- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- I2-12191-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03245-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- K. M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja K. M. A. patikslintu skundu prašo panaikinti 2024 m. birželio 4 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Pilietybės skyriaus sprendimą Nr. 24SD12416 (toliau – ir Atsakymas); taip pat priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su tuometinės SSRS piliečiu A. A.. (duomenys neskelbtini) A. A. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Sutinkamai su galiojančia (duomenys neskelbtini) valstybės teise pareiškėjai, kaip A. A. sutuoktinei, taip pat buvo suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė. Tai įvyko savaime (ipso facto), automatiškai, be jokio pareiškėjos prašymo ir / ar išreikštos valios tokią pilietybę įgyti. Pareiškėja manė, kad jai turi būti taikomas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 5 punkto pagrindas, pagal kurį asmuo, sudarytos santuokos pagrindais savaime (ipso facto) įgijęs tos valstybės pilietybę, gali būti tiek Lietuvos Respublikos pilietis, tiek kitos valstybės pilietis. Siekdama įrodyti faktą, kad (duomenys neskelbtini) pilietybė buvo jai suteikta automatiškai, t. y. kaip A. A. sutuoktinei, pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti oficialų tą patvirtinantį išaiškinimą. Nors šiai dienai dokumentas jau yra parengtas, tačiau dėl 2023 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) prasidėjusio karo ir įvestos karo padėties dokumentų išdavimas ir atsiėmimas yra sutrikęs. Tad nepaisant dedamų pastangų, dėl nenugalimos jėgos (force majeure) – karo, pareiškėja šiai dienai neturi galimybės gauti jos poziciją patvirtinančio dokumento, kuris įrodytų Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto taikymą šio ginčo atveju. Šias aplinkybes pareiškėja išdėstė ir Migracijos departamentui, prašė pratęsti terminą dokumentui pateikti, tačiau iki pat šio patikslinto skundo parengimo dienos aptariamas dokumentas pareiškėjai nėra pristatytas, todėl nėra įmanomas pateikti. Migracijos departamentas pateikė Atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja ir A. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pilietybė jai buvo suteikta (duomenys neskelbtini)., taigi, pareiškėja neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto reikalavimų, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Be to, pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto reikalavimus, t. y., kad (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybę įgijo automatiškai, santuokos sudarymo momentu. Sprendime taip pat nurodyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikė teikimą dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, tačiau šiai dienai joks įsakymas dar nėra priimtas. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybę įgijo išimtinai tik dėl savo sutuoktinio A. A. įgytos (duomenys neskelbtini) pilietybės. Pareiškėjai ši pilietybė buvo suteikta kaip A. A. sutuoktinei, neteikiant tokio pageidavimo, nerašant jokio prašymo ir nesiimant jokių kitų veiksmų, kuriais pareiškėja būtų išreiškusi norą dėl šios valstybės pilietybės įgijimo. Pareiškėjos sutuoktiniui A. A. atitikus sąlygas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo, ši automatiškai (ipso facto) buvo suteikta ir jo sutuoktinei pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neatliko ir neprivalėjo atlikti jokių veiksmų ir (ar) teikti jokių prašymų (duomenys neskelbtini) pilietybei įgyti, be to, kad pati niekuomet nesiekė įgyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, akivaizdu, jog toks pilietybės suteikimas atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto dispoziciją, sudarančią teisę turėti dvigubą, t. y. ir kitos valstybės ((duomenys neskelbtini)), ir Lietuvos respublikos pilietybę. Aplinkybė, kad pareiškėja ir A. A. sudarė santuoką anksčiau nei jiems buvo suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė (jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o pilietybė abiem suteikta (duomenys neskelbtini) nekeičia fakto, kad pats pilietybės suteikimo faktas buvo siejamas su santuokiniais ryšiais ir buvo automatinis, kadangi nesant sudarytai santuokai, pareiškėja (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybės niekuomet nebūtų įgijusi. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.5 straipsnis) bei nepagrįstai apribotų pareiškėjos konstitucinę teisę turėti dvigubą pilietybę tuo atveju, jeigu ji įgyta ipso fakto sudarius santuoką. Pabrėžia, kad ir (duomenys neskelbtini) pilietybė buvo pareiškėjai suteikta kaip A. A. sutuoktinei, nepaisant to, kad santuoka buvo sudaryta kur kas anksčiau nei A. A. atitiko sąlygas (duomenys neskelbtini) pilietybei įgyti. Atitinkamai, nepaisant ankstesnės santuokos sudarymo datos, automatinis (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimas pareiškėjai, kaip A. A. sutuoktinei, sudaro teisę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos migracijos informacijos ir paslaugų migracijos srityje teikimo centras Migration law center yra pateikęs viešą išaiškinimą, jog „Tuo atveju, jei asmeniui, Lietuvos piliečiui, sudariusiam santuoką su užsieniečiu, užsienio valstybės pilietybė buvo suteikta automatiškai (tokia praktika dažniausiai pasitaiko Islamo valstybėse), asmuo turi teisę turėti dvi pilietybes, Lietuvos ir užsienio valstybės pilietybę, kurią įgijo automatiškai, sudaręs santuoką su užsienio valstybės piliečiu. Tuo atveju, jei užsienio valstybės pilietybei įgyti iš asmens reikalaujama atlikti tam tikrus papildomus veiksmus ir vien santuokos sudarymo fakto nepakanka, asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netektų. Šiuo atveju dviguba sutuoktinio pilietybė negalima (išskyrus atvejus, kai dviguba pilietybė galima kitais pagrindais)“. Tad tiek Pilietybės įstatymo nuostata, tiek Migration law center išaiškinimas patvirtina, kad dvigubos pilietybės sąlyga yra siejama su automatišku (ipso facto) kitos valstybės pilietybės įgijimu per santuoką („sudarydamas santuoką“, bet ne santuokos sudarymo momentu), kas pareiškėjos atveju, t. y. jai automatiškai įgijus pilietybę dėl to, kad ją įgijo jos sutuoktinis - pilnai atitinka. Migracijos departamento Atsakyme išdėstyta pozicija, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktą, yra itin formali ir neteisinga, kadangi nevertinama, jog pareiškėja dokumento negali pateikti dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių, kurių ji negali kontroliuoti. 2023 m. spalio 8 d. prasidėjusio karo ir 2023 m. spalio 8 d. įvestos karo padėties (duomenys neskelbtini) faktai yra visuotinai žinomi ir objektyviai patvirtinti, tad neįrodinėtini. Taigi, ne pareiškėjos valia ar (ne)veikimas, bet nenugalimos jėgos (karo) situacija lemia negalėjimą įrodyti ir realizuoti teisės į daugybinę pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės formalus vertinimas pareiškėjos nenaudai yra neteisėtas, kadangi tokio formalaus vertinimo rezultate buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, sukeliantis esmines teisines pasekmes – pagrindą pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimui. Šiuo atveju, Migracijos departamentas paneigė pareiškėjos teisę į dvigubą pilietybę išimtinai formaliais ir neteisingais pagrindais – dėl to, kad jos santuoka su A. A. buvo sudaryta anksčiau nei gauta (duomenys neskelbtini) pilietybė, bei kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktą. Skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog Migracijos departamento vertinimas buvo visiškai formalus ir nevertinantis (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimo aplinkybių, priežasčių bei fakto, jog šios pilietybės įgijimas nepriklausė nuo pareiškėjos valios, o buvo siejamas ir priklausomas išimtinai tik nuo (anksčiau) sudarytos santuokos su A. A.. Migracijos departamentas taip pat jokia apimtimi neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas force majeure aplinkybes ir jų rezultate susiklosčiusią padėtį, kuri apribojo pareiškėjos galimybę pateikti trūkstamą įrodymą, patvirtinantį jos teisę į dvigubą pilietybę. Pabrėžia, kad pareiškėja niekuomet neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pateisinamas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas. Sutuoktinio įgyta (duomenys neskelbtini) pilietybė buvo suteikta pareiškėjai be jos prašymo, sutikimo ar net žinios. Neturėdama teisinio išsilavinimo pareiškėja nesuprato, kokios yra jos vyro naujos pilietybės įgijimo teisinės pasekmės, t. y. kad jam tapus (duomenys neskelbtini) piliečiu pagal galiojančius įstatymus ši pilietybė bus suteikta ir pareiškėjai. Vienok, tokia situacija, kuomet kitos valstybės pilietybė sutuoktiniui yra suteikiama automatiškai (ipso facto) negali lemti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kadangi įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs specialią dvigubos pilietybės išlygą (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktas), kuri Migracijos departamento buvo nepagrįstai nepritaikyta. Pareiškėja palaikė nuoseklią poziciją, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas jai būtų itin skaudus įvykis, kadangi nepaisant emigracijos į (duomenys neskelbtini), ji visą laiką aktyviai ir pilietiškai veikė Lietuvos naudai, laikė save išimtinai tik Lietuvos piliete, tuo džiaugėsi ir didžiavosi. Pareiškėja visą savo gyvenimą siejo su Lietuva, būdama svetur ją garsino, grįžusi – rūpinosi Lietuvos žmonėmis, savanoriavo ir atliko eilę kitų neatlygintinų veiksmų, kurie patvirtino jos atsidavimą ir meilę Lietuvos valstybei. Atskirai pažymi, kad pareiškėja siekė remtis ir Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 9 punktu, kuris suteikia