Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. liepos 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojo iki 2003-05-01) 272 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2004 m. spalio 7 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2006 m. vasario 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas A. Š. parodė, kad Lietuvoje gyvena jau nuo 11 metų, todėl supranta, kalba ir rašo lietuviškai. Dėl ko pakviestas procesiniams veiksmams į policijos komisariatą, žino, taip pat žino apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. 2024 metų vasaros pabaigoje, kurią dieną, tiksliai nepamena, tačiau žino, kad buvo apie 19 val. vakaro, grįžo iš darbo į savo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) ir namo kieme susitiko su draugu E., kurio pavardės nežino, jokių kontaktinių duomenų neturi, tik žino, kad jo pravardė (duomenys neskelbtini). E. tuo metu namo kieme buvo kartu su jo pažįstamu A., kurie sėdėjo ant suoliuko. Tuomet jie jam pasiūlė atsigerti kartu alaus ir nueiti į parduotuvę nusipirkti dar alaus. Prieš einant pirkti alaus, į tą patį namo kiemą, kuriame buvo, atėjo ir pažįstamo A. brolis A. Kai jis atėjo, jie už kokių 5 minučių visi kartu išėjo pirkti alaus. Einant link parduotuvės, netoli įėjimo į (duomenys neskelbtini), prie jų privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnai jų paklausė, kur eina, taip pat, ar neturi prie savęs kokių draudžiamų daiktų. Jis atsakė, kad neturi, kiti taip pat atsakė, kad neturi. Tuomet policijos pareigūnai atliko jų dalinę apžiūrą. Jis, A. ir E. jokių draudžiamų daiktų prie savęs neturėjo, todėl pareigūnai juos informavo, kad gali eiti. Taip pat atliko ir A. dalinę apžiūrą, kurios metu buvo šalia ir viską matė. Kai apžiūrinėjo A., matė, kad jis laikė ranką šortų kišenėje ir betraukiant rankas iš kišenių, jam iš kišenės iškrito, kiek matė, folijos gabalėlis. Tuomet pareigūnas su koja užmynė iškritusią foliją ir pasakė A. „nebandyk bėgti, bėgsi gausi iš tazerio“, A. atsakė, kad „nebėgsiu“. Tuomet policijos pareigūnas paėmė folijos gabalėlį ir paklausė A., kas tai yra, A. atsakė, kad „kristalas“. Tuomet jis, A. ir E. išėjo į parduotuvę pirkti alaus, o A. pasiliko su policijos pareigūnais. A., kuomet jie susitiko ir buvo kartu, visą laiką buvo su jais, niekur nebuvo nuėjęs, taip pat jokių narkotinių medžiagų prie jų nevartojo, taip pat nežino iš kur „kristalą“ įsigijo, jis apie tai jiems nieko nesakė. Jis net nežinojo, kad jis turi prie savęs kažką draudžiamo. Apie tai suprato tik tada, kai policijos pareigūnai atliko A. dalinę apžiūrą ir pamatė, kad kažkas jam iškrito. Su A. yra tik pažįstami, nebendrauja, jį matęs tik keletą kartų bendroje kompanijoje (b. l. 53–56).

Liudytojas E. L. parodė, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo žino iš draugo A., su kuriuo sutaria normaliai, bendrauja, kartas nuo karto susitinka. 2024 metų vasaros pabaigoje, kurią tai dieną, nepamena, apie 19 val., su draugu A. K., jo broliu A., kurio pavardės nežino ir A., kurio pavardės taip pat nežino, tačiau žino, kad jis yra bendras pažįstamas, buvo susitikę adresu (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, gėrė alų, bendravo. Po kurio laiko baigėsi alus ir nusprendė nueiti iki parduotuvės, nusipirkti alaus papildymo. Ėjo visi kartu. Einant pro (duomenys neskelbtini), prie centrinio įėjimo į (duomenys neskelbtini), prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė jų, ką turi kišenėse, pasakė, kad nieko neturi. Tuomet atliko jų dalinę apžiūrą, tačiau pas jį, pas A. ir A. nieko nerado. Tiksliai nepamena, ar pas A.kažką rado, ar jam iškrito, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, bet buvo kažkoks maišelis, tačiau kas ten buvo, nežinojo. Suprato, kad kažkas neleistino, kai pareigūnas paėmė tą maišelį ar kažką panašaus ir paklausė A. „kas čia?“. Tuomet juos, tai yra jį, A. ir A. policijos pareigūnai paleido, kadangi nieko draudžiamo pas juos nerado, o A. pasiliko. Jie nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, o po kurio laiko, kai jau ir A. paleido policijos pareigūnai, jis prisijungė prie jų. Kai A. grįžo pas juos, nieko apie įvykį nekalbėjo, apie tokius dalykus nekalba. Jis yra prieš narkotikus ar kitus draudžiamus dalykus, todėl nežino ką įvykio metu pas jį policijos pareigūnai rado. Viso vakaro metu, kuomet buvo su A., A. nebuvo niekur nuėjęs pats vienas, visą vakarą buvo kartu, jis jokių narkotinių medžiagų prie jų nevartojo. Ar A.s anksčiau yra vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, nežino, tokiais dalykais nesidomi (b. l. 65–68).

