Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2A-622-212/2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-11-18
Bylos Nr.: 2A-622-212/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas
Ieškovas: A. K., Atsakovei G
Atsakovas: G. V.
Trečiasis asmuo: J. M., Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui

Kategorijos

122.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-622-212/2010Procesinio sprendimo kategorija:122.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimanto Misiūno,Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,Dalyvaujant ieškovei A. K.,Atsakovei G. V. ir jos atstovui adv. Vytautui Krikščiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ir atsakovės G. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. K. ieškinį atsakovei G. V., tretiesiems asmenims J. M., Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė atidalinti atsakovei priklausančią ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove ir atsakovei priklausančią ½ dalį minėto buto, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, priteisti iš ieškovės piniginę 23 000 Lt kompensaciją atsakovės naudai, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atidalino atsakovei priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove ir priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise atsakovei priklausančią ½ dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , priteisė atsakovei iš ieškovės piniginę 40 000 Lt kompensaciją. Priteisė iš atsakovės ieškovei 140 Lt turto vertinimo išlaidų; trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje J. M. 280 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų; valstybei 840 Lt žyminio mokesčio, 280 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, 21,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovei 240 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė paveldėjo po ½ dalį močiutės L. Ž. buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Šalims nesutariant dėl naudojimosi butu, 2009-10-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-2252-223/2009 nustatyta naudojimosi butu tvarka, pagal kurią atsakovei paskirtas naudotis kambarys 7-4, o ieškovei – kambariai 7-3 ir 7-2, kitos buto patalpos paskirtos naudotis bendrai, tačiau teismo sprendimas nėra vykdomas, šalys ir toliau konfliktuoja, atsakovė neturi galimybės naudotis jai paskirta buto dalimi, nėra įleidžiama į butą. Abi šalys prašė taikyti atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės vienai šaliai priteisiant turtą natūra, kitai – kompensuojant jo dalį pinigais kaip vienintelį galimą atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą atsižvelgiant į blogus šalių tarpusavio santykius bei daikto pobūdį. Byloje sprendžiamas klausimas dėl trijų kambarių buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame name, į butą įėjimas yra vienas, eilė buto patalpų (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė) gali būti naudojamos tik bendrai, šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl teismas pripažino, kad dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių buto atidalinimas natūra nėra galimas, todėl sprendė klausimą dėl buto atidalinimo vienai bendraturtei priteisiant butą natūra, o kitai – piniginę kompensaciją.

Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė ir atsakovė nuosavybės teise turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – paveldėtą lygiomis dalimis butą (duomenys neskelbtini) . Ieškovė bute gyvena nuo 1982 metų, ir šiuo metu ji gyvena su šeima – vyru ir nepilnamete dukra, o atsakovė su šeima – vyru ir vaikais gyvena pas vyro tėvus privataus gyvenamojo namo dalyje. Nors ieškovė paaiškino, kad gauna per mėnesį 1 500 Lt darbo užmokestį, pajamų gauna ir jos vyras iš savo įmonės veiklos, kad piniginę kompensaciją 23 000 Lt padėtų sumokėti vyro tėvai, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui neteikė. Duomenų, kad ieškovė turi santaupų, kurias galėtų panaudoti kompensacijos išmokėjimui, kitus pajamų šaltinius (banko, kitų kredito įstaigų paskolos) byloje nėra. Ieškovė yra vienintelė UAB „Fitness Gym“ akcininkė, paskolinusi bendrovei 70 000 Lt iki 2016-09-08, tačiau šis rašytinis įrodymas neleidžia teismui daryti išvados, kad ieškovė šiuo metu turi lėšų piniginės kompensacijos sumokėjimui. Atsakovė yra bedarbė, iš Panevėžio darbo biržos iki 2010 m. kovo mėnesio gavo nedarbo draudimo išmoką, nors nurodė, kad šeima turi pakankamai lėšų pragyvenimui, duomenų apie dabartines gaunamas savo, vyro pajamas teismui neteikė. Atsakovės pateikta 2005-04-20 vienkartinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, kurioje pateikti duomenys apie 2003-12-31 atsakovės ir jos sutuoktinio turėtas 215 000 Lt santaupas ne banke nepatvirtina, kad atsakovė turi kompensacijai išmokėti reikalingas lėšas ir 2010 metais teismo sprendimo priėmimo metu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, trečiojo asmens J. M. paaiškinimai patvirtino, kad ieškovė turi eilę neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, ji nuo 1999 metų nėra sumokėjusi teismo sprendimu priteistos 6 242,63 Lt skolos J. M., nuo 2006 m. nėra sumokėjusi paskirtų administracinių baudų (1 300 Lt) Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, 2009-10-16 teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų 500 Lt atsakovei. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad nė viena šalių neįrodė esanti neabejotinai finansiškai pajėgi išmokėti kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją už atidalijamą iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį. Ieškovė bute gyvena nuo 1982 m., kitos gyvenamosios vietos neturi ir nenustatė, kad ji turi galimybę gyventi kitoje gyvenamojoje vietoje, įsigyti kitą butą. Atsakovė turi kitą gyvenamąją vietą, bute gyventi neketina, ketina jame leisti gyventi pilnamečiui savo sūnui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nekilnojamasis turtas natūra priteistinas ieškovei, o atsakovei priteistina piniginė kompensacija už nekilnojamojo turto dalį. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovės nekilnojamojo turto dalies vertė yra mažesnė už ieškovės nekilnojamojo turto dalies vertę. Šalys sutiko, kad buto Tulpių g. 1-7, Panevėžio m., rinkos vertė yra 80 000 Lt pagal 2010-01-19 pateiktą preliminarią korporacijos Matininkai išvadą dėl turto vertės. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei priklauso ½ buto, nustatė ieškovės mokėtinos kompensacijos dydį 40 000 Lt. Atsakovės ir trečiojo asmens J. M. argumentus, kad ieškovei priteisus natūra visą nekilnojamąjį turtą ji neatsiskaitys su atsakove, trečiuoju asmeniu, teismas vertino kritiškai. Ieškovei neįvykdžius teismo sprendimo geruoju, atsakovė, o kartu ir tretysis asmuo turės teisę nukreipti teismo sprendimą vykdyti priverstinai į ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą vykdymo proceso nustatyta tvarka. Ieškinys tenkinamas iš dalies (70 %), todėl iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Byloje ieškovė pateikė dvi preliminarias išvadas dėl ginčo turto vertės, tačiau teismo posėdžio metu rėmėsi tik 2010-01-19preliminariu turto įvertinimu, todėl 2009-10-05 preliminarios išvados dėl turto vertės parengimo išlaidos 150 Lt nepripažintinos būtinomis išlaidomis procese ir iš atsakovės nepriteistinos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-01 sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti jai iš atsakovės turėtas turto vertinimo