teisę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę asmeniui dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Vienok, prašymas pilietybei išsaugoti privalo būti teikiamas per du mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo (Pilietybės įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalis), o dėl teisinių žinių trūkumo pareiškėja šį terminą praleido (prašymą pateikė tik 2024 m. balandžio 25 d.), dėl ko Migracijos departamentas Atsakyme atsisakė šį pagrindą taikyti. Nurodo, kad Migracijos departamento Atsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, kadangi juo nepagrįstai atsisakyta taikyti Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 9 punktą, be to, šiuo Atsakymu buvo pateiktas nepagrįstas teikimas dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras dar nėra priėmęs įsakymo dėl pilietybės netekimo, pareiškėja skundžia tik Atsakymą, o įsakymui esant priimtam – savo reikalavimą tikslins.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 21 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau - MIGRIS) pateikė pranešimą apie (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimą (duomenys neskelbtini) ir, kad pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatas (sudarė santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę). Migracijos departamentas 2024 m. sausio 31 d. per MIGRIS komunikaciją informavo pareiškėją, kad ji nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų ir paprašė pareiškėją pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad sudarydama santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybę, pareiškėjos paso kopiją arba (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos išduotą pažymą apie (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimą. Papildomus dokumentus pareiškėja buvo paprašyta pateikti per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos. 2024 m. balandžio 3 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjos prašymą pratęsti terminą dokumentams pateikti. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 24SD7107 informavo pareiškėją, kad dokumentų pateikimo terminas nebus pratęstas. Migracijos departamentas minėtame rašte taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos santuokos sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjos sutuoktinis nebuvo (duomenys neskelbtini) pilietis, ir, kad Migracijos departamento turimais duomenimis, asmuo sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini) valstybės piliečiu savaime (ipso facto) neįgyja (duomenys neskelbtini) pilietybės, todėl pareiškėja, (duomenys neskelbtini) įgydama (duomenys neskelbtini) pilietybę, neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatų. Pareiškėja minėto Migracijos departamento atsakymo neskundė. Pareiškėja 2024 m. gegužės 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl pilietybės išsaugojimo. Migracijos departamentas Atsakymu informavo pareiškėją, kad atvejai, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, yra nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo yra pateikiami pagal Pilietybės įstatymo 41¹ straipsnyje nustatytą tvarką. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti pateikiami per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad per 2 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybės įgijimo dienos pareiškėja nepateikė prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, pareiškėjai Lietuvos Respublikos pilietybė negalėtų būti išsaugota kaip asmeniui, turinčiam ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Minėtu raštu pareiškėja taip pat buvo informuota, kad pareiškėja neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto sąlygas, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji atitinka kurią nors kitą iš Pilietybės įstatymo 7 straipsnio punktų sąlygų, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikė teikimą dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatų aiškinimu. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę. Etimologine prasme minėta Pilietybės įstatymo nuostata reikalauja savaiminio kitos valstybės pilietybės įgijimo santuokos sudarymo metu („sudarydamas santuoką“). Pažymi, kad pati pareiškėja savo skunde yra nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė su SSSR piliečiu, todėl negalėjo sudarydama santuoką savaime (ipso facto) įgyti (duomenys neskelbtini) pilietybės. Taip pat Migracijos departamento turimais duomenimis, asmuo sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini) Valstybės piliečiu savaime (ipso facto) neįgyja (duomenys neskelbtini) pilietybės. Viešai prieinamais duomenimis (https://immigrantinvest.com/blog/israel-citizenship-en/), santuoka su (duomenys neskelbtini) piliečiu nesuteikia absoliučios teisės gauti (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos skundo teiginius, kad pareiškėja sudarydama santuoką savaime įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, todėl pareiškėjai Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatos nėra taikytinos. Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas Atsakyme nepagrįstai atsisakė taikyti Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 9 punkto nuostatas. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 9 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Pilietybės įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalis numato, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos Prezidentui per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad per 2 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybės įgijimo dienos pareiškėja nepateikė prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo pareiškėjos prašymo perduoti Lietuvos Respublikos prezidentui, kuris vertina asmens atitikimą Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 9 punkto nuostatoms. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo buvo pateiktas 2024 m. balandžio 10 d. Taip pat atsakovas pažymi, kad ginčijamas Atsakymas yra informacinio pobūdžio, nesukėlęs pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Aplinkybė, kad pareiškėja neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatų buvo konstatuota Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 24SD7107, kurio pareiškėja neskundžia; Vidaus reikalų ministerijai teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo buvo pateiktas 2024 m. balandžio 10 d., o ne ginčijamu Atsakymu; pareiškėja savo skunde neginčija, kad yra praleidusi Pilietybės įstatyme numatytą terminą pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 24SD12416 teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 17 d. pateikė pranešimą dėl pilietybės (pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (atitinku Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7, 11 punktų (vieno iš punktų) reikalavimus). Nurodyta, kad įgyta kitos valstybės pilietybė – (duomenys neskelbtini); kitos valstybės pilietybės įgijimo data – (duomenys neskelbtini) (sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę).
Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis yra A. A., santuoka sudaryta – (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) valstybės Vidaus reikalų ministerijos, populiacijos ir imigracijos tarnybos 2024 m. vasario 5 d. rašte (išrašas iš Gyventojų registro) nurodyta, kad pareiškėjos atvykimo į šalį data (duomenys neskelbtini), statusas – repatriantė. Pareiškėjos sutuoktinis – A. A..
2024 m. balandžio 25 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl pilietybės išsaugojimo, kuriuo prašė išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Migracijos departamentas priėmė Atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto reikalavimų, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Pažymėjo, kad Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto sąlyga taikoma tik tuo atveju, jeigu sudarant santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgyjama kitos valstybės pilietybė, t. y. santuokos sudarymo momentu. Tuo atveju, jeigu kitos valstybės pilietybė įgyjama jau po santuokos sudarymo, minėta sąlyga nėra taikoma. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto sąlygą, t. y., kad (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybę įgijo automatiškai, santuokos sudarymo momentu. Taip pat nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių, kad atitinka kurią nors kitą iš Pilietybės įstatymo 7 straipsnio punktų sąlygų, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Pareiškėja buvo informuota, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikė teikimą dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
5. Pareiškėja, nesutikdama su Atsakymu, skundžia jį teismui.
6. Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 11¹ dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę.
Pilietybės įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos Prezidentui per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo Lietuvos Respublikos pilietis prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) kitos valstybės pilietybės įgijimą patvirtinantį dokumentą; 3) Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei (Pilietybės įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalis).
Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761 (toliau - Aprašas), 23 punkte nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas neturi pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas asmens dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą sustabdo ir išsiunčia asmeniui per MIGRIS pranešimą, kad jis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateiktų dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes. Šis terminas vieną kartą gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą dėl termino pratęsimo.
7. Minėta, kad pareiškėja santuoką su A. A. sudarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad kitos valstybės, nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo savaime (ipso facto), automatiškai, be jokio pareiškėjos prašymo ir / ar išreikštos valios tokią pilietybę įgyti. Tokius pačius duomenis pareiškėja pateikė Migracijos departamentui. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas skundžiamu Atsakymu informavo pareiškėją, kad ji neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatų. Savo atsakymą motyvavo tuo, kad pareiškėja ir A. A. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta aukščiau, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę. Šios Pilietybės įstatymo nuostatos analizė suponuoja išvadą, kad būtinas būtent savaiminis kitos valstybės pilietybės įgijimas santuokos sudarymo metu. Pilietybės įstatymo nuostatoje aiškiai nurodyta „sudarydamas santuoką“. Pareiškėjos atveju santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) metais, o (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybė įgyta (kaip nurodo pareiškėja) (duomenys neskelbtini) metais.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodo atsakovas ir ką patvirtina pareiškėja, Migracijos departamentas informavo pareiškėją apie trūkstamų dokumentų pateikimą. Pareiškėjai buvo nurodyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad sudarydama santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybę, pareiškėjos paso kopiją arba (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos išduotą pažymą apie (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimą. Papildomus dokumentus pareiškėja buvo paprašyta pateikti per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos. Pareiškėja iki nustatytos datos reikiamų dokumentų nepateikė ir prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti. Atsakovas termino nepratęsė. Pareiškėja teismui nurodė, kad nors dokumentai yra parengti, jų negali pateikti dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjai buvo suteiktas Aprašo nuostatas atitinkantis terminas pateikti reikiamus dokumentus. Pareiškėjos nurodomos priežastys dėl dokumentų nepateikimo, tai yra dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karo, yra mažai tikėtinos, nes dokumentai gali būti siunčiami paštu, teikiami elektronine forma ir kt.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai ginčijamame Atsakyme nurodė, kad pareiškėja neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatų, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis. Byloje nėra jokių dokumentų ar duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybę įgijo automatiškai, santuokos sudarymo momentu, ar, kad pareiškėjos sutuoktiniui įgijus (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybę, ji savaime buvo suteikta pareiškėjai dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su A. A.. Atsižvelgtina ir į atsakovo nurodyta aplinkybę, kad pareiškėja santuoką sudarė su SSSR piliečiu, todėl negalėjo sudarydama santuoką savaime (ipso facto) įgyti (duomenys neskelbtini) pilietybės. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pagal (duomenys neskelbtini) valstybės teisę, asmuo, sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini) valstybės piliečiu, savaime įgyja teisę gauti (duomenys neskelbtini) pilietybę.
8. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji taip pat siekė remtis ir Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 9 punktu, kuris suteikia teisę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę asmeniui dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Tuo pačiu nurodė, kad prašymas pilietybei išsaugoti privalo būti teikimas per du mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo, tačiau pareiškėja prašymą pateikė tik 2024 m. balandžio 25 d. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja prašymą dėl pilietybės išsaugojimo pateikė 2024 m. balandžio 25 d., tai yra praleidusi Pilietybės įstatymo nustatytą 2 mėnesių terminą nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos (Pilietybės įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, kad atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjos prašymo perduoti Lietuvos Respublikos prezidentui, kuris vertina asmens atitikimą Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 9 punkto nuostatoms.
9. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodo atsakovas, teikimas Lietuvos Respublikos ministerijai dėl pilietybės netekimo buvo pateiktas 2024 m. balandžio 10 d., o ne ginčijamu Atsakymu. Kaip nurodo pareiškėja, kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras dar nėra priėmęs įsakymo dėl pilietybės netekimo, pareiškėja skundžia tik Atsakymą, o įsakymui esant priimtam – savo reikalavimą tikslins. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų dėl atsakovo pateikto teikimo dėl pilietybės netekimo, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako, be to, kaip nurodyta, toks teikimas buvo pateiktas 2024 m. balandžio 10 d., o ginčijamas Atsakymas priimtas 2024 m. birželio 4 d.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Atsakymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose.
11. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
12. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas yra atmestas, tad ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos K. M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.