Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-475-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
2A-475-302/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
Ieškovas
D. S., ir UAB, „Mokslo aidai“
Kategorijos
  • 11.9.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-475-302/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.6; 14.1; 14.4; 14.5; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,dalyvaujant atsakovo atstovams Vytautui Aksomaičiui, Gyčiui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Mokslo aidai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Mokslo aidai“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsiskaitant neišmokėtos sumos su delspinigiais ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ar uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. S. (pavardė iki santuokos sudarymo – P.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ieškovės ir UAB „Mokslo aidai“ 2008 m. liepos 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr.73 nutraukimą 2009 m. spalio 23 d. pagal Darbo kodekso 136 str. 1 dalies 6 punktą, priteisti ieškovei nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinę išmoką, viso 3 719,09 Lt, bei delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo ieškovės neteisėto atleidimo iš darbo 2009 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

Nurodė, jog nuo 2009 m. kovo 27 d. dirbo UAB „Mokslo aidai“ finansininkės pareigose, ieškovės darbo užmokestis buvo 1500,00 Lt per mėnesį, tačiau darbdavys atleido iš vadybininkės pareigų laikydamas, kad jos darbo užmokestis yra 1 200,00 Lt per mėnesį, todėl neteisingai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis ir kompensacijos, visiškai nesumokėtas darbo užmokestis už 2009 m. gegužės ir birželio mėnesius. Darbdavys neužpildė darbo sutarties. Kadangi įmonė likviduojama, ieškovė neprašė grąžinti į darbą, prašė priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už 2009 m. gegužės ir birželio mėnesius, nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinės išmokos dalį, viso 3719,09 Lt, delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Atsakovas likviduojama UAB „Mokslo aidai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su ieškove D. S. buvo visiškai atsiskaityta, dalis lėšų yra pervesta į teismo depozitinę sąskaitą. Buvęs UAB „Mokslo aidai“ vadovas neperdavė likvidatoriui dokumentų, tame tarpe ir darbo sutarčių, įsakymų, todėl nebuvo galima įsitikinti darbo sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumu. Nesutiko su ieškovės darbo sutartyje esančiais įrašais dėl darbo pareigų pakeitimo ir darbo užmokesčio padidinimo.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Netenkino ieškovės D. S. ieškinio reikalavimo dalyje dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 1 dalies 6 punktą pripažinimo neteisėtu. Patikslino likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ 2009 m. spalio 23 d. įsakymą dėl ieškovės D. S. (P.) atleidimo iš darbo nurodydamas, jog ieškovė atleista iš UAB „Mokslo aidai“ finansininkės pareigų. Priteisė iš atsakovės likviduojamos UAB „Mokslo aidai“, ieškovei D. S. nesumokėtą darbo užmokestį už 2009 m. gegužės ir birželio mėnesius - 2310,95 Lt, darbo užmokesčio už 2009 m. spalio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką - 165,73 Lt, 1242,41 Lt išeitinę išmoką (priteistos sumos nurodytos be mokesčių), 132,87 Lt delspinigių, viso 3851,96 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3851,96 Lt sumą, skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo 2009 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2009 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojamą pagal ieškovės D. S. vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 70,75 Lt. Likusią dalį ieškinio reikalavimų atmetė.

Teismas, vadovaudamasis Darbo kodekso 136 str. 1 d. 6 p., Darbo kodekso 132 str. 1 d., konstatavo, kad darbo sutartis su ieškove galėjo būti nutraukta be įspėjimo, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ieškovės D. S. atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 1 dalies 6 punktą. Nenustatęs atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų, teismas neturėjo pagrindo pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo, tačiau remdamasis darbo sutartimi, darbdavio įsakymais apie ieškovei priskirtas vykdyti pareigas bei nustatytą darbo užmokestį pripažino, jog ieškovė turėjo būti atleista ne iš likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ vadybininkės bendriems pavedimams, bet iš finansininkės pareigų, todėl patikslino likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ 2009 m. spalio 23 d. įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad ieškovei turėjo būti sumokėta ne dviejų, bet trijų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis buvo ne 1200,00 Lt, kaip nurodė darbdavys (atsakovė), bet 1500,00 Lt, nes pagal UAB „Mokslo aidai“ darbuotojų ir administracijos kolektyvinės sutarties, pasirašytos 2008 m. spalio 7 d., 4.22 punktą, nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, išeitinės išmokos didinamos 50 procentų nei numato Darbo kodekso 140 str. Teismas į tai atsižvelgė skaičiuodamas ieškovei D. S. nesumokėtą darbo užmokestį už 2009 m. gegužės – spalio mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę išmoką.

Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės D. S. reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2009 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo (Darbo kodekso 297 str. 4 dalis) nenustatęs, jog atleidžiant ieškovę iš darbo būtų pažeisti įstatymai, reglamentuojantys atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 1 dalies 6 punktą pagrindus ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiama iš darbo darbuotoja, nes jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2009 m. gegužės ir birželio mėnesius, per mažai sumokėta darbo užmokesčio už 2009 m. liepos – spalio mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinė išmoka, kadangi priklausančios mokėti sumos buvo paskaičiuojamos pagal ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestį – 1200,00 Lt, nors nuo 2009 m. kovo 27 d. nustatytas 1500,00 Lt mėnesio darbo užmokestis, o išeitinė išmoka paskaičiuota, neatsižvelgiant į Kolektyvinės sutarties sąlygas.

Teismas, vadovaudamasis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą įstatymą, iš atsakovo priteisė po 0,07 procento delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų ieškovei mokėjimą, t.y. 132,87 Lt. Nuo atleidimo iš darbo dienos skaičiavo penkių procentų dydžio metines palūkanas už nesumokėtą sumą nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo.

Šalies argumentai

Atsakovas LUAB „Mokslo aidai“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą toje dalyje, kur ieškovei priteista 1 242,41 Lt išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pagal kolektyvinės sutarties, pasirašytos 2008 m. spalio 7 d. 4.22 punktą, nutraukus darbo sutarti darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės išeitinės išmokos didinamos 50 procentų nei numato Darbo kodekso 140 str., todėl ieškovei turėjo būti sumokėta ne dviejų, bet trijų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kadangi teismas netyrė šios kolektyvinės sutarties normos prasmės, jos loginių – sisteminių ryšių su kitomis šios sutarties nuostatomis bei teisės aktais, reglamentuojančiais tarp šalių kilusį ginčą. Atsakovas sutinka su ieškovei priteistina dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitine išmoka, kuri buvo išmokėta ieškovei.

Teismas nepagrįstai laikė ieškovės atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, kadangi sisteminė – struktūrinė 2008-10-07 kolektyvinės sutarties taro UAB „Mokslo aidai“ administracijos ir jos darbuotojų analizė patvirtina faktą, kad 2009 m. spalio 23 d. ieškovė buvo atleista iš darbo dėl nepriklausančių nuo darbo sutarties šalių aplinkybių, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punkte, o ne darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnyje. Tokiu būdu nebuvo teisinio pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimą išmokėti jai 50 procentų didesnę išeitinę išmoką, kas sudaro 1 242,41 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad jis sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta, tačiau, pasak jo, teismas iš esmės nenagrinėjo priežasčių, dėl kurių bendrovė negalėjo įvykdyti šios iš įstatymo kylančios pareigos, ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad nėra ieškovės kaltės dėl atsiskaitymo uždelsimo. Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad ieškovės atleidimo dieną ji nepateikė savo darbo sutarties egzemplioriaus, nors ir žinojo, kad buvęs bendrovės darbuotojas vengia perduoti su bendrovės darbuotojais susijusią UAB „Mokslo aidai“ dokumentaciją bendrovės likvidavimą vykdantiems bendrovės atstovams. Tokie ieškovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu savo teisėmis, į ką privalo būti atsižvelgta, vertinant jos kaltę, ko nepadarė pirmos instancijos teismas. Taip pat svarbu, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atleidimo dieną jai iš tiesų buvo išmokėta 6729,47 Lt darbo užmokesčio ir 116,76 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą atlyginimą. Taigi ieškovei neišmokėta dalis susidarė 300 Lt neišmokėto darbo užmokesčio per mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į procesą buvusį UAB „Mokslo aidai“ direktorių J. S. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir apklausė jį liudytoju. Kadangi atleistas iš darbo UAB „Mokslo aidai“ direktorius nevykdė savo iš įstatymo kylančios pareigos perduoti bendrovės atstovams su jos veikla susijusią dokumentaciją, įskaitant D. S. darbo sutartimi, dėl ko atsakovas negalėjo objektyviai apskaičiuoti visų ieškovei priklausančių sumų. Tokie direktoriaus veiksmai yra vienas pagrindų jo civilinei atsakomybei, todėl jis turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Atsiliepimas