ir kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu iš dalies, t. y. dėl per didelės priteistos atsakovei piniginės kompensacijos 40 000 Lt bei atitinkamai proporcingai bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo. Formaliai žiūrint, priteista kompensacijos suma atsakovei už jai priklausančią ½ dalį ginčo buto, gali būti traktuotina teisinga. Tačiau iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad bylos nagrinėjimo metu iškilus klausimui būtent dėl buto atskirų dalių verčių, buvo atliktas pakartotinis buto vertinimas, ir 2010-01-19 išvada pateikta teismui. Išvadoje paskaičiavimai padaryti dėl atskirų buto patalpų, buto dalys, kurios paskirtos teismo sprendimu naudotis atsakovei, jei būtų pardavinėjama pusę buto vertinimo metu, ir buvo įvertintos rinkos kaina. Nustatyta, kad kambario, kuriame nebuvo atlikti remonto darbai, ir pusė bendro naudojimo patalpų su atliktais pagerinimais, vertė yra žymiai mažesnė, nei lyginant kitų patalpų. Ginčo butas yra renovuotame daugiabutyje. Bendra daugiabučio renovacija pradėta ir atlikta daugiabučio namo butų savininkų bendrijos daugumos sutikimu, todėl 7 butui tekusi piniginė prievolė už daugiabučio namo renovaciją yra abiejų bendraturčių prievolė. Buvo pateiktos pažymos apie atliktos bendros namo renovacijos ir dėl to sumokėtų ir dar ateityje reikėsiančių mokėti įmokų dydžius. Taip pat abiejų bendraturčių prievolė yra atsiskaityti laiku ir už kitas, einamąsias buto cirkuliacinės šilumos, kaupiamųjų lėšų, aptarnavimo, kitų mokesčių sąskaitas nuo abiejų bendraturčių atsiradimo, t. y. buto paveldėjimo momento. Tačiau atsakovė tapusi pusės dalies buto bendraturtė lėšų buto išlaikymui visiškai neskyrė. Byloje yra pateiktos visos einamųjų mokesčių sąskaitos už viso buto išlaikymą pastaraisiais metais. Todėl teismui visiškai netyrus ir nevertinus aukščiau minėtų įrodymų, bei neteisingai traktuojant Turto vertinimo išvadą, kuria ir buvo pateikta buto dalių rinkos kaina, buvo netinkamai paskaičiuotas per didelis kompensacijos dydis, ir dėl to iš dalies priimtas neteisingas sprendimas. Mano, kad tokiu būdu nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, kad teisinga tokia piniginė kompensacija, kuri atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę, paprastai vienas iš vertinamųjų kriterijų ir yra rinkos kaina. Mano, kad civilinėje byloje Nr. 2-2252-223/2009 nustatytos aplinkybės, vertinant moralinius dalykus ir giminystės ryšius, turi didelės reikšmės šio ginčo išsprendimui, nors teismų šios aplinkybės vertinamos kaip teisiškai nereikšmingomis. Jei būtų įmanoma butą atidalinti natūra, akivaizdu, kad priimtas 2009-10-16 sprendimas turėtų prejudicinę reikšmę šioje byloje. Todėl neteisinga sprendžiant ginčą toliau, nustatytas aplinkybes dėl buto dalių verčių nevienodumo ignoruoti. Aplinkybė, kad dalis, kuri paskirta naudotis atsakovei yra mažesnės materialinės vertės, patvirtinta objektyviais įrodymais. Atsakovė pateiktų turto vertinimų neginčijo, savo vertinimo nepateikė. Ji teismo posėdžių metu nekomentavo ir neginčijo, kad ta dalis, kuri paskirta teismo sprendimu jai naudotis, ir antrojo turto vertinimo metu nustatyta 23 000 Lt vertės. Taip pat neginčijo ir aplinkybių, kad neprisidėjo prie turto vertės išlaikymo jau tapusi oficialia bendraturte, kad prie prievolės mokėti paskolą už namo, kuriame yra butas, renovaciją. Įvertinus aplinkybes dėl nustatytos atsakovės buto dalies mažesnės vertės, dėl ieškovės atliktų remonto darbų 2007 m., turint tuo metu ieškovės šeimai teisėtą pagrįstą lūkestį ir ateityje dėl savo teisių į nuosavybę, tiek atlikus 2009 m. buto kosmetinio remonto darbus, neatsiejamai susijusius su atlikta namo renovacija, kuri nepriklausė nuo ieškovės valios, atsakovės visiškas pareigų nevykdymas nuo teisės į ½ dalį buto atsiradimo momento iki šios dienos dėl buto išlaikymo ir pusės paskolos sumokėjimo, prašomas ieškiniu išmokėti atsakovei ne didesnis kaip 23 000 Lt kompensacijos dydis, remiantis CK 1.4 str. įtvirtinta nuostata, kad civiliniai santykiai gali būti reglamentuojami ir pagal papročius, jei tai neprieštarauja numatytiems CK 1.5 str. įtvirtintais protingumo, sąžiningumo principais, būtų teisingas ir pagrįstas.

