Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. 2008-12-15 apie 15.30 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tikrinamas pagal gautą informaciją dėl vaiko teisių pažeidimo faktų dėl to, kad M. B. neleidžiama pasimatyti su mažamečiu sūnumi A. B., panaudodamas fizinį smurtą, tai yra, paimdamas abejomis rankomis už pečių ir nustumdamas ant kambaryje esančio minkštasuolio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Centro policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistę S. T., po to abejomis rankomis tris kartus stumdamas ją atgal ant minkštasuolio ir tokiu būdu neleisdamas atsistoti, padarydamas jai kaklo sumušimą, kaklo raiščių patempimą, kaklo 2, 3, 5 slankstelių radikulopatiją - nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei du kartus pastumdamas rankomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Centro policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėją S. V., pasipriešino valstybės tarnautojoms- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Centro policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistei S. T. ir apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjai S. V.

Be to, P. B. 2008-12-15 apie 15.30 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tikrinamas pagal gautą informaciją dėl vaiko teisių pažeidimo faktų dėl to, kad M. B. neleidžiama pasimatyti su mažamečiu sūnumi A. B., pasipriešindamas valstybės tarnautojai, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra, paimdamas abejomis rankomis už pečių ir nustumdamas ant kambaryje esančio minkštasuolio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Centro policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistę S. T., po to abejomis rankomis tris kartus stumdamas ją atgal ant minkštasuolio ir tokiu būdu neleisdamas atsistoti, padarydamas jai sužalojimus: kaklo sumušimą, kaklo raiščių patempimą, kaklo 2, 3, 5 slankstelių radikulopatiją, tokiais savo veiksmais padarė S. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tarnybos pareigų vykdymo.

Kaltinamasis P. B. teisme kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė.

Nukentėjusioji S. T. parodė, kad 2008-12-15 į policijos nuovadą atvykusi M. B. paaiškino, kad jos vyras P. B. ją išvarė iš namų, neleidžia bendrauti su mažamečiu vaiku ir jo negydo, nes vaikas serga. Ji telefonu susisiekė su P. B. ir pakvietė atvykti į nuovadą. Su P. B. buvo sutarta, kad jis leis žmonai matytis su vaiku ir 15 val. leis paimti sergantį sūnų nuvežti pas gydytoją. M. B. sutartu laiku nuvykus pasiimti sūnaus P. B. neįsileido. Tuomet jai ir S. V. jos tiesioginis viršininkas E. T. pavedė nuvykdti pas P. B. ir išsiaiškinti dėl vaiko teisių pažeidimo. Nuvykę prisistatė, P. B. įsileido į namus. Atsisėdusi ant mikštasuolio, pasidėjusi ant kelių Vaiko teisių pagrindų įstatymą, administracinių teisės pažeidimų kodeksą, civilinį kodeksą P. B., kuris sėdėjo šalia, aiškino įstatymus. Staiga P. B. pašoko, metė jos laikytas knygas. Ji taip pat atsistojo, tačiau jis sugriebė už pečių ir pastūmė, dėl ko griūdama ant mikštasuolio susitrenkė kaklą. Ją pastūmė tris - keturis kartus. S. V. norėjo padėti, atitraukti P. B., bet tada P. B. mama puolė jį ginti. S. V. iškvietė policijos pareigūnus į pagalbą. Atvykus policijos ekipažui P. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Kadangi buvo sužalota, nuvyko į ligoninę, kur buvo gydoma. Jai yra padaryta turtinė žala 338,65 Lt ir 5000 Lt neturtinė žala, kurią prašo priteisti , nes ilgai truko gydymas, jos mažametis vaikas patyrė emocinį stresą, nenorėdavo jos išleisti į darbą. Į psichologus nesikreipė, pati bendravo su sūnumi. Jai buvo išmokėta kompensacija už sužalojimą tarnyboje, tačiau ji mano, jog išmokėta kompensacija jai padarytos žalos neatlygino.

Nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2008-12-15 budėjo policijos nuovadoje. Apie 9.00 val. užėjo M. B. su jos mama nurodė, jog yra parašytas pareiškimas dėl konflikto šeimoje. Išsiaiškinus, kad pareiškimas yra pas S. T., jas nukreipė pas šią pareigūnę. Vėliau apie 15 val. S. T. pasakė, kad žodiniu viršininko M. T. nurodymu reikia vykti pas P. B. į namus spręsti šeimyninio konflikto dėl mažamečio vaiko. Nuvykus prisistatė ir paklausė P. B., ar gali užeiti. Jis leido. Kartu užėjo M. B. ir jos mama. S. T. ir P. B. atsisėdo ant mikštasuolio. S. T. pasidėjusi įstatymus aiškino P. B. jo pareigas ir atsakomybę dėl draudimo motinai leisti matytis su vaiku. P. B. ant kelių sėdėjo vaikas. Vaikas nulipo nuo kelių ir nuėjo prie mamos. Tuomet P. B. staiga atsistojo, numetė knygas ir taip pat atsistojusią S. T. pastūmė apie keturis kartus, nustumdamas ją atgal ant minkštasuolio ir neleisdamas jai atsistoti. Ji norėjo nustumti P. B., tačiau jis pats ją du kartus nustūmė. Besistumdant pribėgo P. B. mama, kuri ją patraukė. Besistumdant S. T. pasakė, kad išvestų vaiką, o ji iškvietė pagalbą. Iki pareigūnams atvykstant toliau tęsėsi žodinis konfliktas. Atvykę policijos pareigūnai P. B. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Po įvykio įlipus į automobilį S. T. pasakė, kad skauda galvą. Vėliau S. T. išvyko į ligoninę, kur buvo paguldyta. Ją pačią įvykio metu P. B. pastūmė du kartus, tačiau ji nebuvo sužalota, jai žala padaryta nebuvo, ieškinio nereiškia.

Liudytoja M. B. parodė, kad konfliktai su buvusiu vyru P. B. prasidėjo 2008-12-12, kai vyras nebeįleido į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir neleido matytis su mažamečiu sūnumi. Tuo metu vaikas sirgo, jį reikėjo vesti pas gydytojus, bet vis tiek buvęs vyras neįsileido. Kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą, tačiau jai ten paaiškino, kad turi kreiptis į teismą. Nuvykusi į nuovadą parašė pareiškimą. Pareiškimą tyrė policijos pareigūnė S. T., kuri skambino P. B., kad jis atvažiuotų į nuovadą. Jam atvykus sutarė, kad leis pasimatyti su vaiku 15 val. Tuo laiku su mama ir tėčiu nuvažiavo pas jį, bet P. neįsileido, todėl vėl kreipėsi į nuovadą ir pasakė, kad neleidžiama pasimatyti su vaiku. Į P. B. namus atvyko policijos pareigūnės S. T. ir S. V., kuri buvo uniformuota. Pareigūnės pabeldė į duris, P. B. visus įsileido į vidų. Pareigūnė S. T. ir P. B. atsisėdo ant minkštasuolio, vaikas sėdėjo P. ant kelių, S. T. jam padavė knygą ir pradėjo aiškinti teises. Vaikas tuo metu nulipo nuo P. B. kelių ir atbėgo pas ją. Staiga P. B. pašoko, su ranka sudavė per knygas, kurios nukrito ant žemės. Atėjusi P. B. mama pradėjo pulti ant jos mamos. Tada ji pasiėmė vaiką ir nubėgo pas tėtį, kuris laukė automobilyje. Buvo nusisukusi, rengė vaiką, todėl nematė, kad P. B. būtų grūmęsis su pareigūnėmis, tai vėliau sužinojo iš mamos. Tuo metu jokių veiksmų dėl santuokos nutraukimo nebuvo daroma. Santuoka buvo nutraukta po metų jos iniciatyva, vaiko gyvenamosios vietos klausimas buvo išspręstas po santuokos nutraukimo, buvo nustatyta, kad vaikas gyvens su ja. P. B. vaiko neprižiūrėjo, jis vaiką visada palikdavo savo mamai. Šiuo metu santuoka nutraukta, buvęs vyras priteisto 250 Lt išlaikymo vaikui neteikia.

