- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- T-1309-1122/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05008-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- K. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl jai paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu K. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirta galutinė 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda. Paskirtą baudą nustatyta sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 21 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistosios K. G. 2019 m. lapkričio 11 d. prašymas, kuriuo ji prašo pratęsti jai paskirtos baudos sumokėjimo terminą iki 8 (aštuonių) mėnesių dėl nepakankamo darbo užmokesčio (b. l. 1).
Nuteistoji K. G. 2019 m. gruodžio 10 d. papildė savo prašymą bei informaciją apie savo uždarbį, pateikdama 2019 m. spalio 7 d. darbo sutartį, sudarytą tarp jos ir UAB (duomenys neskelbtini), bei prašydama atsižvelgti į tai, jog turi kitų skolų, kurių bendra suma 400 Eur (b. l. 8–9).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalis numato, jog baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties kodekso 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistajam nesumokėjus teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 str. 7, 8 d.; BVK 25 str. 1, 2 d.).
Sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str., BPK 346 str. 1 d.). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistoji K. G. 2019 m. lapkričio 11 d. prašyme pratęsti jai paskirtos baudos sumokėjimo terminą nenurodė, kokios yra jos pajamos, prie prašymo nepridėjo dokumentų, liudijančių jos turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti apie jos galimybės sumokėti paskirtą baudą per teismo nustatytą terminą sumažėjimą. Papildydama savo prašymą, nuteistoji 2019 m. gruodžio 10 d. prašė atsižvelgti į tai, jog turi kitų skolų, kurių bendra suma 400 Eur, taip pat pateikė 2019 m. spalio 7 d. darbo sutartį, sudarytą tarp jos ir UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog sutartas darbo užmokestis yra 580 Eur (b. l. 8–9). Pažymėtina, jog duomenų (dokumentų) apie skolas ir jų dydį nuteistoji taip pat nepateikė.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO gauto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo (b. l. 2–5, 10–11) matyti, jog K. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), o jos pajamos iš šių bendrovių per spalio mėnesį (nuo 2019 m. spalio 7 d. kai pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kadangi nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 7 d. nėra duomenų apie jos darbovietę ir mokėtas išmokas) iš viso buvo 679,81 Eur, o lapkričio mėnesį – 1 142,52 Eur. Primintina, jog teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirta 1 000 Eur dydžio bauda.
Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO gauto išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro matyti, jog 2018 m. vasario – kovo mėn. buvo vykdomas išieškojimas iš skolininko K. G. 16 Eur dydžio baudos, paskirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, bauda buvo išieškota, vykdomoji byla užbaigta 2018 m. kovo 29 d. (b. l. 12–13).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šias aplinkybes, viena vertus, teismas negali vienareikšmiškai spręsti, jog nuteistosios K. G. galimybė sumokėti paskirtą baudą per teismo nustatytą terminą yra menka (sumažėjusi), kita vertus, įvertinęs tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše asmens gaunamos pajamos nurodomos neatskaičius mokesčių, nuteistoji gali turėti turtinio (piniginio) pobūdžio įsipareigojimų (skolų), kurie nefiksuojami Antstolių informacinės sistemos registre, nes dar nevykdomas priverstinis jų išieškojimas, taip pat tai, kad nuteistoji K. G. į teismą su prašymu pratęsti paskirtos baudos sumokėjimo terminą kreipėsi dar nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, o nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos praėjo beveik mėnuo laiko, teismas daro išvadą, kad K. G. siekia savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, tačiau per nustatytą 2 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos tai padaryti, manytina, jai bus sudėtinga, todėl jos prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo tenkintinas iš dalies.
Atsižvelgęs į tai, teismas įpareigoja nuteistąją K. G. sumokėti visą baudą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2019 m. lapkričio 21 d.), nenustatydamas konkrečių mėnesio įmokų dydžio. To nepadarius teismas gali svarstyti klausimą dėl BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
nuteistosios K. G. prašymą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajai K. G. paskirtos 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą pratęsti ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2019 m. lapkričio 21 d.) paskirtai baudai sumokėti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.