Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1096-536/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-21
Bylos Nr.
1-1096-536/2012
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00158-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A.P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1096-536/2012Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00158-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,

Vilniaus m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Onai Žukauskienei,

vertėjoms Helenai Žemaitel, Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, UAB „Vilniaus ekspresas“ taksi vairuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-12 apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P., būdamas neblaivus, rankomis sugriebė už kaklo savo sugyventinę I. D., gulėjusią lovoje, ir pradėjo ją smaugti, tuo sukeldamas nekentėjusiajai fizinį skausmą.

2012-04-17 apie 15 val. tame pačiame bute, A. P., būdamas neblaivus, sudavė I. D. 2 smūgius delnu per veidą, o pastarosios dukrą V. D., bandžiusią apginti savo motiną, griebė už plaukų, pastūmė ir taip trenkė ją į šaldytuvą. Tuo A. P. sukėlė I. D. ir V. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. kaltu dėl pirmo nurodyto nusikalstamos veiklos epizodo prisipažino, parodymus duoti faktiškai atsisakė, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 19-20), pagal kuriuos 2012-01-12 nuo 8 val. bute, esančiame Verkių g. 78-12, Vilniuje, jis kartu su sugyventine I. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17 val. jie susipyko, ir I. D. nuėjo miegoti, atsigulusi lovoje. Jis priėjo prie lovos ir viena ranka suspaudė I. D. kaklą, ketindamas taip pajuokauti arba pagąsdinti ją. I. D. išsigando ir iškvietė policiją.

Dėl 2012-04-17 nusikalstamos veiklos epizodo A. P. kaltu prisipažino iš dalies ir, vėl gi faktiškai atsisakęs duoti parodymus, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 75, 86), iš kurių matyti, kad kad dienos metu tame pačiame bute jis buvo stipriai apsvaigęs ir susibarė su I. D.. Staiga į virtuvę, kur vyko barniai, įbėgo I. D. dukra Viktorija, kuri jį užpuolė ir bandė jam suduoti per veidą. Jis, besigindamas, griebė mergaitę už plaukų, atstūmė ją nuo savęs, ir ji nukrito ant lovos. I. D. jis nemušė.

Kaltinamojo parodymus apie tai, kad 2012-04-17 jis I. D. nemušė, kad V. D. jis netrenkė į šaldytuvą, faktiškai paneigė pačios nukentėjusios.

Nukentėjusioji I. D. paaiškino, kad 2012-01-12 ji ir kaltinamasis, begerdami degtinę, susiginčijo, ir ji nuėjo miego. Kitų aplinkybių neatsimenanti.

I. D. vis dėlto patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 10), iš kurių matyti, kad jai po išgertuvių atigulus į lovą A. P. griebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti.

Teisiamajame posėdyje atsakydama į gynėjo klausimus, I. D. pradėjo abejoti tokiais savo parodymais, iš pradžių teigdama, kad tai, kad kaltinamasis ją smaugė, jai galėjo ir pasirodyti iš miego, o vėliau jau pareiškusi, kad A. P. jos nesmaugė, nes ant kaklo jokių žymių neliko. Teismas, vertindamas tokią nukentėjusios poziciją, atsižvelgia į tai, kad, iš pradžių patvirtinusi aiškius ir konkrečius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, I. D. pamėgino juos keisti, būdama paveikta akivaizdžiai atsakymą menančiu gynėjo klausimu: „Kaip aš supratau dėl pirmo epizodo, Jūs neatsimenate, ar jis Jus smaugė, ar ne? Galėjo ir nesmaugti?“. Be to, tai, kad I. D. buvo smaugiama, nuosekliai teigiama jos vardu surašytame ir jos pasirašytame protokole-pareiškime (b.l. 4), taip pat jos paaiškinime, įrašytame į tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo (b.l. 6-7). Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas nukentėjusios abejones tuo, kad kaltinamasis ją minėtomis anksčiau aplinkybėmis smaugė, atmeta.

Aiškindama konflikto, kilusio 2012-04-17, nukentėjusioji V. D. vėl gi patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 60, 62), pagal kuriuos minėtame anksčiau bute apie 15 val. ji kartu su kaltinamuoju buvo virtuvėje, kai tarp jų vėl kilo konfliktas. A. P. delnu 2 kartus sudavė jai per veidą. Tuomet į jos riksmą į virtuvę įbėgo jos dukra V. D., kuri pamėgino ją apginti. A. P. griebė ją ir trenkė į šaldytuvą.