Liudytoja T. C. parodė, kad 2008 m. gruodžio 15 d. ją su dukra M. vyras nuvežė į vaikų teisių apsaugos tarnybą, po to pas advokatą, o po to į nuovadą pas nepilnamečių reikalų inspektorę, nes dukters M. B. vyras P. B. neleido dukrai bendrauti su vaiku, neįsileido į namus. Inspektorė telefonu į nuovadą iškvietė P. B., jam atvykus sutarė, kad 15 val. P. B. duos vaiką mamai, o ši 19 val. vaiką parveš tėvui. 15 val. nuvažiavo pas P. B., tačiau niekas neįleido, todėl vėl nuvyko į nuovadą. S. T. paaiškino, kas įvyko, tada ši pasitarė su vadovu ir buvo nutarta vykti pas B. į namus. Pareigūnė S. T. atvyko su kita pareigūne, kuri buvo uniformuota. Duris atidarė P. B., pareigūnės parodė tarnybinius pažymėjimus ir prisistatė. P. B. ant rankų pasiėmė vaiką ir atsisėdo ant sofos. Pareigūnė S. T. sėdėjo šalia P. B. iš kairės pusės, kita pareigūnė stovėjo priešais, o ji ir P. B. mama stovėjo netoli. Staiga P. B. ranka trenkė pareigūnei S. T. per rankose turėtą kodeksą, dėl ko kodeksas iškrito iš rankų. Tada P. B. atsistojo ir rankomis pradėjo stumdyti pareigūnes į šonus. Jis su ranka nustūmė pareigūnę S. T. ant sofos, kai pastūmė pirmąjį kartą, jai atrodo, jog pareigūnė nugriuvo ant grindų šalia sofos, dar paėmė jai už sprando ir laikė, prisimena, jog tikrai S. T. pastūmė du kartus. Kas vyko toliau nematė, nes ją puolė ir pradėjo tampyti P. B. mama. Buvo iškviesti kiti policijos pareigūnai, kurie sulaikė P. B..

Liudytojas V. C. parodė, kad 2008 m. gruodžio 15 d. su žmona vežė savo dukrą M. pas P. B. paimti vaiko. Nuvykus pirmą kartą, P. B. vaiko nedavė, jis atidarė duris ir pasakė, kad vaiko neduos. Tada nuvažiavo į nuovadą ir antrą kartą vyko su dvejomis pareigūnėmis, viena iš jų buvo uniformuota. Atvažiavus pas P. B., žmona su dukra nuėjo į vidų, o jis pasiliko automobilyje. Gal po 15-20 min. iš namo išbėgo dukra M. su vaiku. Ji pasakė, kad mušamasi. Tada jis į automobilį pasodino vaiką, o pats nuėjo į vidų. Matė, jog T. B. paėmusi už krūtinės laikė jo žmoną, o pareigūnė, kuri buvo uniformuota, skambino policijai, P. B. stovėjo toliau. Iš namo jis išėjo su žmona, pareigūnės pasakė, kad reikia atvažiuoti į nuovadą. Žmona pasakė, kad P. B. mušėsi su pareigūnėmis ir pareigūnė buvo nugriuvusi ant žemės. Kaip iš namo išėjo pareigūnė S. T., nematė.

Liudytoja T. B. parodė, kas sūnus P. B. su žmona M. ir sūnumi gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), o ji su vyru gyveno netoli esančiame įrengtame ūkiniame pastate. P. su M. skyrėsi daug kartų. 2008 m. gruodžio 15 d. vaikas buvo pas ją, o P. buvo išėjęs pas advokatą tvarkytis dėl skyrybų. Tuo metu vaikas sirgo, mama jį buvo nuvedusi pas gydytoją, o kada reikėjo vaiką nuvesti antrą kartą, P. paskambino gydytojai ir jį užregistravo. P. grįžus iš advokato, jis rengė vaiką ir norėjo vežti pas gydytoją, tačiau tuo metu atvažiavo policija. Po to atvažiavo M. su tėvu. P. pasakė, kad vaiką pats nuves pas gydytoją. Sūnus sakė, kad jį buvo išsikvietusi nepilnamečių reikalų inspektorė ir sutarė, kada M. lankys vaiką. Jai būnant virtuvėje P. sušuko „mama ateik“. Atėjusi į kambarį pamatė M. su mama ir dvi policijos pareigūnes, iš kurių viena buvo uniformuota. Pareigūnė, kuri buvo neuniformuota pradėjo aiškinti, kad vaikas privalo gyventi su mama. Tuo metu vaikas buvo pas P. ant kelių, pareigūnė vaiką nuviliojo nuo tėvo, jis nušliaužė nuo kelių ir nubėgo pas M. Tada M. mama nustūmė ją link sekcijos ir kas tuo metu vyko už jos nugaros, nematė.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Patrulių rinktinėje patruliu. Tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti 2010 m. gruodžio mėnuo, iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes tėvas mamai neleidžia pasiimti vaiko. Nuvykus į įvykio vietą, lauke rado moterį, kuri paaiškino, kad jos vyras neįleidžia pasimatyti su vaiku. Į kiemą išėjo P. B., kuris paaiškino, kad jau vėlus metas, vaikas išsimaudęs, kad neleis pasimatyti su vaiku. Pats vaiko nematė, tačiau kolega įėjo į namo vidų įsitikinti ar su vaiku viskas gerai, išėjęs pasakė, kad su vaiku viskas gerai, kad negirtaujama. Tada moteriai paaiškino, kad jai reikia kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybą, į nepilnamečių reikalų inspektorę. Moteris norėjo paduoti vaikui maišelį su daiktais, tačiau P. B. išvis nieko nenorėjo paimti, nenorėjo bendrauti. Ar maišelį paėmė neprisimena, tačiau, jeigu ir paėmė tą maišelį, tai po didelių įkalbinėjimų. P. B. su juo taip pat nenorėjo bendrauti, šūkavo, jo elgesys buvo įžūlus, o vaiko mama verkė. Ji buvo blaivi.