Ieškovė D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ji sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai, jos manymu, yra nepagrįsti, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms bei ginčo sprendimui taikytinoms teisė normoms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.) ar yra Civilinio proceso kodekso 414 straipsnio numatyti pagrindai. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai aiškino DK 136 straipsnio 1 d. 6 p., 141 straipsnio 2 d., netinkamai taikė procesinės teisės normas reguliuojančias įrodymų vertinimą ir trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą proceso dalyviais. Su šiais apeliacinio skundo motyvais kolegija sutinka iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė D. S. dirbo UAB „Mokslo aidai“ vadybininke bendriems reikalams nuo 2008 m. liepos 22 d. pagal neterminuotą darbo sutartį, nustatytas 1200,00 Lt per mėnesį dydžio darbo užmokestis (b.l. 3-4). Nuo 2008 m. spalio 1 d. pasikeitė ieškovės darbo pareigos - ji dirbo finansininke (b.l. 3-4). Nuo 2009 m. kovo 27 d. ieškovei pavesta papildomai atlikti kasininkės pareigas ir atsižvelgiant į padidėjusį darbo krūvį nustatytas 1500,00 Lt per mėnesį darbo užmokestis (b.l. 16). UAB „Mokslo aidai“ įsakymu 2009 m. spalio 23 d. ieškovė D. S. (Pikelytė) atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (darbdavio likvidacija) iš vadybininkės bendriems reikalams pagrindų (b.l. 17).

Ieškovės D. S. reikalavimu teismas pripažino, jog ieškovė atleista iš finansininkės pareigų ir priteisė išeitinę išmoką, kurios dydį nustatė atsižvelgdamas į ieškovės gautą finansininkės darbo užmokestį ir kolektyvinės sutarties nuostatą, numatančia, kad darbdaviui nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojui priklausanti išeitinė išmoka didinama 50 %. Su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka apeliantas, nurodydamas, kad teismas netinkamai aiškino Kolektyvinės sutarties 4.22 p., be to, atleidimą DK 136 straipsnio 1 d. 6 p. pagrindu nepagrįstai laikė atleidimu darbdavio iniciatyva. Su apelianto motyvais kolegija sutinka.

Pirmos instancijos teismas aiškindamas, kad ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas – darbo sutarties nutraukimas likvidavus darbdavį yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, netinkamai aiškino DK 136 straipsnio 1 d. esmę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad skaičiuojant išeitinę išmoką ieškovei turi būti taikomas kolektyvinės sutarties 4.22 p. Nurodytame straipsnyje 1 dalyje yra reglamentuoti darbo sutarties nutraukimo atvejai, kai darbo sutartis nutraukiama dėl nepriklausančių nuo darbo sutarties šalių priežasčių, t.y. kai darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią, todėl negalima teigti, kad nutraukiant darbo sutartį nurodytu pagrindu yra darbuotojo iniciatyva. Šiuo atveju įforminti darbo sutarties nutraukimą privalo darbdavys. Darbdavys tai atlieka ne savo iniciatyva, o įpareigotas atitinkamų įstatymų ar norminių aktų. Už šios pareigos nevykdymą darbdavys gali būti traukiamas atsakomybėn (DK 136 straipsnio 1 d. 1 p.). Darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį, esant DK 136 straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, kai tuo tarpu DK 129 straipsnio 1 ir 2 d. numatyta darbdavio galimybė, o ne pareiga, nutraukti darbo sutartį, tik numatyti tam tikri apribojimai, t.y. darbdavys, esant tam tikroms sąlygoms, gali rinktis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju ar ne.

Nutraukiant darbo sutartį DK 136 straipsnio pagrindu netaikomos garantijos, kurios numatytos darbuotojams atleidžiamiems iš darbo pagal DK 129 straipsnį, t.y. darbuotojo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Tai irgi yra vienas iš skirtumų tarp šių dviejų pagrindų.

