Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-286-870/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
II-286-870/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06372-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
R. G.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-286-870/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06372-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio taksi vairuotoju, turinčio 1 vaiką, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. priimto nutarimo Nr. 10N-28759306-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2015-04-03, apie 07:55 val., vairuodamas automobilį įvažiavęs į žiedinę sankryžą, esančią Geležinkelio Vilko g. – Savanorių pr., pirmąja eismo juosta, nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų ir važiuodamas pirmąja eismo juosta sudarė pavojingą situaciją, dėl ko kitos transporto priemonės turėjo staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį ir kryptį. R. G. pripažintas kaltu, padaręs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 106 punktuose numatytus pažeidimus ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, bei nubaustas 130 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. balandžio 10 d. priimto nutarimo Nr. 10N-28759306-15 panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo. Šiame skunde R. G. nurodo, kad jokių žalingų padarinių nekilo, nėra kitų eismo dalyvių skundų ir pareiškimų. Kelio ženklo reikalavimus pažeidė dėl to, kad privalėjo aplenkti prieš pat žiedinę sankryžą sustojusį automobilį, kurio variklis buvo užgesęs, ir kuris trukdė įvažiuoti į žiedinę sankryžą iš antrosios eismo juostos. Jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Nesutinka, kad yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes jis nėra prieš tai pažeidęs kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jo šeima lieka be pragyvenimo šaltinio, kadangi jis dirba taksistu. Prašo pakeisti nutarimą – perkvalifikuoti jo veiksmus iš ATPK 124² straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Atsiliepime į R. G. skundą Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdyba nurodė, kad R. G. veika įrodyta. Prašo R. G. skundo netenkinti (b.l. 2).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad skundą palaiko. Nurodė, kad buvo žiedinė sankryža. Prieš įvažiavimą į sankryžą užgeso automobilis. Automobilis buvo užgesęs Geležinio Vilko g., ne pačioje žiedinėje sankryžoje. Jis palaukė, nes įsijungė avarinį. Tada jis pažiūrėjo, kad nėra automobilių ir jis ją aplenkė iš dešinės pusės. Gavosi, kad jis iš pirmos eilės važiavo žiedine sankryža, kai galima tik iš antros. Pareigūnai stovėjo prie kito, trečio įvažiavimo, ir to automobilio nematė. Jie nepastebėjo matomai to, kad prieš jį užgeso automobilis. Jis nesiginčija, kad pažeidė kelio ženklo reikalavimus. Jis pripažįsta, kad, kai sustabdė, pasakė, kad pažeidė ženklą. Pasakė, jog sutinka, kad aplenkė tą moteriškę. Sutinka, kad padarė pažeidimą. Sutinka mokėti baudą, bet prašo peržiūrėti klausimą dėl teisių atėmimo. Pažymėjimą turi 20 metų. Pirmą kartą pažeidė kelių eismo taisykles. Turi sugyventinę ir bendrą vaiką. Sugyventinė dirba. Butą nuomojasi. Žmona 400 eurų uždirba ir jis panašiai. Neturi sveikatos problemų. Baudą už važiavimą be diržo sumokėjo. Po to pažeidimų daugiau nepadarė. 4 mėnesius taksistu dirba. Jis netektų darbo pritaikius teisių atėmimą. Sūnus jo moksleivis, žmona buhalterė.

Atvykęs į teismo posėdį liudytojas (policijos pareigūnas) A. R. paaiškino, kad jis prižiūri šią sankryžą. Jie (pareigūnai) po tiltu stovi. Jie mato iš Geležinio vilko važiuojančius, išvažiuojančius ir dar link Savanorių nuvažiuojančius automobilius. Nematė, kad būtų užgesęs automobilis. Dar jam signalizavo (G.), staiga stabdė, keitė judėjimo greitį ir kryptį. Pilietis įvažiavo pirma juosta ir galėjo važiuoti tik į dešinę. Į Laisvės prospektą galėjo išvažiuoti ir antra eismo juosta. R. G. gali įvažiuoti, bet R. G. privalo persirikiuoti į antrą juostą. O R. G. kaip važiavo pirmąja juosta, taip ir pravažiavo ja. R. G. iš kairės vos neįvažiavo antra juosta važiuojantis automobilis, sukantis į dešinę pusę, Laisvės prospektą. Tačiau jis važiuodamas pirmąja eismo juosta, sudarė avarinę situaciją, dėl ko antrąja juosta važiuojanti transporto priemonė staigiai stabdė, keitė greitį, kryptį, sustojo, signalizavo. Tas asmuo, kuriam sukliudė, kuris signalizavo, nuvažiavo į Laisvės prospektą. Sustabdytas vairuotojas paaiškino, kad sutinka ir labai gailisi.

