Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Z., M. A., L. U. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z., M. A., L. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl civilinių teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.5 Teismas pažymėjo, jog ieškovų prašomos informacijos ir dokumentų gavimo tikslas yra atsakovės, kaip namo administratorės, veikla, reikalaujami pateikti duomenys susiję su ieškovams atsakovės teikiamomis paslaugomis. Asmuo, būdamas bendrosios dalinės nuosavybės savininku ir įstatymu įpareigotas proporcingai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros, išlaikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis), turi teisę gauti jam reikalingą informaciją, susijusią su numatytų pareigų vykdymu (CK 4.75 straipsnis). O atsakovė, kaip namo administratorė, yra su administravimo veikla susijusių duomenų ir informacijos saugotoja, todėl, turėdama aktualius dokumentus bei informaciją, turi bendradarbiauti, kooperuotis su administruojamo turto savininkais, siekdama optimalaus ir teisingo jų administruojamo turto išsaugojimo, eksploatavimo ir išlaikymo. Ieškovai, kaip daugiabučio namo butų savininkai, mokėdami mokesčius, rinkliavas, kaupiamąsias lėšas ir panašiai, turi teisę gauti dokumentus, susijusius su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, eksploatavimu ir kitomis paslaugomis, taip pat ir apie namo administratoriaus veiklą, kuri yra susijusi su namo bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

3.6 Teismas nustatė, jog ieškovai išreiškė aiškų prašymą dokumentus gauti skaitmenine forma, tuo atveju, jeigu tokia forma pateikti dokumentų nėra galimybės, prašė informuoti, kada būtų galima atvykti atsiimti šių dokumentų kopijų, t. y., siekdami su dokumentais susipažinti, ieškovai pageidavo gauti jų kopijas. Tačiau teisės aktai, nustatydami ieškovų teisę gauti informaciją bei atsakovės pareigą ją teikti, nepateikia nuostatų, kokia konkrečia forma ši informacija turėtų būti teikiama.

3.7 Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės nustatytos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 21 straipsnio 4 dalyje, kurio 4 punktas nustato teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Teismas pažymėjo, kad ieškovų teisė į informaciją apima ne tik teisę gauti informaciją, bet ir teisę susipažinti su dokumentais, o tai apima ir teisę gauti dokumentų, kuriuose ši informacija pateikta, kopijas. Teisė į informaciją apima ne tik teisę sužinoti, bet ir ja disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės savininko teisė gauti informaciją apie administratoriaus veiklą ar jos apimtis nėra ribojama, jis neprivalo netgi nurodyti informacijos rinkimo tikslo.

3.8 Kai nėra nustatyta informacijos teikimo formos taisyklių, bendrijos nario prašoma teikti informacija, į kurią jis turi teisę pagal įstatymus, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo (narys) prašo ją suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016). Ieškiniu ieškovai prašo leisti susipažinti su dominančia informacija konkrečia forma, t. y. atsakovės prašo pateikti dokumentus skaitmenine forma arba gauti dokumentų kopijas. Ieškovai nurodė, kokiais tikslais jiems reikalinga prašoma gauti informacija, t. y. siekiant susipažinti su namo renovacijos darbų eiga, delspinigių skaičiavimo pagrindu ir dydžiu, siekiant išsiaiškinti sąskaitose nurodomų duomenų pagrįstumą. Kadangi ieškovai turi teisę pasirinkti informacijos teikimo formą, teismo vertinimu, prašymas pateikti dokumentų kopijas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

3.9 Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 25 d. ieškovų prašyme reikalaujama informacija iš dalies pateikta, o dokumentų kopijos nepateiktos. Taigi, ieškovų teisė susipažinti su atsakovės disponuojama informacija ir dokumentais, gauti šią informaciją pagal Nuostatų 7.3 punktą, DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalį yra pažeista.

3.10 Nors atsakovė nurodė, kad dokumentų kopijų pateikimas yra sudėtingas tiek finansine, tiek fizine prasme, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovai savo prašyme nurodė, kad sutinka apmokėti kopijų padarymo išlaidas, įrodymų dėl informacijos apimties nepateikta, todėl šie atsakovės argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, atsakovė privalėjo ir privalo ieškovams pateikti informaciją jų prašoma forma. Teismas pažymėjo, jog daugiabučio namo savininkų teisė susipažinti su dokumentais ir gauti visą administratoriaus turimą informaciją apie jo veiklą gali būti ribojama tik imperatyviųjų įstatymo normų, nustatančių konkrečios informacijos atskleidimo konkretiems subjektams apribojimus, pagrindu.