Kolegijos vertinimu, dėl išdėstyto teismas neturėjo pagrindo taikyti kolektyvinės sutarties 4.22 p. ir pagal DK 140 straipsnio 2 d. priklausančią mokėti ieškovui išeitinę išmoką be pagrindo padidino 50%, todėl šioje dalyje keistinas sprendimas ir išmoka mažintina, paliekant ieškovei darbdavio išmokėtą ieškovės dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Apeliantas taip pat nesutinka su priteistais 132,87 Lt delspinigiais. Nurodo, kad teismas nors ir teisingai nustatė, kad dalis ieškovei priklausančio darbo užmokesčio laiku nebuvo sumokėta, tačiau dėl vėlavimo atsiskaityti atsakovo kaltės nebuvo, nes dėl to kalta ieškovė, kadangi ji žinojo, jog buvęs bendrovės direktorius neperdavė likvidatoriui bendrovės dokumentacijos, o pati būdama finansininke žinojo apie įmonės padėtį, neperdavė likvidatoriui išmokėtų bendrovėje atlyginimų suvestinės.

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Tiek darbuotojo teisė gauti, tiek ir darbdavio pareiga mokėti šiuos delspinigius yra tiesiogiai susijusios su darbo santykiais ir pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių su darbo santykiais. Byloje nustatyta, kad atsakovas laiku neišmokėjo ieškovei darbo užmokesčio per laikotarpį nuo 2009 metų gegužės iki atleidimo iš darbo dienos – 2009- spalio 23 d. Delspinigiai yra priteisiami už pavėlavimą išmokėti darbuotojui išmokas, susijusias su darbo santykiais, nepriklausomai nuo DK 297 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos taikymo. Ši sankcija taikoma, kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės su atleistuoju darbuotoju, o delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo momento. Nors apeliantas teigia, kad nėra jo kaltės, jog ieškovei nebuvo laiku išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis ir dėl to kalta pati ieškovė, tačiau kolegija su tuo nesutinka. Atsakovas nepripažino teisme, kad jis neteisingai paskaičiavo ieškovei darbo užmokestį, teigė, kad ji dirbo ne finansininkės pareigose, o – vadybininkės, dėl ko jai buvo nustatytas darbo užmokestis. Dėl šios priežasties atsakovas neskaičiavo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio. Ta aplinkybė, jog buvęs bendrovės vadovas neperdavė įmonės likvidatoriui visos dokumentacijos, negali būti traktuojama, kad atsakovas negalėjo su ieškove atsiskaityti dėl jos kaltės. Nors ieškovė bendrovėje dirbo finansininke, ko nepripažino atsakovas, tačiau ji negali atsakyti už buvusio bendrovės vadovo veiksmus neperduodant likvidatoriui dokumentacijos. Todėl apelianto argumentas, kad teismas neįvertino ieškovės kaltės, dėl darbdavio negalėjimo su ja atsikaityti, yra nepagrįstas. Kadangi apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl paskaičiuotų delspinigių pagal minėtą įstatymą dydžio, kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu buvusį bendrovės vadovą ir jį byloje apklausė tik liudytoju.

Pagal Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 d. tretieji asmenys nepareiškiantys reikalavimų dėl ginčo dalyko gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, jeigu bylos sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Byloje nagrinėjamas darbo santykių tarp ieškovės ir atsakovo klausimas atleidimo iš darbo pagrįstumas, todėl šių klausimų išsprendimas vienokiu ar kitokiu būdu negali turėti įtakos buvusio direktoriaus teisėms ar pareigoms. Teismas suteikė galimybę šalims išaiškinti tam tikras aplinkybes, kurias galėjo nurodyti buvęs vadovas, apklausdamas byloje šį asmenį liudytoju.

Dėl išdėstyto apylinkės teismo sprendimas dalyje yra keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, iš darbuotojo nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria priteista iš likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ 1242,41 Lt išeitinė išmoka D. S. , panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti; visą priteistą 3 851,96 Lt sumą sumažinti iki 2609,55 Lt, nuo šios sumos skaičiuoti 5 % dydžio metines palūkanas nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisNeringa Švedienė