Apeliaciniu skundu atsakovė G. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-01 sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ginčo butą natūra ieškovei, o jai už buto dalį priteisė 40 000 Lt kompensaciją ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti ieškovei priklausančią ½ dalį buto jai, o iš jos ieškovei priteisti 40 000 Lt kompensaciją. Nurodo, jog teismas neobjektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas ir prieštaringas išvadas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Sprendimas iš esmės pažeidžia jos, kaip daikto savininkės interesus, nes esant žemoms butų kainoms, buto dalies parduoti neketino. Be to, žino, kad kompensacijos ieškovė gera valia nesumokės. Priimdamas sprendimą, teismas nesivadovavo LAT suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendime daro išvadą, kad teismui pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovė šiuo metu turi lėšų piniginės kompensacijos sumokėjimui, konstatuoja, kad ieškovė turi eilę neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, ir priima prieštaringą šiom išvadom sprendimą – priteisia ieškovei sumokėti jai 40 000 Lt kompensaciją. Todėl toks teismo sprendimas pažeidžia jos interesus. Ji neturi nuosavo gyvenamojo būsto, o karu su šeima gyvena pas vyro tėvus. Tai patvirtina teismui pateikta nekilnojamojo turto registro pažyma. Jai turtas taip pat reikalingas natūra, nes šeimoje auga du vaikai, vienas iš jų nepilnametis. Šalių turto dalys yra lygios ir mano, kad ieškovė nepajėgi sumokėti priteistos kompensacijos, nes šiuo metu ji turi skolų, gauna mažas pajamas. Tai patvirtina aplinkybė, kad ieškovė naudojasi nemokama teisine pagalba. Priteistos kompensacijos už turto dalį ji realiai negaus, todėl bus priversta išieškoti priteistą sumą CPK nustatyta tvarka. Tada paaiškės, kad išieškojimas yra negalimas arba bus mokama po nedidelę pinigų sumą ilgą laiką, kas akivaizdžiai pažeis jos interesus. Ieškovė turi daugiau skolų, ne tik tretiesiems asmenims, todėl esant tokiam teismo sprendimui ji neteks nekilnojamo turto dalies ir taps eiline kreditore ilgame ieškovės kreditorių sąraše. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, akivaizdžiai patenkino tik ieškovės interesus, visai neatsižvelgdamas į jos ir ieškovės kreditorių teisėtus interesus. Nesutinka su priteista kompensacija, nes nenori šiuo metu prarasti nekilnojamojo turto natūra. Mano, kad iš teismui pateiktų dokumentų akivaizdu, kad jos turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės. Ji neturi kreditorinių įsipareigojimų, turi santaupų, kurias įstatymo numatyta tvarka deklaravo. Jai tie namai taip pat brangūs, nes ten praleido savo vaikystę, o po senelės mirties ieškojo galimybės bendrai naudoti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise turtą, nes jis yra jai reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, o ne ji nori nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę, į tai, kad ieškovė šiai dienai neturi galimybės sumokėti prašomos priteisti jai kompensacijos, kad ieškovei priteisus butą natūra yra reali grėsmė, jog kreditoriai butą išvaržys dėl skolų ir taip abi prarasim turtą natūra, todėl butas natūra priteistinas jai. Ji sutinka sumokėti ieškovei 40 000 Lt kompensaciją už ½ dalį buto. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog jos pateikta 2005-04-20 vienkartinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, kurioje pateikti duomenys apie 2003-12-31 jos ir jos sutuoktinio turėtas 215 000 Lt santaupas ne banke nepatvirtina, kad ji turi kompensacijai išmokėti reikalingas lėšas ir 2010 m. teismo sprendimo priėmimo metu. Teismas nenurodė kokie kiti įrodymai ar paaiškėjusios bylos aplinkybės sukėlė teismui tokias abejones. Remiantis CPK 177 str., 186 str. nuostatomis, ji teismo posėdžio metu paaiškino, kad santaupos nėra išleistos, kreditorių neturi, o