- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- I-8847-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03398-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. I.
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. jis buvo vežiojamas (etapuojamas) iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą kankinančiomis, garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodo, jog pareigūnai iš jo tyčiojosi ir žemino, nuolat demonstravo ginklus, atlikdami asmens ir jo daiktų apžiūrą nuolat tyčiodavosi. Automobiliai nuolat buvo perpildyti, žiema būdavo šalta, dėl vietos trūkumo nuolat tirpdavo kojos, sklido nemalonus kvapas, nebuvo saugos diržų, avarinio išėjimo. Dėl tokių sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus, pareigūnų žiaurų elgesį.
Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 7–10).
Nurodo, kad nuteisti ar suimti asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros, įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, kiekvienoje transporto priemonėje yra du gesintuvai. Visose transporto priemonėse yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nurodo, kad konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 109 punktu konvojumi vežamas tik nustatytas leidžiamas asmenų kiekis, vadovaujantis Taisyklių 146 punktu bei Kelių eismo taisyklėmis, saugos diržų nebuvimas etapavimo automobilyje nėra pažeidimas. Be to, dalyje automobilių, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, saugos diržai buvo įrengti. vadovaujantis Taisyklių 137 punktu jokių pažeidimų konvojavimo metu pareigūnai nepadarė, konvojavimas vykdomas lydint ginkluotiems pareigūnams ir tai atitinka Taisyklių 3 p. Teigia, jog transporto priemonės yra švarios, jose nuolat atliekama dezinfekcija. Pažymi, jog jokių įrašų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų teikęs pretenzijas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. viso buvo konvojuojamas 24 kartus (b. l. 13, 17, 21, 25, 29, 33, 37, 41, 45, 49, 53, 57, 61, 65, 69, 73, 77, 81, 85, 89, 93, 97, 101, 105). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 13, 35, 63, 75, 91, 113), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 13, 39, 95, 134), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 15, 19, 23, 27, 39, 47, 67, 71, 79, 83, 103, 107), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 15, 119), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 19), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 23, 43, 55, 71, 87, 99, 125), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 27, 35, 43, 51, 63, 95, 122), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 31, 51, 59, 67, 87, 99, 103, 131), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 31, 47, 55, 59), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 79, 83, 110), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 87, 128), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 91, 116).
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, todėl pareiškėjo teiginys, kad pareigūnai demonstravo ginklus nelaikytinas pažeidimu.
Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.
Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (b. l. 11–106) tvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 24 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų, vadinasi, Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę. Iš minėtų žiniaraščių taip pat matyti, jog prieš konvojavimą tam tikrais maršrutais buvo tikrinamas automobilių tinkamumas konvojavimui ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams.
Taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų, todėl atmetami ir pareiškėjo argumentai dėl to, jog konvojavimo metu jis patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus bei kad konvojaus pareigūnai iš jo tyčiodavosi.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog automobiliuose trūko oro, nebuvo evakuacinio išėjimo, būdavo šalta, sklido nemalonus kvapas ir nebuvo saugos diržų, pažymėtina, kad Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 137–140). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 109, 112, 115, 118, 124, 127, 133, 136), UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ Techninės apžiūros rezultatų kortelė (b. l. 121, 130) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus, kai kuriuose iš jų buvo įrengti saugos diržai. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepateikti konkretūs skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.