Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. L. (V. L.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2004-10-27 nuosprendžiu dėl padarymo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 104 str., 64 str. galutine bausme- laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 1 (vienam) mėnesiui.

Vilniaus apygardos teismo 2004-10-27 nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 104 str. , 63 str. 8d. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Anksčiau teistas 5 kartus.

Bausmės pradžia 2003-03-12, bausmės pabaiga 2015-03-12.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo skundas turi būti atmestas.

Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus reikalavimus pagal Bausmių vykdymo kodeksą, t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui dar neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, įrodė, jog ateityje nenusikals, juo yra pagrindas pasitikėti, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, asmenybę, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, skaičių, ankstesnius teistumus bei kitas aplinkybes.

Nuteistasis V. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų labai sunkių nusikaltimų-tyčinių nužudymų padarymą. Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką, šiuo atveju du labai sunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. L. neatliktos bausmės dalis dar didelė – daugiau nei 3 metai. V. L. atlieka bausmę už dviejų tyčinių labai sunkių nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo yra svarbu nustatyti, ar asmuo linkęs teigiamai koreguoti savo elgesį, ar jis elgiasi nepriekaištingai, kas rodytų, jog taikoma bausme realizuojami bausmės tikslai ir yra pagrindas manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis V. L. naują tyčinį nusikaltimą-nužudymą padarė būtent lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, nepraėjus nei 1 mėnesiui kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės. V. L. anksčiau teistas penkis kartus. Kaip jau minėta, nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, kad ši priemonė nuteistojo elgesio nepakeitė, nes nusikalto lygtinio paleidimo metu. Iš charakteristikos, kurią pateikė pataisos namų administracija, t.y. ta institucija, kuri betarpiškai stebėjo nuteistojo elgesį, matyti, jog nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas. V. L. baustas buvo 7 kartus, skatintas vieną kartą, mokėsi, dirbo. Nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau į tai taip pat atsižvelgtina vertinant nuteistojo elgesį dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Be to, pataisos namų administracija netarpininkauja dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, mano, jog nuteistasis negali būti lygtinai paleistas. Kaip jau minėta aukščiau, bausmė yra prievartos priemonė, kuria siekiama tiek nubausti nuteistąjį, tiek ir pasiekti, jog jis daugiau nebenusikalstų, tiek ir įgyvendinti teisingumo principą, t.y. kad nuteistasis patirtų tokius suvaržymus ir tokį laiką, kuris atitiktų jo padarytos veikos pavojingumui ir paties nuteistojo pavojingumui. Šiuo atveju nuteistojo lygtinis paleidimas, net ir įvertinus tai, kad nuteistojo sveikatos būklė nėra gera, atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, būtų neadekvatus jo padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei sunkumui, todėl teismo išvada, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.

Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuojama, jog teismas išsamiai išnagrinėjo teikimą, tinkamai, visapusiškai išanalizavo bei įvertino reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Teismo išvados pagrįstos medžiagos duomenimis ir yra motyvuotos, todėl nutartis teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, jog į teismą buvo kreiptasi teikimu dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vadovaujantis LR BVK 157 straipsnio, o ne LR BVK 177 straipsnio nuostatomis. Todėl apeliacine tvarka patikrinamas būtent sprendimo atsisakyti tenkinti teikimą dėl lygtinio paleidimo teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad nuteistasis gali būti teikiamas teismui dėl atleidimo nuo bausmės BVK 177 straipsnyje numatytais pagrindais, esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas taip pat neužkerta kelio pataisos namų administracijai kreiptis dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės, remiantis LR BVK 177 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. (V. L.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.