įrodymų paneigiančių jos argumentus ieškovė teismui nepateikė. Todėl teismui kilusios abejonės dėl jos pateikto įrodymo yra niekuo nepagrįstos. Teismas neobjektyviai įvertino jos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neturi galimybės sumokėti ieškovei kompensacijos. Teismas nepagrįstai priteisė iš jos trečiajam asmeniui J. M. atlyginti šios turėtas teisinės pagalbos teikimo išlaidas, nes ji byloje stojo jos, o ne ieškovės pusėje, kaip nurodė teismas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad ji yra valstybės institucija, vykdanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, todėl ginčo klausimai dėl turto pasidalijimo nėra departamento veiklos sritis ir kompetencija. Pritaria atsakovės teiginiui, jog ieškovė yra nemoki ir tą grindžia išrašais iš nesumokėtų baudų ir neatlygintos žalos ataskaitų. Ieškovė taip pat yra skolinga Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, iki šiol nesumoka Panevėžio rajono agentūros 2006-11-21 paskirtos 300 Lt baudos ir neatlygina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-01-17 sprendimu priteistos 1 000 Lt žalos padarytos aplinkai. Mano, kad teismas neatsižvelgė į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes ir įrodymus ir neteisingai padalijo buto dalį priteisiant ieškovei, asmeninės nuosavybės teise atsakovei priklausančią ½ buto dalį bei priteisiant iš ieškovės atsakovės naudai piniginę 40 000 Lt kompensaciją.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti jai ginčo buto remonto išlaidas. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad teismas turėjo vadovautis korporacijos „Matininkai“ 2010-01-19 buto vertinimo išvadoje padarytais paskaičiavimais dėl atskirų buto patalpų. Ginčo butas yra nedalus, pačioje vertinimo išvadoje yra nurodyta, kad vertinamas butas, kurio vertė yra 80 000 Lt, o atskirų patalpų vertė paskaičiuota ieškovės prašymu. Atskirų patalpų vertė paprastai nėra vertinama, todėl teismas teisingai atmetė šiuos ieškovės argumentus. Mano, kad ieškovės teiginiai dėl įmokų mokėjimo už renovaciją bei einamųjų buto išlaikymo mokėjimai neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, nes skolos už butą yra atsakovės ir namo, kuriame yra butas, bendrijos reikalas. Kadangi nuo pat paveldėjimo pradžios atsakovė neturi galimybės naudotis buto patalpomis, nes ieškovė neįleidžia į butą, ignoruoja teismo sprendimą, kad atsakovė turi teisę naudotis atskiru kambariu ir bendromis buto patalpomis, atsakovė susitarė su bendrijos buhaltere, kad padengs visus įsiskolinimus už butą, kai pasibaigs su ieškove ginčas dėl jo. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovė pati painiojasi kada kokį remontą atliko ir kyla klausimas ar iš vis jį atliko. Atkreiptinas dėmesys, kad jei ir pagerino ginčo butą, tai ieškovė pagerino ir savo turto dalį, tačiau kompensuoti prašo visą remonto ir pagerinimo kainą. Be to, ieškovė nepatvirtino jokiais pinigų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais, todėl šis ieškovės teiginys yra nepagrįstas. Nesutinka su ieškovės teiginiais dėl papročių, t. y. kad ieškovė gyvena ginčo bute nuo 1982 m. ir tvarko jį kaip savo. Papročiai tai įprasti, nusistovėję poelgiai, tapę nerašytomis elgesio normomis, tačiau taip kaip elgiasi ieškovė nėra būdinga Lietuvoje. Negalima teigti, kad ieškovės elgesys atitinka nusistovėjusias nerašytas taisykles mūsų šalyje. Nors ieškovė ir ilgiau gyveno ginčo bute, bet visą laiką butas priklausė senelei, kuri buvo šio buto savininkė ir turėjo teisę po mirties palikti savo turtą kam tik nori. Ieškovės nurodyti šeimos santykiai, jos įvardinti papročiais, neturi jokios reikšmės sprendžiant turto atidalijimo klausimą, nėra reikšmingi nustatant išmokamos bendraturčiui kompensacijos už turto dydį. Remiantis CK 1.4 str., šiuo atveju tokios galimybės nenumato joks įstatymas ir tarp šalių nėra pasirašyta jokia sutartis numatanti taikyti papročius.