Liudytojas E. T. parodė, kad 2008 metų gruodžio mėnesį telefonu paskambino susijaudinusi moteris, kuri pasakė, kad vyras jai neleidžia matytis su mažamečiu vaiku, kuris serga ir jį reikia parodyti gydytojai. Po pokalbio pakvietęs pareigūnę S. T. liepė su S. V. ir vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistais kartu nuvykti ir išsiaiškinti situaciją. Į darbo pabaigą grįžusi S. T. pasakė, kad kvietė pareigūnus, nes ją pastūmė ir ji nukentėjo. Įvykio vaizdą susidarė iš pasakojimų. Vykti aiškintis nurodė todėl, kad policija privalo reaguoti į gyventojų pranešimus apie teisės pažeidimus. Konkrečioje situacijoje tyrimo strategiją pasirenka pareigūnas. Buvo nurodęs į pagalbą kviestis vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistą, tačiau kiek žino, jie atsisakė atvykti.

Liudytojas R. P. parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl buitinio konflikto (duomenys neskelbtini) name. Pasitiko moteris ir paaiškino, kad vyras neįleidžia pasimatyti su vaiku, moteris buvo blaivi. Į butą patekti nepavyko. Vėliau buvo iškviesti kiti pareigūnai.

Liudytojas M. K. parodė, kad gavo iš Vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, kad reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dirbo su kolega M. S. ir nuvykęs rado policijos pareigūnes, kurios aiškino, kad buvo konfliktas. Akivaizdžių, matomų sužalojimų nematė. Vyras iš pradžių vykti į nuovadą atsisakė, todėl jam paaiškino, kad jei neklausys teisėtų reikalavimų, bus panaudota fizinė jėga ir vistiek teks vykti į komisariatą. Su sulaikytu asmeniu bendravo, jis sakė, kad pasikarščiavo. Buvo susinervinęs, susijaudinęs, susigraudino ir pradėjo verkti.

Liudytojas A. S. parodė, kad patruliavo su kolega M. K., kai gavo pranešimą, jog reikalinga pagalba policijoms pareigūnams Radviliškio gatvėje. Nuvykus buvo rastos dvi policijos pareigūnės. S. T. pasakė, kad vyriškis panaudojo smurtą prieš ją. Vyriškis sulaikomas nesipriešino ir vežamas gailėjosi, kad pasikarščiavo ir panaudojo smurtą prieš policijos pareigūnes.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-14).

Iš specialisto išvados Nr. G2032/08(04) matyti, kad dėl kaklo sumušimo, kaklo raiščių patempimo, kaklo 2,3,5 slankstelių radikolupatijos S. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 29-30).

Iš ekspertizės akto Nr. EG 1090/10(04) matyti, kad 2008-12-15 S. T. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 132-135).

Teisiamajame posėdyje ekspertas J. S. parodė, kad patvirtina ekspertizės akto išvadas. Atliekant tyrimą buvo įvertinta ankstesnė nukentėjusiosios trauka ir nustatyta, kad S. T. balandžio mėnesį patirta trauma neturėjo įtakos gruodžio mėnesį patirtos traumos sunkumui. Ji gydoma buvo nuo 2008-12-15 tik dėl tą dieną patirtos traumos. Traumai padaryti užteko vieno smūginio kontakto, konkrečiai kiek kartų buvo pastumta ar suduota, nėra galimybės nustatyti. Tikėtina, kad nukentėjusi patyrė traumą atsitrenkusi į minkštasuolį. Be šito sužalojimo, kitų sužalojimų neužfiksuota.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. T. įvykio vietoje paaiškino savo sužalojimo aplinkybes ir parodė, kaip P. B. ją kambaryje (duomenys neskelbtini), stūmė ir sužalojo (2 t., b. l. 6-11).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. V. įvykio vietoje patvirtino, kad prieš ją ir nukentėjusiąją S. T. P. B. panaudojo fizinį smurtą (2 t., b. l. 12-16).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. B. parodė, kur nugriuvo S. T., kai jis ją pastūmė, paaiškino, jog po to jis neleido jai pakilti nuo minkštasuolio (1 t., b. l. 149-151).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog P. B. nurodė, kad smurto prieš nukentėjusiąsias nenaudojo, jį patį S. T. paėmusi už kaklo tampė, neleido eiti, laikė, kol atvyks kiti pareigūnai ( 2 t., b. l. 17-27).

Iš Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal P. B. skundą, nes S. T. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. požymių (1 t., b. l. 71-73).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo P. B. kaltė dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojoms ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl nukentėjusiosios tarnybos pareigų vykdymo įrodyta. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui galimas tada, kai šis asmuo savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdamas įstatymo (kompetencijos) ribų, t. y. veikia teisėtai. LR policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 5 str. 1 d. 4 ir 5 p., 19 str. 1 d. numatyta, kad policijos pareigūnas užtikrindamas pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, bei vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 5-V-208 „Dėl Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos instrukcijos ir Viešosios policijos prevencijos padalinio specialisto (nepilnamečių reikalų policijos pareigūno) tarnybinės veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 44-1436) 7.5.3 ir 7.7 p. numatyta, kad nepilnamečių reikalų pareigūnas nustato vaiko teisių pažeidimo faktus, nagrinėja gyventojų pareiškimus dėl tėvų neprižiūrinčių, netinkamai auklėjančių vaikus. Iš bylos duomenų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, jog buvo gautas M. B. pareiškimas, kad P. B. netinkamai elgiasi mažamečio vaiko atžvilgiu - neleidžia bendrauti su mama, jo negydo. Į įvykio vietą nukentėjusiosios S. T. ir S. V. vyko savo tiesioginio vadovo pavedimu, siekdamos išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamos vaiko teisės ir užkirsti kelią galimam vaiko teisių pažeidimui, įvykio vietoje aiškinosi konflikto aplinkybes, aiškino kaltinamajam P. B. jo teises ir pareigas. Todėl teismas laiko, jog nukentėjusiosios S. T. ir S. V. veikė teisėtai. Kaltinamasis P. B. prieš savo pareigas atliekančias nukentėjusiąsias, suprasdamas, jog jos yra policijos pareigūnės, panaudojo fizinį smurtą ir sužalojo nukentėjusiąją S. T.. Tai, jog prieš nukentėjusiąsias buvo panaudotas smurtas, patvirtinama nukentėjusiųjų S. T., S. V., liudytojų M. B., T. C. parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu. Netikėti šiais įrodymais teismas neturi pagrindo. Todėl kaltinamojo P. B. veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. B. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė ir nesunkų ir apysunkį nusikaltimus esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai, buvusios darbovietės charakterizuojamas gerai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., jam skirtina viešųjų darbų bausmė, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p., skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatomis, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM pareiškė 42745,50 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes S. T. buvo išmokėta 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginė kompensacija pagal LR vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas. Ieškinys įrodytas ir tenkintinas.

Šiaulių apskrities VPK pareikštas 2355,83 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo dėl nedarbingumo pašalpos ir bei socialinio draudimo įmokos mokėjimo nukentėjusiosios S. T. laikino nedarbingumo laikotarpiu įrodytas ir tenkintinas.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos SAM pareikštas civilinis ieškinys dėl 1348,80 Lt turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios S. T. gydymą įrodytas ir tenkintinas.

Nukentėjusioji S. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 338,65 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisės aktai, kuriuose įtvirtintas piniginių kompensacijų išmokėjimas dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams, turėtų būti vertinami kaip specialieji teisės aktai, nustatantys sveikatai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo specialias metodikas. Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (Civilinio kodekso 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengia patirtos žalos, pareigūnas gali reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Nukentėjusiajai S. T. buvo išmokėta 42745,50 Lt kompensacija dėl sužalojimo tarnybos metu. Nukentėjusioji, reikalaudama, kad kaltinamasis P. B. atlygintų 338,65 Lt turtinę žalą ir 5000 Lt neturtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, kad jai išmokėta vienkartinė kompensacija nepadengė visos jai padarytos žalos. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiosios S. T. civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. - viešaisiais darbais 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę P. B. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą P. B. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d., 66 str., į bausmės laiką P. B. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2008-12-15 iki 2008-12-17.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią P. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. birželio 1 d.

Kardomąsias priemones P. B. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM, Šiaulių apskrities VPK ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos SAM civilinius ieškinius patenkinti ir priteisti iš P. B. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM 42745,50 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt penkis litus 50 centų), Šiaulių apskrities VPK 2355,83 Lt (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis litus 83 centus) žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos SAM 1348,80 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 80 centų) nukentėjusiosios S. T. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiosios S. T. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.