Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant prokurorui Ž. G., nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo S. L. gynėjui advokatui A. K., teismo psichologui ekspertui G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją, bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2014-10-23 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia mesdamas malkas į savo žmoną S. L., ne mažiau trijų kartų malkomis pataikė jai į dešinės kojos šlaunį, kairę ranką bei veidą, tuo padarydamas S. L. dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžį, kairio žastikaulio išnirimą, odos nubrozdinimą kaktoje, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario srityje, sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, S. L. į teismo posėdį nekviestas. Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus S. L. įtarimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jis savo kaltės nepripažino (103, 104-105 b. l.).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios S. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji paaiškino, kad 2014-10-24 apie 11.00 val. ji kartu su vyru S. L. ir kaimynu A. B. savo namo kieme tvarkė malkas, darbuodamiesi visi gėrė alų. Ji jautėsi apsvaigusi, bet girta nesijautė, S. L. buvo gerokai apsvaigęs, tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad S. L. pagyrė kaimynę, o ji vyrui liepė mažiau kalbėti ir daugiau dirbti. S. L. įsiuto ir pradėjo į ją mėtyti malkas. Kur tuo metu buvo kaimynas A. B., ji nežino, ji jo nebematė, mano, kad jis nesikišo, iš kiemo išėjo. Mesdamas į ją malkas, pataikė gal su trim į dešinės pusės koją prie klubo, į kairę ranką ir kitas kūno vietas. S. L. po visko nuėjo į namus, o ji į namus paršliaužė, nes paeiti nebegalėjo dėl sužalojimų. Paršliaužusi į vidų, ji net negalėjo įlipti į lovą, gulėjo ant grindų, kol vakare pas juos į namus atvažiavo dukra S. S.. Dukra paskambino į policiją ir greitąją med. pagalbą. Visą tą laiką, kol ji gulėjo ant grindų, negalėdama įlipti į lovą, S. L. miegojo lovoje (19-20 b. l.). Papildomai S. L. paaiškino, kad pirmos apklausos metu ji parodė, kad jos vyras S. L. ją mušė malkomis 2014 m. spalio 24 d. apie 11.00 val., o iš tikrųjų šis įvykis buvo 2014 m. spalio 23 d. apie 11.00 val. Ji tiesiog supainiojo dienas. Įvykio dieną, kai vyras ją sumušė, ji, negalėdama paeiti, į namus iki lovos nušliaužė. Į lovą jai padėjo įlipti jos vyras S. L.. Kitą dieną, t.y. 2014-10-24 ji iš lovos išlipti nebepajėgė, todėl iš lovos iššliaužė ant grindų, norėjo nušliaužti iki virtuvės, bet negalėjo. Įlipti atgal į lovą taip pat nebegalėjo. Ji prašė, kad vyras padėtų įlipti į lovą, tačiau atsakė, kad ji apsimeta ir jai nepadėjo. Ji ant grindų išgulėjo iki vakaro, kol atvažiavo jos dukra. S. L. tą dieną gėrė alaus. Jai labai skaudėjo. Dukra ją išvežė į Mažeikių ligoninę, ji daktarams, nenorėdama, kad jos vyrą nubaustų už tai, kad ją sumušė, pasakė, kad pati nukrito prieš kelias dienas. Tiesiog tuo momentu jai taip atrodė, taip ji tuo momentu mąstė. Paskutiniu metu, iki šio įvykio, S. L. buvo pradėjęs elgtis labai keistai, neprognozuojamai ir agresyviai. Ji mano, kad S. L. serga kokia psichine liga (23-24 b. l.).

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą grįžta kas pusę metų, dažnai su tėvais telefonu. Paskutiniu metu mama telefonu buvo užsiminusi, kad tėvas dažnai būna agresyvus, bet kad smurtauja, mama nesakydavo, tačiau ji tai suprasdavo iš pokalbių. 2014-10-21 ji atvyko į Lietuvą, sesuo pasakė, kad tėvai yra gavę pensijas ir girtauja. 2014-10-24 apie 19.30 val. ji nuvažiavo pas tėvus. Namo durys iš vidaus buvo užkabintos kabliu. Ji, įlipusi pro atvirą langą, rado tėvą gulintį lovoje, mama klūpojo prie lovos negalėdama į ją įlipti. Mama skundėsi, kad yra sušalusi. Ji matė, kad mama buvo apsišlapinusi, ji skundėsi, kad visur skauda. Ji kartu su savo vyru įkėlė savo mamą į lovą, suprato, kad mama yra sumušta, todėl paskambino ir išsikvietė medikus. Kai ji paklausė mamos, ar tėvas ją sumušė, ši atsakė „žinai kaip būna su juo, paskutiniu metu jis visai sužvėrėjęs, vis sako, kad man kapai, o jam kalėjimas“. Tėvas gulėjo šalia ir tvirtino, kad nieko blogo nedarė. Tėvas jai sakė, kad mama nugriuvo kieme, po to sakė, kad nugriuvo prie kelio (54-55 b. l.).