3.11 Teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys patenkintas 50 proc. Teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, atkreipė dėmesį, kad atsakovė ieškovų prašymo iš dalies neįvykdė dėl to, kad jis buvo netikslus. Ieškovai savo reikalavimą patikslino tik pateikdami patikslintą ieškinį. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikė ieškovų prašomą informaciją dėl delspinigių, t. y. bylos nagrinėjimo metu patenkino dalį reikalavimų. Teismas laikė, kad, kiek tai susiję su šia dalimi, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovei iš ieškovų turi būti priteistos teisinės pagalbos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 145,00 Eur. Atsižvelgus į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovams priteista 37,50 Eur žyminio mokesčio. Atlikęs įskaitymą, teismas atsakovei iš ieškovų priteisė 107,50 Eur (145,00 Eur – 37,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 35,83 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, iš ieškovų atsakovei priteisiant po 35,83 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai ieškovų apeliacinio skundo argumentai:

4.1 Teismas konstatavo, kad ieškovų teisė į informacijos pateikimą buvo pažeista. Todėl laikytina, kad ieškinys pagrįstas visiškai, o ieškinio reikalavimų įvykdymas po ieškinio pateikimo teismui laikytinas atsakovės sutikimu su ieškiniu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo: 1) civilinės bylos dalį, susijusią su pirmu reikalavimu, nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas), nes ši bylos dalis nebenagrinėtina teisme dėl reikalavimo įvykdymo ir proceso negalimumo dėl šio reikalavimo; 2) pripažinti, kad ieškinys patenkintas visiškai. Atsižvelgus į tai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti neatlygintos, o ieškovams iš atsakovės turėjo būti priteistas jų sumokėtas žyminis mokestis. Mano, jog teismas turėjo remtis CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.

5. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovės apeliacinio skundo argumentai:

5.1 Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad yra pažeista ieškovų teisė susipažinti su atsakovės disponuojama informacija ir dokumentais, gauti šią informaciją.

5.2 Pažymi, jog Nuostatai reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

5.3 Nuostatų, kuriais savo veikloje privalo vadovautis administratorius, 7.3 punkte nustatyta, kad administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

5.4 2020 m. birželio 2 d. atsakovė el. paštu gavo ieškovų atstovo prašymą „Dėl duomenų pateikimo“, kuriuo buvo prašoma pateikti dokumentus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimu (namo renovacijos projektus, rangos sutartis, kreditavimo sutartis, darbų priėmimo–perdavimo aktus, statybos darbų žurnalus), ir nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu A. Z., M. A. ir A. S. išrašomos sąskaitos, kuriose apskaičiuoti ir 0,04 proc. delspinigiai. Ieškovų atstovas prašė dokumentus pateikti skaitmenine forma, o nesant galimybės, prašė informuoti, kada būtų galima atvykti šių dokumentų.

5.5 2020 m. birželio 5 d. atsakovė išsiuntė pranešimą Nr. 277, kuriame nurodė, jog negali tenkinti ieškovų atstovo prašymo, kadangi iš atsiųsto rašto atsakovė negali identifikuoti, kad prašymą pateikė jame nurodytas asmuo. Be to, nepateikti duomenys, įrodantys teisę atstovauti nurodytiems asmenims. Pažymi, jog ieškovai klaidino teismą pateikdami teismui ieškovų atstovo pasirašytą 2020 m. gegužės 25 d. prašymą „Dėl duomenų pateikimo“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovų atstovas 2020 m. birželio 2 d. atsakovei išsiuntė prašymą jo nepasirašęs, dėl to atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovų atstovo prašymą.

5.6 2020 m. birželio 10 d. atsakovė ieškovų atstovui išsiuntė pranešimą Nr. 304, kuriuo informavo, jog atsakovė yra pasirengusi pateikti gyventojams ir jų tinkamai įgaliotiems asmenims prašomą informaciją, tačiau atsakovė paprašė patikslinti užklausą, nurodant sąskaitų, kuriose yra įtraukti delspinigiai, datas. Atsakovė ieškovų atstovą informavo, jog su prašyme nurodytais dokumentais daugiabučio namo gyventojai ir jų tinkamai įgalioti atstovai turi teisę susipažinti administratoriaus buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini).