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsakovė klaidina teismą, kad po senelės mirties ieškovė neleido atsakovės į ginčo patalpas, ar ji siūlė ieškovei sumokėti 75 000 Lt buto kainos. Kambarys, kuriame gyveno senelė iki šiol yra tuščias, niekas jame negyvena. Paaiškėjus testamento turiniui, atsakovei siūlė nupirkti vieno kambario butą ar sumokėti už jos dalį. Bandymai susitarti buvo inicijuojami iki paskutinio šios bylos posėdžio, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Nesutinka su tuo, kad dėl nukritusių kainų nekilnojamojo turto rinkoje, tik tada pasinaudojo situacija kreiptis į teismą dėl atidalijimo, nes būtent atsakovės iniciatyva ginčas persikėlė į teismą, siekiant nusistatyti naudojimosi tvarką. Bei nuo paveldėjimo priėmimo, nei nustačius teismui naudojimosi dalis, atsakovė nesiekė vykdyti savo kaip bendraturtės pareigos prisidėti prie turto dalies išlaikymo ir kreditorinių įsipareigojimų namo bendrijai ir bankui dėl renovacijos, susijusių su turtu vykdymo. Apeliaciniame skunde cituojamos LAT 2003-09-08 nutarties Nr. 3K-3-780/2003 motyvai negali būti taikomi šioje byloje, nes faktinės bylų aplinkybės skiriasi. Teismo sprendimą priteisti kompensaciją už buto dalį vienam iš bendraturčių - vertinti kaip pažeidžiantį jos interesus negalima. Matant nekilnojamojo turto kainų kritimą, prie buto dalies kainos sumažėjimo laiko kontekste ir prisidėjo pačios atsakovės delsimas. Todėl nesutinka mokėti tokios pačios sumos dabar ir tiek pat kai atsirado bendraturčių teisiniai santykiai. Teismas teisingai pripažino nenuginčijamą faktinį buto naudojimą praeityje ir dabartyje, jo poreikį ateityje, ieškovės galimybę sumokėti kompensaciją ir kitas reikšmingas byloje aplinkybes. Nesutinka su teismo ir atsakovės pozicija, kad jos ir ieškovės turto dalių tikroji rinkos vertė lygi. Turto vertė bendrai buvo paskaičiuota 80 000 Lt, o vėliau buvo atliktas įvertinimas tam, kad būtų nustatyta konkretaus turto vertė atskirai. Atsakovė sutiko su abiejų įvertinimų išvadomis, neginčijo, kad jos dalies bendrojoje nuosavybėje rinkos kaina yra 23 000 Lt. Atsakovė apie tai, kad butas reikalingas natūra, prieštarauja pati sau, nes pirmame procese dėl ginčo buto ji nurodė, kad neketina gyventi bute, o žada jį išnuomoti ir pan. Todėl šios nustatytos aplinkybės teismo 2009-10-16 sprendime turi prejudicinę reikšmę, šalių padėtis nepasikeitė, ir iš naujo šios aplinkybės neįrodinėtinos. Neteisinga atsakovės pozicija remtis LAT praktika dėl turto atidalijimo, neteisingai traktuoja CK 4.80 str. 2 d. ir labai susiaurina jos esmines nuostatas. Teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su abiejų šalių turtine padėtimi, šalių poreikį į ginčo patalpas, nes ieškovė nuo vaikystės gyvena ginčo bute, o atsakovė turi kur gyventi. Atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų apie ieškovės skolas. Byloje yra įrodymų apie tai, kad ieškovė turi lėšų „Šiaulių“ banke, yra paskolinusi pinigų įmonei, gauna pastovias pajamas. Tačiau atsakovė yra nuo praeitų metų įregistruota darbo biržoje, o jos vyro įmonė pelno neturėjo. Apie atsakovės nurodomą realią grėsmę dėl skolų, dėl kurios ieškovė gali prarasti butą – tai akivaizdžiai paneigtina byloje pateiktais įrodymais, nes ieškovė periodiškai ir laiku moka visas buto išlaikymo, komunalinius mokesčius, įmokas už namo renovaciją.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo J. M. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, o prisideda prie atsakovės apeliacinio skundo. Nurodo, jog daugiau kaip 10 metų negali atgauti iš ieškovės teismo priteistą ir antstolio išieškomą skolą. Tik patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir atidalijus turtą jos nurodytu būdu, atsirastų galimybė jai atgauti skolą. Ieškovės skolos kitiems tik didėja, o priimtas teismo sprendimas jas dar labiau padidina.