2014-12-03 – 2014-12-12 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1747/14 (04) nurodyta, kad S. L. padaryti sužalojimai: dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžis, kairio žastikaulio išnirimas, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminių traumų metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais, paveikus kaktos sritį, kairį petį ir dešinę šlaunį. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. S. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžio ir kairio žastikaulio išnirimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (39 b. l.).

2015-03-18 – 2015-03-27 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 12/15-1747/14 (04) nurodyta, kad po patirtų sužalojimų – dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžio, kairio žastikaulio išnirimo, S. L. galimybė judėti ir atlikti savarankiškus veiksmus buvo apsunkinta (42 b. l.).

2015-03-26 Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje Nr. 40 nurodyta, kad S. L. medicininiuose dokumentuose nuo 1989 m. gegužės mėn. iki 2014-11-26 duomenų apie epilepsiją nėra (45 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esantis L. sodybos kiemas (9-12 b. l.).

S. L. VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, centre nesilankė (65 b. l.).

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2015-04-09 pažymoje nurodyta, kad S. L. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre, gydėsi klinikos paros stacionare, teikiama psichikos slaugos paslauga (67 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2015-06-16 specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-204/2015 nurodyta, kad S. L. buvo nustatyta diagnozė – nepatikslinta demencija (F03). Tikslinga S. L. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (72 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2015-09-08 ekspertizės akte Nr. 86 TPK-204/2015 nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu S. L. buvo veikiamas psichikos sutrikimo – demencijos, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, ir psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo; nusikalstamų veikų padarymo metu S. L. negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti; šiuo metu S. L. yra nustatomas psichikos sutrikimas – demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, dėl ko jis negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Taip pat jis serga psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu; su S. L. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti apklausiamas, negali dalyvauti tyrimo ir teismo procesuose; S. L. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (86-88 b. l.).

Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo psichologas ekspertas G. B. patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad S. L. buvo nustatytas įgytos silpnaprotystės sindromas ir diagnozuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija sergant kitomis ligomis, taip pat diagnozuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Ekspertizės metu pastebėta, kad sutrikę pažintiniai procesai, sutrikimai išsivystę alkoholizmo pagrindu. Demencija priskiriama prie lėtinių psichikos susirgimų, pasveikimas yra neįmanomas, bet ligos progresą galima pristabdyti gydantis, nuolat vartojant vaistus. Dėl ligos S. L. negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jis iš esmės nėra pajėgus kritiškai vertinti savo elgesio, nesugeba savimi pasirūpinti. Tikslinga S. L. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą.

Ištyrus ir įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, kad S. L. 2014-10-23 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia mesdamas malkas į savo žmoną S. L., ne mažiau trijų kartų malkomis pataikė jai į dešinės kojos šlaunį, kairę ranką bei veidą, tuo padarydamas S. L. dešinio šlaunikaulio kaklelio lūžį, kairio žastikaulio išnirimą, odos nubrozdinimą kaktoje, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario srityje, sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. S. L. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra pilnai įrodyta.

S. L. anksčiau neteistas (59 b. l.), administracine tvarka nebaustas (60 b. l.), nedirbantis (62 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (65 b. l.), seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, pensininkas (63 b. l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už padarytą pavojingą veiką. Jam taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Teismas atsižvelgė į padarytos visuomenei pavojingos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei visumą ištirtų įrodymų, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą. Nustatytais duomenimis, S. L., nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu diagnozuojamas psichikos sutrikimas – demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitus, psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas nėra, tačiau 2015-02-11 yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre, buvo du kartus gydytas klinikos Šaukėnų skyriuje. Teismas atsižvelgia į tai, kad S. L. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir dabar serga psichikos sutrikimu, dėl ko jis negalėjo suprasti daromų veikų pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Psichinės sveikatos būklės sąlygotas S. L. elgesys kelia pavojų visuomenei, tačiau tai būtų prevencija, todėl jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą.

Ištyrus ir įvertinus visumą aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, S. L., pripažintinas nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas (ar baudžiamasis nusižengimas), kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis, o šiuo metu nėra nuteistasis, jam nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo tarpu pagal BPK 115 straipsnio nuostatas teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas nuosprendį. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad S. L. veikos padarymo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo - demencijos, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti. Dėl tokio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl šioje byloje taikyti BPK 109 straipsnio nuostatų ir nagrinėti Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio nėra pagrindo. Kadangi CK 6.268 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, todėl civilinio ieškovo - Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2686,55 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

S. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti esant įrodyta, kad nusikalstamą, pavojingą visuomenei veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje.

Taikyti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 2686,55 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Panaikinti S. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.