Analogiškus parodymus davė ir nukentėjusioji V. D., patvirtinusi, kad 2012-04-17 dienos metu ji girdėjo, kaip virtuvėje tarp jos motinos ir kaltinamojo kilo konfliktas, kaip motina pradėjo rėkti, kad ją muša, prašė kviesti policiją. Įbėgusi į virtuvę, ji užstojo motiną, sudavusi A. P. per veidą, tačiau šis ją pastūmė ir taip trenkė ją galva į šaldytuvą, kas sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismui I. D. parodymų apie tai, kad kaltinamasis 2 kartus sudavė jai per veidą, atitikimas tikrovę nekelia abejonių, nes nukentėjusios sumušimo faktą netiesiogiai patvirtino V. D.. Be to, į 2 smūgių į veidą kaltinamojo sudavimo faktą nuosekliai nurodoma I. D. protokole-pareiškime (b.l. 44), jos vardu surašytame ir pasirašytame pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 45).

Atsakydama į gynėjo klausimus, V. D. staiga (ikiteisminio tyrimo metų to nesakiusi) pareiškė, kad šio konflikto metu ji pirma sudavė kaltinamajam, ir pastarojo smūgiai buvo atsakomieji. Gynėjas tokius nukentėjusios parodymus interpretavo kaip pagrindą teigti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Analogiškai jis įvertino ir V. D. teiginį apie tai, kad ji, konflikto metu įbėgusi į virtuvę, pirma sudavė kaltinamajam. Gynėjo vertinimu A. P. tokioje situacijoje tik gynėsi, todėl negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Šie gynėjo argumentai nepagrįsti: baudžiamosios teisės teorijoje būtinosios ginties teisėtumas siejamas su nusikalstamo kėsinimosi ir gynybos požymiais. Taigi kėsinimasis turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Šioje byloje tiriamoje situacijoje smūgį suaugusiam kaltinamajam sudavė nepilnametė mergaitė. Nekelia abejonių tai, kad tokie V. D. veiksmai nebuvo pavojingi kaltinamojo nei sveikatai, nei gyvybei. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad pati V. D., suduodama kaltinamajam, gynė savo motiną I. D., kurios atžvilgiu kaltinamojo veiksmai buvo tikrai pavojingi. Lygiai taip pat nepavojingu kėsinimusi teismas pripažįsta ir I. D. kaltinamajam suduotą smūgį delnu per veidą: A. P. yra sveikas, kresnas vidutinio amžiaus vyriškis, ir moters suduoti antausiai nei jo sveikatai, nei, tuo labiau, jo gyvybei pavojaus nekėlė. Be abejo, tokių nukentėjusios I. D. veiksmų teisėtumas svarstytinas, tačiau ne šioje baudžiamojoje byloje.

Apibendrindamas ištirtus faktinius duomenis, teismas prieina išvadą apie tai, kad A. P. 2012-01-12 anksčiau minėtomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą I. D. atžvilgiu, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis gi 2012-04-17 nurodytomis anksčiau aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą I. D. ir V. D. atžvilgiu, tuo sukeldamas joms fizinį skausmą ir padarydamas analogišką, Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad abu nusikaltimus kaltinamasis padarė, būdamas girtas (b.l. 12, 69), ir tai turėjo tiesioginės įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad A. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, panaudodamas smurtą prieš moteris. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo intensyvus, jis nesukėlė rimtesnių pasekmių jų sveikatai. Kaltinamasis neteistas, socialiai adaptuotas (turi nuolatinį profesionalų darbą). Įvertinęs šių aplinkybių visetą, teismas laiko tikslingu paskirti kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę. Šios bausmės tarpusavyje subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. taisykles dalinio jų sudėjimo būdu.

Siekiant sustiprinti baudžiamojo proceso auklėjamąjį ir individualios prevencijos poveikius kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 72² str. pagrindu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė

A.P. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl skausmo I. D. sukėlimo 2012-01-12 ir paskirti jam laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl skausmo I. D. ir V. D. sukėlimo 2012-04-17 ir paskirti jam laisvės apribojimo devyniems mėnesiams bausmę.

Šias bausmes Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu ir paskirti A. P. galutinę subendrintą laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į nuteistajam paskirtos galutinės bausmės laiką Lietuvos Respublikos BPK 66 str. pagrindu įskaityti tris nuteistojo laikino sulaikymo paras (nuo 2012-01-12 iki 2012-01-13 ir 2012-04-17 iki 2012-04-19)

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. P., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