- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- 2YT-6064-1051/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02542-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- N. M., R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. M. ir R. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos N. M. ir R. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., po savo sutuoktinio A. L., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties, priėmė jo palikimą (pastatą – sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
3. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos N. M., R. B. ir J. L. yra seserys (b. l. 4, 5, 6-7). Pareiškėjų sesuo J. L. buvo susituokusi du kartus. Pirma kartą ji (duomenys neskelbtini) d. susituokė su V. M., su kuriuo santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 8, 16). Šios santuokos metu susilaukė sūnaus – J. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuris (duomenys neskelbtini) d. mirė (b. l. 9-10, 20). Antrą santuoką pareiškėjų sesuo J. L. (duomenys neskelbtini) d. sudarė su A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l.18). J. L. sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 19). Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad asmeninės nuosavybės teise J. L. vardu nuo (duomenys neskelbtini) d. yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir (duomenys neskelbtini) d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu yra 2006 m. sausio 3 d. įregistruotas J. L. vardu asmeninės teisės į sodo pastatą, ir 1992 m. gruodžio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai) (b. l. 22, 31, 32-33).
4. Iš Šiaulių miesto pirmojo notarų biuro išduoto 2005 m. birželio 20 d. testamento matyti, jog J. L. po savo mirties palieka lygiomis dalimis pareiškėjoms N. M. ir R. B. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypą su sodo nameliu, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį J. k., Telšių rajone (b. l. 21). Pareiškėjos nurodė, jog notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į pastatą – sodo namą, kadangi notarei nepakanka duomenų paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą išduoti, nes šis pastatas – sodo namas, yra pastatytas 1974 m., seseriai J. L. būnant santuokoje su A. L., o daiktinės teisės į šį pastatą įregistruotos 2006 metais.
5. Byloje nustatyta, kad A. L. (pareiškėjų sesers vyras) mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. L., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., po savo sutuoktinio A. L., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties, priėmė jo turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir tvarkyti, nagrinėtinas, vadovaujantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
6. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 str. nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas dėl A. L. (pareiškėjų sesers vyro), mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjos, besikreipdamos į teismą, nurodė, kad pareiškėjų sesuo J. L. po savo sutuoktinio A. L. mirties, iš karto pradėjo valdyti ir nekilnojamuoju turtu naudotis, t. y. sodo namelyje ji leisdavo vasaras iki pat savo mirties, ji rūpinosi namelio einamuoju remontu, prižiūrėjo aplinką, daržą, sodo namelyje virdavo uogienes, džiovindavo vaistažoles, mokėjo reikiamus mokesčius ir t. t.. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po A. L. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. L. po vyro mirties iš karto priėmė mirusio vyro A. L. palikimą, nes judviejų sodo namelyje praleisdavo vasaras, naudojosi ten esamais apyvokos reikmenis, todėl nagrinėtinu atveju, darytina išvada, jog palikimą J. L. priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.
8. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad J. L., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., po savo sutuoktinio A. L., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties, priėmė visą po vyro mirties atsiradusį palikimą, tuo pačiu ir pastatą – sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiauliai, (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog J. L. po sutuoktinio A. L. mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (1964 m. CK 587 straipsnis), pradėjusi faktiškai visą paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., po savo sutuoktinio A. L., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties, priėmė jo palikimą, tuo pačiu ir pastatą – sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiauliai, (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.