Liudytojas O. Š. parodė, kad dirba Šiaulių apskr. VPK VTT SPS specialistu. 2024 m. vasarą, kada tai tiksliai, nepamena, dirbo kartu su Šiaulių apskr. VPK VTT SPS vyresniuoju specialistu A. S. nustatytam maršrute ir važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo tris arba keturis asmenis, tiksliai nepamena, kurie ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link M. V. gatvės. Važiuojant pro juos, žiūrėjo į juos, jie žiūrėjo į juos. Pamatę juos, kaip policijos pareigūnus, pradėjo elgtis įtartinai, susikaustė, vengė akių kontakto. Tuomet pasuko važiuoti link jų ir lipant iš automobilio pastebėjo, kaip vienas iš asmenų su ranka kažką numetė ant žemės. Priėjus prie jų, prie to asmens, kuris išmetė kažkokį daiktą ant žemės, pastebėjo, kad ant žemės yra numestas folijos ritinėlis. Tuomet, paėmę nuo žemės folijos ritinėlį, atidarė jį ir pastebėjo kietą, skaidrią medžiagą. Tuomet pagalvojo, kad tai galimai narkotinės medžiagos. Po to atliko visų asmenų dalinę apžiūrą ir asmenį, kuris numetė ant žemės folijos ritinėlį, kuriame yra galimai narkotinė medžiaga, pasisodino į tarnybinį automobilį, o kitus asmenis, kurie buvo kartu, paleido, kadangi jie nieko draudžiamo prie savęs neturėjo. Įsitikinus, kad folijos ritinėlis nėra tuščias, nuėjo pas asmenį, sėdintį tarnybiniame automobilyje, paklausė jo, kokia medžiaga yra folijos ritinėlyje ir, ar ji priklauso jam. Asmuo nurodė, kad folijoje yra narkotinė medžiaga – kristalas ir pripažino, kad tai yra jo. Asmuo nebuvo sulaikytas pasitarus su pamainos budinčiu tyrėju, todėl jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą (b. l. 59–62).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šios baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos yra alternatyvios, todėl bet kurios vienos iš jų pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropinės, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir nori taip veikti.

Kaltinamasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną ėjo su draugais prie turgaus nusipirkti išgerti. Važiavo pareigūnai, jie sustojo atlikti kratą ir paprašė iš kišenių ištraukti viską. Buvo su šortais, įkišęs ranką ir norėdamas ištraukti iš kišenių visus daiktus, traukdamas rankas nenorėjo paketėlio ištraukti, bet nenorėjo ir rodyti, stengėsi gilyn į šortų kišenės kampą įstumti, kad nerastų, bet traukiant tuščias rankas, paketėlis tiesiog iš kišenės pats iškrito. Tiesiog pareigūnams prisipažino ir pasakė kas tai yra. Tai kristalas, psichotropinė - narkotinė medžiaga, įsigijo sąmoningai sau. Šį kristalą įsigijo savo reikmėms, prieš tai buvo suvartojęs pusę, kitą pusę pasilikęs. Kristalą įsigijo boulinge (duomenys neskelbtini). Buvo girdėjęs apie tokį narkotiką, bet nebuvo jo bandęs. Sumokėjo 30 Eur su akcija vadinama, taip kainuoja 40 Eur. Įsigijo prieš tris, keturis mėnesius iki įvykio dienos.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos, todėl įvertinus kaltinamojo A. K. parodymus, byloje esančius liudytojų A. K., A. Š., E. L. parodymus, taip pat pareigūno O. Š. parodymus, tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, 111 punktą rastos psichotropinės medžiagos kiekis viršiją numatytą nedidelio kiekio, kuri numatyta 0,2 g. ribą, tačiau neviršija didelio kiekio, kuris numatytas 20 g., ribos, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,393 g (74,0 %) psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), iki tol, kol 2024-08-16 apie 19.50 val., būdamas adresu, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, Šiauliuose, numetė ant žemės ir policijos pareigūnai psichotropinę medžiagą rado ir paėmė.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija papildyta naujomis alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu, darytina išvada, kad nauja BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija šiuo atveju švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

IV. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pagal šiuo metu galiojantį BK kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu nenustatytina, nes jis anksčiau nors ir yra teistas bei turi neišnykusį teistumą, tačiau nebuvo teistas už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis.

Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, praeityje jis teistas 14 kartų, 3 kartus buvo teistas už nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei (vagystės, plėšimai, sukčiavimas, svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas tyčia), kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (37 m.). Nedirba, tačiau su pertraukomis turi oficialaus darbo stažą nuo 2006 m. iki 2024 m. Nuo 2024 m. vasario 22 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. 2024 m. balandžio 2 d., 2024 m. gegužės 1 d., surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu už važiavimą autobusu be bilieto. 2024 m. balandžio 7 d. pasirodė neblaivus viešoje vietoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, taip pat kaltinamojo asmenybę bei siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį, teismo nuomone, bausmės tikslai A. K. bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje – paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, nustatant dydį mažesnį nei šio straipsnio sankcijos numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kadangi A. K. savo padarytą veiką vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, registruotas Užimtumo tarnyboje, išreiškė norą ir sutikimą gydytis priklausomybes ligas, daugiau jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra. Atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, kaltinamajam A. K. skirtini BK 75 straipsnio 2, 6 dalyje numatyti įpareigojimai, padėsiantys kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metus, įpareigodamas jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis ar, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti arba mokytis; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis priklausomybes ligas bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d., 5 d. 3, 5, 6, 10 p.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliekama galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. K. skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 9 punktais paskirtą sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

– dirbti, mokytis, darbo netekus registruotis užimtumo tarnyboje ir būti ten registruotam,

– per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje dalyvauti elgesio pataisos programoje,

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ – kuris grąžintas kaltinamajam A. K. – palikti jo neribotai nuosavybei.

2) Likusius po tyrimų 0,362 g kristalų su 3-CMC, kurie perduoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

3) Voką su tyrimo objekto pakuote, kuri grąžinta Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK ir saugoma PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.