G. V. apeliacinis skundas tenkintinas, A. K. - atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, ieškinį patenkinti iš dalies (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškovė prašė atidalinti atsakovei G. V. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. K. ir G. V. priklausančią ½ dalį buto, priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o G. V. priteisti iš jos 23 000 Lt piniginę kompensaciją. Nurodo, kad šiame bute gyvena 28 metus, kitos gyvenamosios vietos neturi, buto dalį, kurioje gyvena, žymiai pagerino, atsakovė butu nesinaudoja, ir naudotis juo kartu su atsakove yra sudėtinga, todėl tikslinga butą atidalinti. Viso buto vertė yra 80 000 Lt, o atsakovei tenkančios dalies vertė pagal turto vertintojų išvadą, yra 23 000 Lt. Be to, turi būti vertinama ir ta aplinkybė, kad ji mokės paskolą už namo renovaciją.

Atsiliepimas

Atsakovė G. V. su reikalavimu nesutiko, nes neketina parduoti ar kitaip perleisti savo dalies už tokią mažą kainą. Ieškovė niekada nesumokės kompensacijos, nes turi nemažai kreditorių, kuriems nesumoka daug mažesnių skolų, o be to ji neturi pakankami lėšų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies. Butą nuosavybės teise priteisė ieškovei, o atsakovei įpareigojo sumokėti 40 000 Lt kompensaciją.

Su šiuo teismo sprendimu nesutinka ir ieškovė, ir atsakovė. Ieškovės nesutikimo motyvai susiję su kompensacijos dydžiu, klaidingai teismo įvertintų įrodymų dėl realios ieškovės buto dalies vertės. Teigia, kad atsakovės buto dalis verta tik 23 000 Lt, už namo renovaciją yra skola ir todėl tik tokio dydžio kompensaciją prašo priteisti atsakovei. Atsakovė sutinka sumokėti ieškovei 45 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią ½ dalį buto ir neprašo jokių papildomų mokesčių už namo renovacija. Jai butas reikalingas, nes nuosavybės teise gyvenamojo ploto neturi, gyvena pas vyro tėvus. Šiuo metu, kritus butų kainoms, neketina atsisakyti jai tenkančios nuosavybės dalies. Mano, kad ieškovė neturi galimybės sumokėti kompensaciją už butą, nes turi skolų, jos buto dalis yra areštuota ir esant tokiai situacijai visiškai realu, kad butas bus prarastas, o kompensacijos jai neturės iš išmokėti. Ji turi santaupų, jos yra oficialiai deklaruotos ir gali sumokėti ieškovei kompensaciją nedelsiant.

Byloje nustatyta, kad šalys yra buto (duomenys neskelbtini) bendraturtės (b. l. 9, 13, 32). Tiek ieškovės, tiek atsakovės nuosavybės dalys lygios. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-16 sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka ginčo butu (b. l. 43-44), tačiau ir toliau butu naudojasi tik ieškovė dėl šalių nesutarimų. Akivaizdu, kad esant tokiems šalių santykiams, naudotis butu abiems kartu, neįmanoma.

Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.

Pažymėtina, kad atidalijimo iniciatyvos teisė priklauso ne tik bendraturčiams, bet ir jų kreditoriams, kad iš atidalytos dalies būtų galima išieškoti (CK 4.80 str. 3 d.). Išieškojimas iš atidalyto turto paprastai yra operatyvesnis, atidalytas turtas dažniausiai yra paklausesnis, jo vertė didesnė, todėl taip geriau užtikrinami kreditorių interesai. Kreditorių interesus atitinka ir atidalijimas išmokant piniginę kompensaciją bendraturčiui, esančiam skolininku, nes tokiu atveju, kai turto nereikia pardavinėti varžytynėse, išieškojimo operatyvumas padidėja. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos pinigais priteisimo, yra svarbu, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas, o išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-09 Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės, apžvalga).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės G. V. apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas padarė nevisiškai pagrįstas ir prieštaringas išvadas iš tų aplinkybių ir įrodymų, kurie surinkti byloje.

Butas įvertintas 80 000 Lt ir šalys jo vertės neginčija, šalių dalys lygios ir pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą 40 000 Lt kompensaciją. Ieškovės pateiktu atsakovei priklausančios ½ turto dalies, įvertinimu vadovautis negalima, nes jis akivaizdžiai klaidingas. Buvo vertinama ne ½ buto dalis bet 24,86 kv. m. buto ploto, kai bendras buto plotas yra 60,87 kv. m. (Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. 50AO-1011-0001, b. l. 2-3, 10).

Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, butas nuosavybės teise priteistinas atsakovei. Šią išvadą kolegija daro įvertinusi šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė teigė, kad pardavė bendrovės „Fitness Gym“ akcijas ir turi pakankamai lėšų sumokėti kompensaciją. Tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, piniginių lėšų būvimą jos sąskaitoje, nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. K. turi 9 492,28 Lt kreditorinių įsipareigojimų įvairiems asmenims (b. l. 117, 159-165, 173-174). Trečiajam asmeniui J. M. 6 242,63 Lt skolos nesumoka nuo 1999-09-13, nežiūrint į raginimus ir baudą (b. l. 159). Prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį, 2010-10-29, ieškovė padengė dalį šios skolos, 476,78 Lt, sumokėjo 1 442,63 Lt įsiskolinimą bendrijai (b. l. 167—168, 174). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. K. buto dalis areštuota antstolių A. Bespalovo, S. Ramanausko, Panevėžio apygardos prokuratūros (b. l. 160-161). Visos šios aplinkybės ir tai, kad ieškovei buvo paskirta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba ( b. l. 14-15), byloja apie ieškovės sunkią finansinę padėtį ir neturėjimą realios galimybės sumokėti 40 000 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią buto dalį. Atsakovė G. V. apeliacinės instancijos teisme pareiškė, kad už ieškovės buto dalį sutinka sumokėti 45 000 Lt kompensaciją, nes nenori prasti nekilnojamojo turto. Butas reikalingas jos šeimai, o įvertinus ieškovės turimas skolas, mano, kad kompensacijos negaus ir butą praras. Ji pateikė šeimos turto deklaraciją, įrodančią, kad turi 215 000 Lt santaupų ir pajėgi sumokėti ieškovei kompensaciją. Duomenų, kad atsakovė turi, kreditorių nėra.

Taigi, šalių poreikis butui yra vienodas, atsakovė realiai gali sumokėti ieškovei teisingą kompensaciją, už kurią ši gali atsiskaityti su kreditoriais ir įsigyti kitą, kad ir mažesnį būstą. Aptartų aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį patenkinti iš dalies, atidalyti G. V. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir butą (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise priteisti G. V., o iš jos – ieškovei A. K. 45 000 Lt kompensaciją.

Priimant naują sprendimą iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, tik keičiama nuosavybės forma: iš bendrosios dalinės į asmeninę. Nagrinėjamojoje byloje nereikalaujama papildomos turtinės naudos, todėl šis šalių ginčas pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-362/2010).

Žyminis mokestis byloje sudaro 132,70 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė turėjo šias išlaidas: turto vertinimas – 200 Lt (b. l. 91, 98-99), advokato pagalbos išlaidos – 400 Lt (b. l. 77). Atsakovė ir jos pusėje tretysis asmuo J. M. turėjo šias išlaidas: advokatų pagalbos išlaidos 800 Lt ir 400 Lt (b. l. 41, 108), žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 132,70 Lt (b. l. 140). Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 50 proc., todėl iš A. K. priteistinos atsakovės ir trečiojo asmens turėtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti: 400 Lt G. V. ir 200 Lt J. M. bei 66,35 Lt žyminio mokesčio G. V. (CPK 79, 93 str.). Iš G. V. priteisiama 100 Lt A. K. už turto vertinimą ir 200 Lt antrinės teisinės pagalbos valstybei. Atsakovei G. V. grąžinama 1 067,30 Lt permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

A. K. ieškinį patenkinti iš dalies.

Atidalinti G. V. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. K. ir ½ dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančią A. K., priteisti G. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 45 000 Lt (keturiasdešimt penkių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Lt (du šimtus litų) turto vertinimo išlaidų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 200 Lt (du šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, 66,35 Lt (šešiasdešimt šešis litus 35 centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bei 200 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), grąžinti 1 067,30 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis litus 30 centų) permokėto žyminio mokesčio. Mokestis sumokėtas 2010-06-28 banke Swedbank, AB. Mokesčio grąžinimą pavesti Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė