Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2013-02-08 · Byla Nr. A2.9.-9-547/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
A2.9.-9-547/2013
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00677-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pažeidėjas
K. V.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A 2.9.-9-547/2013Teisminio proceso Nr.4-51-3-00677-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 39.1.; 39.2.; 48.5.; 52.3. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 8 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, dirbančios ,,Ą.“ gimnazijoje mokytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad 2012 m. lapkričio 7d. apie 10.55 val. Varėnos miesto ,,Ryto“ progimnazijoje nepilnametis R. V. pastūmė M. G., kuris nukrito ant žemės ir susimušė, tuo patyrė fizinį skausmą. Nepilnamečio R. V. atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BPK 3 str. 1 d. 4 p. – neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Todėl administracinėn atsakomybėn trauktina mama K. V. pagal LR ATPK 181 str. 1d.

Toks surašytas protokolas nepasitvirtino.

Šalies argumentai

K. V. paaiškino, kad ji nepripažįsta surašyto protokolo ir nurodė, kad ji niekada nebuvo kviesta į mokyklą dėl sūnaus netinkamo elgesio. Ji paaiškino, kad sūnaus klasėje mokosi M. G., kuris yra sunkaus elgesio mokinys dėl jo kiti klasės mokiniai patiria psichologinį smurtą, tame tarpe ir sūnus R.. Lapkričio 7 dieną M. G. prieš lietuvių kalbos pamokos pradžią sūnų pavadino labai negražiais keiksmažodžaisi, tad R. neišlaikęs jį pastūmė. Ji paaiškino, kad galbūt M. ir nukrito, tačiau jis dėl to negalėjo patirti jokių sveikatos sutrikdymų. Mokykloje vaikai ne kartą susistumdo. Šiuo atveju jokių muštynių nebuvo. Ji paaiškino, kad jos sūnus R. yra gerai besimokantis ir jos manymu gerai besielgiantis mokinys, dėl kurio nekyla mokykloje jokių problemų. Ji ir sutuoktinis stengiasi ir auklėja sūnų būti mandagiu, kultūringu. Vaiką pagal galimybes lavina. K. V. nurodė, kad konfliktas tarp vaikų įvyko ,,Ryto“ progimnazijoje pamokų metu, todėl nurodyto pažeidimo ji padaryti negalėjo, nes mokykla yra sudariusi mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį sutartis, kuriomis įsipareigoja, kad kiekvienam mokiniui užtikrins tinkamas mokymosi sąlygas ir saugumą ugdymo procese. Todėl vaikui esant progimnazijoje pamokos metu negalėjo vaiko auklėti, mokyti ir prižiūrėti, tokią pareigą privalėjo vykdyti ,,Ryto“ progimnazija.

Nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. G. paaiškino, kad iš auklėtojos ir socialinės pedagogės sužinojo, jog mokykloje tarp vaikų įvyko konfliktas. Ji paaiškino, kad dėl buvusios mėlynės vaiko gydyti nereikėjo. Patvirtino, kad jos sūnus yra iš sunkesniųjų vaikų. Jis mokosi palengvinta programa. Tačiau ji nurodė, kad nemano, jog jei jos vaikas ,,sunkus“, tai jį galima mušti. D. G. patvirtino, kad niekada jos sūnus nesiskundė dėl R. elgesio.

Byloje buvo apklausti vaikai.

Šalies argumentai

R. V. paaiškino, kad jis per lietuvių kalbos pamoką su M. sėdi viename suole. Jis paaiškino, kad M. vadino jį labai negražiais žodžiais , kurių jis nenori kartoti, tai būna dažnai, jis neišlaikė ir todėl stūmė jį iš suolo. Stūmė rankomis į nugarą, mano, kad jis krisdamas galėjo užsigauti kelius. Taip pat nurodė, kad krisdamas M. ranką užsigavo į uolą ar kėdę. Mokytoja paklausė, kas čia buvo ir klasės mokiniai pasakė, kad jis išstūmė iš suolo M.. Po to, prasidėjus pertraukai kiti du klasės berniukai laikė M. už rankų, o jis patrynė jam galvą ir tuo metu juos pamatė mokytoja ir liepė viską baigti.

M. G. paaiškino, kad jis pasakė negražius rusiškus keiksmažodžius. Po to R. jį numetė ant žemės. Jis nurodė, kad tuos žodžius sakė visai ne R.. Jis nurodė, kad jam ant kairės plaštakos buvo mėlynė, žemiau dešinio peties mėlynė. Mokytoja pamatė, kad ant plaštakos yra raudona dėmė, klausė, kas taip padarė, jis atsakė, jog – R.. M. nurodė, kad D. per pertrauką pasiūlė patrinti galvą, bet atėjo mokytoja S. ir išskyrė. Jis nurodė, kad nuo trynimo skaudėjo galvą, bet žymių neliko. M. paaiškino, kad anksčiau su R. jokių konfliktų nebūdavo.

Liudytoju apklaustas J. N., gim. 1999 m. paaiškino, kad įėjus į klasę M. ant R. negražiai pasakė, todėl R. jį išstūmė iš suolo, o M. nukrito į trapą tarp suolų. Jis pasikėlė ir atsisėdo. Liudytojas nurodė, kad jis nepamena, ar R. stūmė M. antrą kartą. Jis paaiškino, kad M. nesiskundė mokytojai, kad jam kažką skauda. Per pertrauką M. negražiais žodžiais išvadino klasiokę D., tai jis su D. U. palaikė M. už rankų, o R. ranka patrynė jam per viršugalvį. Jis patvirtino, kad R. M. nemušė ir nespardė.

Liudytoju apklaustas D. U., gim. 1999 m. parodė, kad jis taip pat nurodė, kad pertraukos metu jis buvo uždėjęs ranką M. ant peties, kitą M. ranką laikė J., o R. patrynė jam galvą labai trumpai. Jis taip pat paaiškino, kad po skambučio suėjus į klasę M. koliojo R., tai šis jį išstūmė iš suolo. M. nukrito ant grindų, atsikėlęs jis atsisėdo ir vėl toliau koliojo, tai R. jį išstūmė antrą kartą. Jis paaiškino, kad M. nesiskundė mokytojai, kad blogai jaučiasi, ar jam kažką skauda, mokytoja matė, kad M. ant rankos yra mėlynė. Nurodė, kad anksčiau M. turėjo konfliktą ir su vyresniais vaikais.

Liudytoja R. S., lietuvių kalbos mokytoja, paaiškino, kad muštynių tikrai nebuvo. Ji paaiškino, kad R. V. yra tylus, ramus, geras, mandagus vaikas. M. yra kitoks vaikas, jis mokosi pagal specialiąją programą. Mokytoja paaiškino, kad kai ji įėjo į klasę, tai M. buvo nuvirtęs nuo kėdės ir kėlėsi. M. jai nesiskundė ir nieko nerodė. Ji patvirtino, kad matė ant rankos mėlynę. M. dirbo abi pamokas. Liudytoja paaiškino, kad M. skundžiasi ir pasako jai, jeigu būna skriaudžiamas. Ji nurodė, kad V. tėvai su ja bendrauja dažniau, nei M. mama.

Liudytoja M. V. paaiškino, kad ši klasė yra jos auklėjamoji. Ji nurodė, kad M. yra problematiškas, mokosi pagal specialiąją programą, reikalaujantis ypatingo dėmesio, mažai kalbantis. R. - santūrus, bandraujantis, lankantis būrelius. Mokytoja paaiškino, kad M. prieš šį konfliktą fizinio lavinimo pamokoje apdraskė mergaitės. M. ant rankos matėsi mėlynė. Ji paaiškino, kad šią mėlynę matė dieną iki M. ir R. konflikto. Ji paaiškino, kad vaikai yra labai judrūs ir pasistumdymai tarp jų būna dažnai. Auklėtoja nurodė, kad M. mamai ji ir pasakė, jog jam apibraižytas kaklas ir yra mėlynė ant rankos, tačiau kategoriškai neigia, jog būtų sakiusi, kad jos vaikas sumuštas.

Varėnos rajono PK specialistė J. J. 2012-11-16 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal dėl M. G. sumušimo ir tuo pačiu nutarimu buvo nutarta R. V. tėvų atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l.6-7). Nutarime specialistė J. J. nurodė, kad apžvelgus visas aplinkybes matyti, kad R. V., kaip teigia pareiškėja, sumušė M. G., suduodamas vieną smūgį ranka ir vieną kartą įspyrė į koją. Tuo metu D. U., J. N. laikė M. G. už rankų.

