Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus ir Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-04-11 iki 2015-04-12 įskaitytinai ir nuo 2015-04-13 iki 2015-09-14 įskaitytinai. Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista iš R. G. R. K. 1325,22 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 128,38 Eur už nukentėjusiajam R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat nuspręsta išieškoti 7,98 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. balandžio 11 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu – suduodami ne mažiau kaip po tris smūgius kojomis R. K. į galvą bei įvairias kūno vietas, tuo padarydami R. K. muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kaktoje, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą nosyje, pilvo ir dešinės krūtinės pusės sumušimą, t. y. nežymų R. K. sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – R. K. priklausantį turtą, bendros 1290,22 Eur vertės: nešiojamą kompiuterį Dell Inspiron M501R (M5010) 905,50 Eur vertės, kompiuterio dėklą 30 Eur vertės, išorinį diską 1 TB talpos 57 Eur vertės, 64 GB USB raktą 43 Eur vertės, 32 GB USB raktą 54 Eur vertės, 16 GB USB raktą 9 Eur vertės, piniginę 5 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 20 Eur vertės, pinigus – 90 Eur, kelioninį – turistinį krepšį 15 Eur vertės, asmeninių higieninių reikmenų krepšį su higienos priemonėmis 20 Eur vertės, GSM ryšio telefoną 20 Eur vertės, aušinimo padą nešiojamam kompiuteriui 21,72 Eur vertės bei smurtaudami suplėšė nukentėjusiojo drabužius – megztinį ir marškinius, bendros 35 Eur vertės.

Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo jam skirtą bausmę sušvelninti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė tik bausmės rūšies parinkimo motyvus, tačiau visiškai nepasisakė dėl bausmės dydžio. Už veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai. Teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, greta nustatė, kad yra ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau visiškai nevertino jų reikšmės, pobūdžio ir tarpusavio santykio, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 2 dalis. Taip pat, nors jo organizme buvo rasta THC (tetrahidrokanabinolio) pėdsakų, tačiau objektyviai jo apsvaigimas nebuvo nustatytas, todėl mano, kad nepagrįstai buvo konstatuota jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Taip pat pažymi, kad teismas be pagrindo jam skirtinos bausmės rūšies parinkimą motyvavo jo netinkamu elgesiu, atliekant ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę, kadangi tokį jo elgesį iš dalies sąlygojo jo jaunas amžius, nepakankama branda. Šiuo metu jis tinkamai vertina savo elgesį, kaltu prisipažino visiškai, padėjo ištirti bylą bei stengsis atlyginti nukentėjusiajam žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės ir veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam bausmę paskyrė teisingai, todėl tenkinti apelianto skundą nėra pagrindo.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis, o šios dalies 5 punkte pabrėžta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kuriuose nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija sutinka su R. G. skunde nurodyta aplinkybe, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyta motyvų dėl bausmės dydžio. Nežiūrint to, kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, kurios yra svarbios skiriant bausmę, daro išvadą, kad parinkdamas R. G. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į BK 41 straipsnio numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę. R. G. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo buvo padaryta žala ne tik nuosavybei, bet ir asmens sveikatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. G. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teisiamas du kartus, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus (2009-05-28 nuosprendžiu – už tris veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 2009-12-17 – už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje), atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Ankstesniais nuosprendžiais už nusikalstamas veikas jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau apeliantui taikytos kriminalinės sankcijos jo polinkio nusikalsti nepakeitė ir bausmių tikslai nebuvo pasiekti. Atsižvelgtina į tai, kad naują nusikaltimą padarė praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui, po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kur buvo charakterizuojamas neigiamai. Bausmės atlikimo metu 25 kartus buvo baustas nuobaudomis, iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo ir nesimokė.

Apylinkės teismas apeliantui nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei vieną sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų). Nors apeliantas skunde nurodo, jog nežiūrint to, kad jo organizme buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, objektyviai jo apsvaigimas nebuvo nustatytas, kolegija konstatuoja, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta pagrįstai. Panevėžio priklausomybės ligų centro raštas patvirtina, jog R. G. 2015-04-15 atliktas narkotikų testas, kurio metu rasta THC (tetrahidrokanabinolio). Pats R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog jis veiką padarė dėl to, kad buvo apsvaigęs. Pagal paties nuteistojo keliamą versiją – neva dėl to, kad jam į gėrimą nenustatytas asmuo kažko pripylė. Tokia versija, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir nuteistojo organizme rastos narkotinės medžiagos pobūdį, yra visiškai nelogiška, todėl atmestina. Taip pat pažymėtina, kad nors R. G. ir tvirtino visiškai prisipažįstantis kaltu, tačiau toks prisipažinimas yra daugiau deklaratyvus, nei realus. Byloje yra duomenų, kad nusikaltimą nuteistasis galėjo padaryti ne vienas, tačiau galimų savo bendrininkų nenurodė, taip pat nenurodė ir kur padėjo pagrobtus daiktus. Jo prisipažinimas nebuvo ypatingai reikšmingas išaiškinant šį nusikaltimą, kadangi nuteistasis iš esmės nenurodė jokių naujų duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi bylą tiriantiems pareigūnams ir toks prisipažinimas, šiuo konkrečiu atveju, neduoda pagrindo esmingai mažinti bausmės dydį.

Atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas bei aukščiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas R. G. pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui. Be to, nuteistajam skirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažino vienu trečdaliu. Tokią apeliantui paskirtą bausmę pripažinti neteisinga ir aiškiai per griežta nėra teisinio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi, skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertintos. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra. Todėl labiau švelninti apeliantui R. G. bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.