5.7 2020 m. birželio 10 d. atsakovė gavo ieškovų atstovo el. pranešimą, kuriame ieškovų atstovas nurodė, jog UAB „Paslaugos būstui“ vengia atsakyti į aiškius klausimus, neteikia dokumentų be jokių aiškių teisinių pagrindų, todėl svarstys klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl dokumentų kopijų išreikalavimo.

5.8 2020 m. birželio 11 d. atsakovė ieškovų atstovui išsiuntė el. pranešimą, kuriame nurodė, jog UAB „Paslaugos būstui“ yra pasirengusi pateikti gyventojams ir jų tinkamai įgaliotiems asmenims prašomą informaciją, nevengia to daryti, tačiau prašo patikslinti užklausą, nurodant sąskaitų, kuriose nurodyti delspinigiai, datas, tam, kad UAB „Paslaugos būstui“ galėtų pateikti atsakymą. Pažymi, jog ieškovų atstovo pateiktame prašyme nebuvo tinkamai suformuluoti reikalavimai, t. y. buvo neaišku, apie kokio laikotarpio sąskaitas ieškovai prašo pateikti informaciją, todėl atsakovė negalėjo įvykdyti šio ieškovų reikalavimo. Pažymi, jog po šio pranešimo nei ieškovai, nei ieškovų atstovas nepatikslino reikalavimo, t. y. nenurodė sąskaitų, kuriose yra nurodyti delspinigiai, datų, taip pat neatvyko į administratoriaus buveinę susipažinti su dokumentais.

5.9 Atsakovė pažymi, jog teisės aktai, nustatydami ieškovų teisę gauti informaciją bei atsakovės pareigą ją teikti, nepateikia nuostatų, kokia konkrečia forma ši informacija turėtų būti teikiama. Mano, jog ji, kaip administratorė, neturi pareigos pateikti kiekvienam interesantui vidinių įmonės dokumentų / sutarčių kopijų.

5.10 Akcentuoja ir tai, jog dokumentuose, kuriuos prašo pateikti ieškovai, yra konfidencialios informacijos.

5.11 Be to, ieškovai nepagrindė, kokiu pagrindu jiems yra reikalingos šių dokumentų kopijos, kodėl jie negali atvykti į administratorės buveinę susipažinti su dokumentais.

5.12 Atsakovės įsitikinimu, ieškovai neįrodė, kad jų teisė gauti informaciją buvo pažeista. Pažymi, jog atsakovė leido susipažinti su ieškovų atstovo prašyme nurodytais dokumentais, tačiau ieškovai neatvyko ir savo teisės neįgyvendino.

5.13 Pažymi, jog ieškovų atstovas taip pat prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu A. Z., M. A. ir A. S. išrašomos sąskaitos, kuriose apskaičiuoti 0,04 proc. delspinigiai. Tačiau ieškovų atstovas ne tik netinkamai suformulavo reikalavimą, nenurodydamas, apie kokio laikotarpio sąskaitas ieškovai prašo pateikti informaciją, bet ir klaidingai nurodė, jog ir L. U. skaičiuojami delspinigiai. Pažymi, jog ieškovė L. U. paskolos grąžinimo įmokas moka laiku, jai delspinigiai nėra skaičiuojami. 2020 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė nutartį, ja nutarė ieškovams pasiūlyti patikslinti reikalavimą, už kurį laikotarpį reikalauja išrašomų sąskaitų patikslinimo. 2020 m. spalio 21 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad A. Z. ir M. A. delspinigiai skaičiuojami vadovaujantis kreditavimo sutartimi, kadangi ieškovai nemoka kredito paskolos įmokų. Ieškovė L. U. paskolos grąžinimo įmokas moka laiku, todėl jai delspinigiai nėra skaičiuojami.

5.14 Pažymi ir tai, jog teismas, priimdamas sprendimą ir jį motyvuodamas, rėmėsi ir DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalimi, todėl neteisingai pritaikė ginčo teisiniams santykiams teisės normas.

6. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsakovės atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą argumentai:

6.1 Atsakovė pažymi, kad 2020 m. birželio 11 d. ieškovų atstovui išsiuntė el. pranešimą, kuriame nurodė, jog yra pasirengusi pateikti gyventojams ir jų tinkamai įgaliotiems asmenims prašomą informaciją, nevengia to daryti, tačiau prašė patikslinti užklausą, nurodant sąskaitų, kuriose yra nurodyti delspinigiai, datas, tam, kad UAB „Paslaugos būstui“ galėtų pateikti atsakymą. Ieškovų atstovo pateiktame prašyme nebuvo tinkamai suformuluoti reikalavimai, t. y. buvo neaišku, apie kokio laikotarpio sąskaitas ieškovai prašo pateikti informaciją, todėl atsakovė negalėjo įvykdyti šios ieškovų reikalavimo dalies. Po šio pranešimo nei ieškovai, nei ieškovų atstovas nepatikslino reikalavimo, t. y. nenurodė sąskaitų, kuriose yra nurodyti delspinigiai, datų. Atsakovė ieškovų prašymo dėl informacijos apie apskaičiuotus delspinigius suteikimo neįvykdė dėl to, kad jis buvo netikslus. Ieškovai savo reikalavimą patikslino tik pateikdami patikslintą ieškinį. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikė ieškovų prašomą informaciją dėl delspinigių. Mano, jog, kiek tai susiję su šia dalimi, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės.

6.2 CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Dėl ieškovų netinkamo elgesio dalis reikalavimų buvo įvykdyta tik nagrinėjant bylą, todėl laikytina, kad, kiek tai susiję su šia dalimi, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės.

7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai ieškovų atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentai:

7.1 Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nepažeidė ieškovų teisių, tačiau apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog pagal Nuostatų 7.3 punktą administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Tai reiškia, jog atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos pateikti ieškovams jų prašomą informaciją, susijusią su namo, adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimu: namo renovacijos projekto, sutarčių su rangovais, kreditavimo sutarčių, darbų priėmimo–perdavimo aktų, statybos žurnalų kopijas. Taip pat keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų tinkamo paskirstymo.

11. Kadangi tik išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą dėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo bus galima vertinti ir pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios instancijos teisme, tinkamo paskirstymo, visų pirma apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo, po to – dėl ieškovų apeliacinio skundo.

Dėl atsakovės pareigos pateikti ieškovams jų prašomos informacijos / dokumentų kopijas

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams jų prašomą informaciją, susijusią su namo, adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimu: namo renovacijos projekto, sutarčių su rangovais, kreditavimo sutarčių, darbų priėmimo–perdavimo aktų, statybos žurnalų kopijas, ieškovams iš anksto sumokėjus už dokumentų kopijas nurodyta tvarka pagal atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ pateiktą sąskaitą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog atsakovė neteisi teigdama, kad ieškovai nepagrindė, kokiu pagrindu / tikslu jiems yra reikalingos dokumentų kopijos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ieškovų prašomos informacijos ir dokumentų gavimo tikslas yra atsakovės, kaip namo administratorės, veikla, reikalaujami pateikti duomenys susiję su ieškovams atsakovės teikiamomis paslaugomis; ieškovai dokumentų kopijas prašo pateikti dėl to, kad jie siekia susipažinti su namo renovacijos darbų eiga, delspinigių skaičiavimo pagrindu ir dydžiu, siekia išsiaiškinti sąskaitose nurodomų duomenų pagrįstumą.

15. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – ir Nuostatai), 7.3 punkte nustatyta administratoriaus pareiga pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ), kuris, priešingai, negu teigia atsakovė, aktualus ir nagrinėjamu atveju, 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šį teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog ieškovų teisė į informaciją apima ne tik teisę gauti informaciją, bet ir teisę susipažinti su dokumentais, o tai apima ir teisę gauti dokumentų, kuriuose ši informacija pateikta, kopijas. Teisė į informaciją apima ne tik teisę sužinoti, bet ir ja disponuoti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovų informacijos / dokumentų kopijų gavimo tikslas yra aiškiai įvardytas ir nustatytas, t. y. ieškovai dokumentų kopijas prašo pateikti dėl to, kad jie siekia susipažinti su namo renovacijos darbų eiga, delspinigių skaičiavimo pagrindu ir dydžiu, siekia išsiaiškinti sąskaitose nurodomų duomenų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovų tikslą, dėl ko jie siekia ne tik susipažinti su atsakovės disponuojamais dokumentais, bet ir gauti dokumentų kopijas, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė disponuoja specifiniais duomenimis ir dokumentais, juose (namo renovacijos projekte, sutartyse su rangovais, kreditavimo sutartyse, darbų priėmimo–perdavimo aktuose, statybos žurnaluose), tikėtina, pateikiama pakankamai sunkiai įsimenama informacija, tokia kaip skaičiai, procedūrinės taisyklės, brėžiniai ir panašiai, nusprendžia, jog draudimas gauti ieškovams tokių dokumentų kopijas būtų neproporcingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien susipažinimo su tokio pobūdžio dokumentais nepakanka, norint tinkamai įgyvendinti savo teises ir interesus.

18. Atsakovė nesutikimą teikti minėtų dokumentų kopijas argumentuoja ir tuo, jog dokumentuose, kuriuos prašo pateikti ieškovai, yra konfidencialios informacijos. Tačiau pažymėtina, jog aplinkybė, kad tam tikrame dokumente greta kitų duomenų yra kažkokia konfidenciali informacija, savaime nereiškia, jog tokio dokumento pateikimas susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims apskritai yra ribojamas, ribojama jų teisė gauti bet kokią tame dokumente esančią informaciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog norėdama išsaugoti konfidencialią informaciją atsakovė gali imtis papildomų priemonių, tokių kaip asmens pasižadėjimas laikytis konfidencialumo sąlygų, tam tikrų duomenų nuasmeninimo, uždengimo ir panašiai. Atsakovė, naudodamasi teise į konfidencialios informacijos išsaugojimą, negali nepagrįstai ir neproporcingai apriboti kitų asmenų teisių gauti kopijas dokumentų, kurie liečia jų interesus, kad jie galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises. CK 1.137 straipsnio 2 dalis nustato, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 1.137 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, daro išvadą, kad įstatymų leidėjas nesukonkretindamas, kokia konkrečia forma daugiabučio namo butų savininkai gali prašyti namo administratorės pateikti jiems reikalingą informaciją, sudarė galimybes sprendimą priimti atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus, atsižvelgiant ir užtikrinant visų šalių interesų pusiausvyrą. Informacija, kurios pagrindu patalpų savininkams yra skaičiuojami mokesčiai, priimami sprendimai vykdant administravimo funkcijas, kuri tiesiogiai susijusi su patalpų savininkų teisėmis ir interesais ir kuri dėl informacijos kiekio nėra skelbiama administratorės interneto svetainėje, namo skelbimų lentose, gerai prieinamose namo vietose (laiptinių aikštelėse, holuose), nėra pateikiama patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu (Nuostatų 14 punktas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patalpų savininkui turi būti pateikiama susipažinti ir turi būti sudarytos galimybės gauti kopijas. Priešingas aiškinimas nepagrįstai ir neproporcingai apribotų ieškovų teises ir interesus.

20. Atsakovė, kaip administratorė, yra subjektas, vykdantis tam tikrą funkciją – bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kai to nedaro butų savininkai. Šis subjektas privalo veikti apdairiai, sąžiningai ir išimtinai patalpų savininkų interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Pagrindinis administratorės uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Taigi, atsakovė privalo veikti būtent ieškovų interesais ir jiems atstovauti, tarpusavyje bendradarbiauti, teikti ieškovams informaciją, kad būtų pašalinti visi pastariesiems kylantys neaiškumai ir abejonės, susijusios su atsakovės, kaip administratorės, veikla, bendro naudojimo objektų priežiūra, taip pat šiuo konkrečiu atveju – su namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimu.

21. Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, kad ieškovų prašomų dokumentų kopijų darymas pareikalaus didžiulių laiko bei darbo sąnaudų, kad per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nebus įmanoma suspėti padaryti dokumentų kopijų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako, mano, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti yra pakankamas.

22. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, konstatuoja, jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti ieškovams jų prašomą informaciją, susijusią su namo, adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimu: namo renovacijos projekto, sutarčių su rangovais, kreditavimo sutarčių, darbų priėmimo–perdavimo aktų, statybos žurnalų kopijas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, rėmėsi aktualiu teisiniu reglamentavimu, sprendimas motyvuotas. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

23. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Mano, jog jų ieškinys pagrįstas visa apimtimi, ieškinio reikalavimų įvykdymas po ieškinio pateikimo teismui turi būti laikomas atsakovės sutikimu su ieškiniu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, o ieškovams priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių elgesį iki ieškinio padavimo teismui ir bylos nagrinėjimo metu, konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentais.

25. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai dar iki kreipimosi į teismą raštiškai kreipėsi į atsakovę, prašydami, be kita ko, nurodyti, kokiu pagrindu A. Z., M. A. ir asmeniui, kuris byloje nedalyvauja (t. y. A. S.), išrašomos sąskaitos, kuriose apskaičiuoti 0,04 proc. delspinigiai. 2020 m. birželio 10 d. atsakovė išsiuntė ieškovų atstovui pranešimą, kuriuo paprašė patikslinti užklausą, nurodant sąskaitų, kuriose yra įtraukti delspinigiai, datas. 2020 m. birželio 10 d. atsakovė gavo ieškovų atstovo pranešimą, kuriame ieškovų atstovas nurodė, jog UAB „Paslaugos būstui“ vengia atsakyti į aiškius klausimus, neteikia dokumentų be jokių aiškių teisinių pagrindų, todėl svarstys klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl dokumentų kopijų išreikalavimo. 2020 m. birželio 11 d. atsakovė ieškovų atstovui išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, jog UAB „Paslaugos būstui“ yra pasirengusi pateikti gyventojams ir jų tinkamai įgaliotiems asmenims prašomą informaciją, nevengia to daryti, tačiau prašo patikslinti užklausą, nurodant sąskaitų, kuriose yra nurodyti delspinigiai, datas, tam, kad UAB „Paslaugos būstui“ galėtų pateikti atsakymą. Po to nei ieškovai, nei jų atstovas į atsakovę nesikreipė, duomenų (sąskaitų datų) nepatikslino. 2020 m. rugsėjo 9 d. teisme buvo gautas ieškovų ieškinys, tačiau jame taip pat nebuvo sukonkretinta, kokiu laikotarpiu, t. y. kokių datų sąskaitose, buvo apskaičiuojami delspinigiai. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovai (jų atstovas) gavo iš atsakovės 2020 m. birželio 10 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog būtina sutikslinti sąskaitas, kuriose numatyti delspinigiai. Tačiau, kaip matyti, ieškovai to nepadarė. Atsiliepime į ieškinį atsakovė vėlgi nurodė, jog nėra aišku, dėl kokio laikotarpio sąskaitų ieškovai prašo pateikti informaciją. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, kuria skirta civilinė byla nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, ieškovams pasiūlė patikslinti reikalavimą, už kurį laikotarpį reikalauja išrašomų sąskaitų patikslinimo. 2020 m. spalio 21 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, jame, be kita ko, nurodyta, jog sąskaitos su delspinigiais pradėtos išrašinėti nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Po to delspinigiai nebeskaičiuoti, todėl nebėra aišku, kodėl toks neatitikimas. 2020 m. spalio 30 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame, be kita ko, paaiškino, kad atsakovams A. Z. ir M. A. delspinigiai skaičiuojami vadovaujantis kreditavimo sutartimi, kadangi ieškovai nemoka kredito paskolos įmokų. Ieškovė L. U. paskolos grąžinimo įmokas moka laiku, todėl jai delspinigiai nėra skaičiuojami.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju būtent dėl ieškovų veiksmų – netiksliai suformuluoto prašymo / reikalavimo atsakovė negalėjo pateikti ir nepateikė ieškovus dominančios informacijos apie delspinigių skaičiavimą. Atsižvelgus ir įvertinus atsakovės elgesį (ji jau 2020 m. birželio 10 d. pranešime paprašė patikslinti užklausą, nurodant sąskaitų, kuriose yra įtraukti delspinigiai, datas; to ji prašė ir 2020 m. birželio 11 d. pranešime; operatyviai reagavo į patikslintą ieškinį), teismo nuomone, jeigu ieškovai dar ikiteisminėje stadijoje būtų tiksliai suformulavę, už kokį konkrečiai laikotarpį jie prašo pateikti informaciją apie delspinigių skaičiavimą, atsakovė šią informaciją būtų pateikusi. Kai ieškovai patikslino ieškinį, atsakovė reagavo ir nurodė, kokiu pagrindu ieškovams buvo skaičiuojami delspinigiai nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Atsižvelgusi į visa tai, kas aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, jog šios situacijos negalima vertinti kaip atsakovės sutikimo su ieškiniu, nes jeigu ieškovai būtų tinkamai elgęsi ikiteisminėje stadijoje, jiems apskritai nebūtų reikėję reikšti ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo pateikti informaciją apie sąskaitose nurodytus delspinigius.

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuos, kas aptarta, daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovai elgėsi netinkamai, dėl to jie turi priimti tokio elgesio pasekmes – dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kitai, sąžiningai besielgiančiai šaliai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, kiek tai susiję su šia ieškinio dalimi, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės, todėl teisėtai ir pagrįstai atsakovei iš ieškovų priteistos teisinės pagalbos išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti kitaip, kaip to apeliaciniame skunde prašo ieškovai, nėra teisinio pagrindo.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, konstatuoja, jog naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

30. Kadangi nagrinėjamu atveju tiek ieškovų, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jiems iš antrosios ginčo šalies nepriteistinos ir neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.