Teisme, nagrinėjant bylą, M. G. tokių aplinkybių, jog jam būtų buvę suduoti smūgiai, nenurodė. Šių aplinkybių nepatvirtino ir apklausti liudytojai. Todėl teismas laiko, kad nepasitvirtino Varėnos rajono PK specialistės nutarime nurodytos aplinkybės, jog R. sudavė smūgį ranka ir smūgį koja M. G..

Iš bylos medžiagos ir ištirtų įrodymų teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog tarp klasės mokinių R. ir M. įvyko apsistumdymas klasėje, prasidėjus lietuvių kalbos pamokai.

Protokolas K. V. surašytas pagal ATPK 181 str. už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesais ar tėvų valdžios nepanaudojimą.

ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad be kitų būtinų rekvizitų turi būti nurodoma, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Surašytame protokole nurodoma, kokius veiksmus ir kada padarė R. V., tačiau visiškai nieko nenurodoma, kokį pažeidimą, kokiais veiksmais ar neveikimu padarė K. V.. Protokole tik įvardijamas straipsnis ATPK 181 str.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad tokiu būdu buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir jis, nežinodamas kuom tiksliai yra kaltinamas, neturi galimybių tinkamai pasiruošti savo gynybai. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-07-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. N1-¹³⁷⁹/2007 ir 2010-08-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. nepakanka vien fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kad tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 str., privalo būti tiriama, ar tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų. Konstatuotina, kad konkrečiu atveju nepasitvirtino, jog nepilnametis būtų sudavęs smūgius M. G., byloje nenustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais, neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą.

Teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, jog K. V. netinkamai naudojo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jos sūnus nedarytų teisės pažeidimų. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog K. V. rūpinasi savo sūnaus auklėjimu, mokymu ir lavinimu. Ji lankosi mokykloje, bendrauja su klasės auklėtoja ir kitais pedagogais, jos vaikas, nekelia rūpesčių mokytojams per pamokas. Byloje esančioje R. V. charakteristikoje nurodoma, kad mokinys yra tvarkingas, turi visas mokymo priemones. R. yra ramus, santūrus. Mažai bendrauja su klasiokais, tačiau aktyviai dalyvauja klasės veikloje, renginiuose, ekskursijose. Lanko J. Č. menų mokyklą: groja smuiku, gitara, žaidžia lauko tenisą. Berniukas labai užsiėmęs, turi nedaug laisvalaikio. Tėvai dalyvauja ugdymo bei auklėjimo procese, lanko tėvų susirinkimus (b. l. 30).

Nors 2012-11-08 specialisto išvadoje Nr.G 1053/12 (06) yra nurodoma, kad M. G. nustatyti odos nubrozdijimai kaklo dešinėje, kraujosruvos odoje kairiame žaste ir kairėje plaštakoje (b. l. 9-10), tačiau teismo posėdžio metu apklausus liudytojus ir ištyrus kitus įrodymus nebuvo neginčytinai nustatyta, jog tokius sužalojimus jam galėjo padaryti R. V.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaklą M. apibraižė mergaitės fizinio lavinimo pamokos metu, mėlynę ant plaštakos klasės auklėtoja matė dieną dar iki konflikto su R. V.. Tad nors ir buvo konstatuoti vaiko kūno sužalojimai, tačiau neįrodyta, jog juos padarė R. V..

Pati konfliktinė situacija tarp vaikų įvyko jiems būnant mokykloje ir nuskambėjus skambučiui, pradedant pamoką. Teismas laiko, kad šiuo metu tėvai nėra atsakingi už vaikus, kadangi jie tuo metu yra mokymo įstaigoje, kuriai tuo metu vaiką ir patiki. Mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nurodoma, kad švietimo tiekėjas įsipareigoja užtikrinti tinkamas mokymosi sąlygas ir užtikrinti saugumą ugdymo procese.

Todėl teismas laiko, kad administracinė byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR ATPK 250 str.1p., 287 str. 1d.2p.

nutarė:

Administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo nutarimo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė