Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžys 1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 20 d. apie 16 val. tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“, esančioje Smėlynės g. 25, Panevėžyje, vaikų ligų skyriuje, esančiam ligoninės trečiame aukšte, iš vaikų žaidimų kambario pasikėsino pagrobti svetimą – VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ priklausantį turtą – namų kino sistemą „Samsung DVD HOME CINEMA NT-Q9“ 499 litų vertės, tačiau nebaigė nusikalstamos veikos dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ medicinos darbuotojų bei sulaikytas.

Nuteistasis P. S. prašo bylą nutraukti, nes nėra nusikaltimo sudėties arba švelninti jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-21 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pilnai prisipažino, tačiau šią veiką pats atsisakė baigti, o ne dėl to, kad netoliese vaikščiojo ligoninės personalas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras-atmesti.

Skundas atmestinas.

BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai bei nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, pagrįstai pripažino P. S. kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Su apkaltinamojo nuosprendžio argumentais, įrodančiais nuteistojo kaltę visiškai sutinka ir kolegija. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. S. su sugyventine J. R. nuėjo aplankyti J. R. anūko ir eidamas koridoriumi, vaikų kambaryje pamatė televizorių bei DVD grotuvą. Įėjęs į vaikų kambarį, kuriame nieko nebuvo, ir bebūnant tame kambaryje jam kilo mintis pavogti DVD grotuvą. Apeliantui nepilnai atjungus DVD grotuvo laidus, čia atėjo J. R., be to jis koridoriuje išgirdo balsus, todėl persigalvojo ir nebeėmė grotuvo. Tuo metu įėjo ligoninės darbuotoja, kuri pradėjo rėkti ir klausti „ką paėmėte“. Jis ir J. R. išėjo į ligoninės kiemą, kur jie buvo sulaikyti. Nors P. S. skunde ir teigia, kad jis pats atsisakė baigti pradėtą nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, bei teisiamojo posėdžio metu P. S. nurodė, jog išgirdęs koridoriuje darbuotojų balsus bei pamatęs, kad jį pastebėjo ligoninės darbuotoja, kuri pradėjo rėkti, išsigando ir išėjo kartu su J. R. iš VšĮ “Panevėžio apskrities ligoninė”. Būtent tai patvirtina ir įrodo, kad veika nebaigta dėl priežasčių nepriklausančių nuo P. S. valios, nes jis buvo pastebėtas VšĮ “Panevėžio apskrities ligoninė” medicinos darbuotojų bei sulaikytas (b.l. 47, 110). Tokius P. S. parodymus bei įvykio raidą teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja V. Š., kuri nurodė, kad tuo metu, kai P. S. su moterimi buvo pastebėtas ligoninės vaikų kambaryje, kurie pastebėję ją, skubiai ruošėsi išeiti iš to kambario, tačiau prieš tai ji pamatė, kad namų kino sistema, t.y. DVD grotuvas buvo pajudintas iš vietos- kabėjo ant lentynos, t.y. laikėsi ant laidų. Byloje surinktų įrodymų visetas paneigia P. S. iškelta versiją, kad jis pats atsisakė baigti pradėtą nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų viseto darytina išvada, kad P. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. - pasikėsino pagrobti VšĮ “Panevėžio apskrities ligoninė” priklausantį turtą – namų kino sistemą “SAMSUNG”, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas VšĮ “Panevėžio apskrities ligoninė” medicinos darbuotojų bei sulaikytas.

P. S. bausmė paskirta motyvuotai, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikytos laikantis BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas bausmės dydį atsižvelgė į P. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 str. 3 d., 22 str.), į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 11 kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str.), 2006-03-03 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs bausmę, būdamas laisvėje niekur nedirbo (b.l. 65), sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos (b.l. 72-73), taip pat skiriant bausmę atsižvelgta ir į P. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aplinkybė, kad apeliantas prisipažino, nuoširdžiai gailisi, teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti, todėl dar kartą atsižvelgti į jas, nėra pagrindo. Įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 56 str., apylinkės teismas pagrįstai skyrė P. S. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra net mažesnė už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Dėl visų šių argumentų apeliantui paskirtos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu P. S. paskirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes ši subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas, tuo labiau, jog jo kriminalinė biografija rodo, kad jis taisytis nelinkęs, išvadų nedaro ir piktybiškai daro nusikaltimus.

Dėl visų nurodytų motyvų apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.