Atvykęs į teismo posėdį, liudytojas policijos pareigūnas A. P. paaiškino, kad pirma eismo juosta įvažiuoti galima, bet reikia persirikiuoti iš karto į antrą. O asmuo pirma juosta taip ir nuvažiavo. Pastebėjo, kaip taksi automobilis žiedinėje sankryžoje iš pirmos juostos nuvažiavo tiesiai, sudarydamas kitam automobiliui avarinę situaciją, nes buvo ir stabdoma, ir signalinama. Užgesusio automobilio nematė. Asmuo lyg tai minėjo, kad važiavo po darbo, yra pavargęs.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio R. G. paaiškinimo matyti, kad jis dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sutinka, nuoširdžiai gailisi (b.l. 20).

Iš vyriausiojo patrulio A. P. 2015-04-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai pastebėjo, kaip automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. T12068, įvažiavo į žiedinę sankryžą iš pirmosios eismo juostos ir pažeisdamas kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus važiavo tiesiai, nors galėjo tik į dešinę, užkirsdamas kelią antrąja eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, sukančiai iš žiedinės sankryžos į Laisvės pr. Sustabdžius minėta automobilį ir vairuotojui R. G. išaiškinus pažeidimą, jis su juo sutiko ir dėl tokio poelgio gailėjosi (b.l. 23).

Byloje esantys duomenys - nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 651537 (b.l. 7), pranešimas apie priskirtą draudėjo kodą (b.l. 8), leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi (b.l. 9), automobilio subnuomos sutartis (b.l. 10-12), kasos pajamų orderiai (b.l. 13, 14) – patvirtina, kad R. G. teikia keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

KET 8 punkte pažymima, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

KET 106 punkte nurodoma, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

Kelio ženklas Nr. 507 nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti.

R. G. ginčija 2015-04-10 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą keliais argumentais: pirma, kelio ženklo reikalavimus pažeidė dėl to, kad privalėjo aplenkti prieš pat žiedinę sankryžą sustojusį automobilį, kurio variklis buvo užgesęs, ir kuris trukdė įvažiuoti į žiedinę sankryžą iš antrosios eismo juostos; antra, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Atsakant į pirmąjį R. G. argumentą, apžvelgtina bylos medžiaga šiuo klausimu. A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad policijos pareigūnai po tiltu stovi. Jie mato iš Geležinio vilko važiuojančius, išvažiuojančius ir dar link Savanorių nuvažiuojančius automobilius. Nematė, kad būtų užgesęs automobilis. A. P. paaiškino, kad užgesusio automobilio nematė. Šių policijos pareigūnų paaiškinimų kontekste R. G. argumentas, kad prieš įvažiavimą į sankryžą užgeso automobilis, automobilis buvo užgesęs Geležinio Vilko g., ne pačioje žiedinėje sankryžoje, pareigūnai stovėjo prie kito, trečio įvažiavimo, ir to automobilio nematė, vertintini kaip R. G. gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais, kadangi jie nuoseklūs, tarpusavyje dera, neprieštarauja vieni kitiems, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti neskaidria bylos baigtimi, jie vykdė tiesiogines savo darbo funkcijas. Iš Kelio ženklo Nr. 507 matyti, kad pirmąja eismo juosta galima sukti tik į dešinę. Tuo tarpu, A. R. ir A. P. paaiškino, kad R. G. kaip važiavo pirmąja juosta, taip ir pravažiavo ja, nepersirikiavęs į antrąją juostą. Iš vyriausiojo patrulio A. P. 2015-04-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai pastebėjo, kaip automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. T12068, važiavo tiesiai, nors galėjo tik į dešinę, užkirsdamas kelią antrąja eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, sukančiai iš žiedinės sankryžos į Laisvės pr. (b.l. 23). Pats R. G. ne kartą nurodė, jog nesiginčija, kad pažeidė kelio ženklo reikalavimus, gailisi. Jis pripažįsta, kad, kai sustabdė, pasakė, kad pažeidė ženklą. Taigi, R. G. pažeidė kelio ženklą Nr. 507. A. R. taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar jam signalizavo. Susignalizavo, staiga stabdė, keitė judėjimo greitį ir kryptį. R. G. iš kairės vos neįvažiavo antra juosta važiuojantis automobilis, sukantis į dešinę pusę, Laisvės prospektą. Jis važiuodamas pirmąja eismo juosta, sudarė avarinę situaciją, dėl ko antrąja juosta važiuojanti transporto priemonė staigiai stabdė, keitė greitį, kryptį, sustojo, signalizavo. Tas asmuo, kuriam sukliudė, kuris signalizavo, nuvažiavo į Laisvės prospektą. A. P. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad pastebėjo, kaip taksi automobilis žiedinėje sankryžoje iš pirmos juostos nuvažiavo tiesiai, sudarydamas kitam automobiliui avarinę situaciją, nes buvo ir stabdoma, ir signalizuojama. Iš šių paaiškinimų matyti, kad R. G. sukėlė pavojingą situaciją. R. G. teigia, kad jokių žalingų padarinių nekilo, nėra kitų eismo dalyvių skundų ir pareiškimų, tačiau šio straipsnio sudėtis nėra materiali ir tam, kad ją inkriminuoti, nebūtina žala. Taigi, jo veikoje nustatyti visi ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai ir veika pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Nepagrįstas R. G. teiginys, jog jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Nors R. G. nenurodo, kokią šiame straipsnyje veiką jis padarė, teismo vertinimu, R. G. turi omenyje būtent kelio ženklų nesilaikymą. Pažymėtina, kad R. G. ne tik pažeidė KET 8, 106 punktus, tačiau ir sudarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje minimą pavojingą situaciją, todėl jo veika atitinka ne ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies, o ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą veiką.

2015-04-10 nutarimu R. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta administracinė nuobauda 130 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėnesiams. R. G. ginčija nutarimu jam nustatytą sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), teigdamas, jog jis nėra prieš tai pažeidęs kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-10-03 jis padarė ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (b.l. 22), o nutarimu pripažintas pažeidimas, numatytas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarytas 2015-04-03 (b.l. 6). Abu šie administraciniai teisės pažeidimai yra tame pačiame, 10-ajame, ATPK skirsnyje. Abu šie pažeidimai, priešingai, nei teigia apeliantas, yra tos pačios rūšies (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-678-468/2015), todėl ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta teisėtai ir pagrįstai. Tačiau teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog papildomosios administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – skyrimas nėra proporcinga priemonė, kuria siektina ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų. Pažymėtina, kad R. G. dar tik 4 mėnesius dirba taksistu. Byloje esantys duomenys - nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 651537 (b.l. 7), pranešimas apie priskirtą draudėjo kodą (b.l. 8), leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi (b.l. 9), automobilio subnuomos sutartis (b.l. 10-12), kasos pajamų orderiai (b.l. 13, 14) – patvirtina, kad R. G. teikia keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone. Iš šios veiklos R. G. uždirba apie 400 Eur per mėnesį, jo žmona uždirba 400 Eur per mėnesį, taigi, judviejų pajamos nedidelės, be to, jie išlaiko 1 moksleivį vaiką. Svarbu paminėti tai, kad jis netektų darbo pritaikius teisių atėmimą. Taigi, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jo šeima (žmona, 1 vaikas) patirtų nepriteklių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. paaiškino, jog asmuo lyg tai minėjo, kad važiavo po darbo, yra pavargęs, taigi, pažeidimas galėjo kilti ir dėl pažeidėjo nuovargio. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti R. G. papildomosios administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, tačiau nuobauda paskirta ne pagal įstatymus, nesilaikant administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, kadangi išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nustatyta. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. priimtas nutarimas Nr. 10N-28759306-15 keistinas ir paskirtina švelnesnė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. priimtą nutarimą Nr. 10N-28759306-15 pakeisti.

R. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 130 Eur dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė