- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-682-135/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03016-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 181 str. 2 d. 50 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 1 d. 500 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., V. V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nubaustas už tai, kad panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, kadangi 2014 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini), grįžęs į namus, vartojo necenzūrinius žodžius žmonos atžvilgiu, kuriuos girdėjo nepilnamečiai vaikai.
Be to, V. V. nubaustas ir už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį pėsčiąjį V. Č. ir iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusiajam V. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
Nurodo, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jis neprisipažįsta, o teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, priimdamas sprendimą nesirėmė visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, padarė klaidingas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą pripažinti jį kaltu. Pažymi, jog teismas vadovavosi žmonos parodymais, su kuria šiuo metu vyksta skyrybos, V. Č. parodymais, kuris, kol jo (apelianto) nebuvo namuose, gyveno jo namuose kartu su jo žmona ir jų santykiai yra artimi, vaikų parodymais, kurie, iš vaikų parodymų teisme matėsi, jog buvo primokyti, ką sakyti.
Teigia, jog V. V. sūnus teisme parodė, jog jis visą laiką buvo lauke, girdėjo, kad apeliantas vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau paklaustas, kokius žodžius, jis jų nurodyti negalėjo, taip pat negirdėjo ir to, kad būtų grasinama V. Č.. Dėl V. Č. sužalojimo teigė, jog girdėjo duslų triukšmą. Apelianto teigimu, jei būtų buvęs smūgis automobiliu, V. Č. turėjo pargriūti, bet tada jis nebūtų galėjęs užvažiuoti ant kojos, V. Č. būtų griuvęs atbulas, o ne į priekį, kaip nurodė, o ratas nebūtų pasiekęs kojos. Apelianto tvirtinimu, kad būtų pasiekta koja, V. Č. turėjo beveik iki pusės palįsti po automobiliu, bet tada koja būtų labiau sužalota, gal net lūžusi. Apelianto teigimu, nors V. Č. nurodė, jog jis važiavo labai dideliu greičiu, bet tai neįmanoma, nes automobilis, iš vietos važiuodamas atgal, greitai įsibėgėti negali. Teigia, kad ant V. Č. kojos turėjo užvažiuoti šonu, kad ratas būtų galėjęs pasiekti koją, bet tada V. Č. nebūtų buvęs nublokštas, o būtų griuvęs vietoje, nes automobilis nebūtų jo pastūmęs. Teigia, kad liudytojų nurodyta situacija yra neįmanoma.
Nurodo, kad V. Č. neturėjo teisės jo fotografuoti, jis pats ieškojo konfliktų, o jis (apeliantas) nieko nedarė, tik atvykęs susirinko įrankius ir išvažiavo. Pažymi, kad V. Č. ir jo žmoną sieja artimi santykiai ir tai gali patvirtinti skunde nurodyti liudytojai. Tvirtina, kad jei liudytojas M. R., kuris buvo šalia V. V., negirdėjo konkrečių žodžių, ką apeliantas sakė, jų negalėjo girdėti ir V. V., todėl ji sakė netiesą, tvirtindama, kad jis (apeliantas) koliojosi, taip pat ji neteisingai parodė ir dėl to, ar jis (apeliantas) su strypu grasino V. Č. persmeigti. Tvirtina, kad visi įvykio liudytojai nurodė, jog jis tik krovėsi daiktus ir artyn jų nėjo, o konfliktą provokavo tik jie.
Apelianto tvirtinimu, liudytojai parodė skirtingai dėl V. Č. sužalojimo aplinkybių, o V. V. yra suinteresuota bylos baigtimi ir yra neobjektyvi. Pažymi, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad eismo įvykio metu automobilis visiškai neapgadintas, 2014-08-06 VTMT Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje nurodyta, kad pas V. Č. yra tik kraujosrūva, patinimo nėra. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas buku kietu daiktu ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Tačiau, apelianto teigimu, ten niekur neužsimenama, kad tai galėjo būti padaryta automobilio ratu, kuris nei kietas, nei bukas. V. V. mano, kad liudytojai buvo susitarę ir teismą klaidino, kur ir kada koja buvo sužeista, todėl teismas padarė neteisingas išvadas. Nurodo, kad išvadoje net neužsiminta apie smegenų sukrėtimą, o V. Č. sau diagnozę nusistatė pats.
Nurodo, kad teismas buvo klaidinamas ir dėl to, jog jam (apeliantui) buvo uždrausta pareiti namo, nors tuo metu ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas ir jis galėjo lankytis ir gyventi savo namuose. Tvirtina, kad liudytojai nepilnamečiai V. V. ir V. V. buvo primokyti, ką pasakoti teismui, davė prieštaringus parodymus, tačiau teismas jais rėmėsi kaip neginčijamais įrodymais. Pažymi, kad nors kaimynė R. M. viską matė, tačiau teismas jos parodymais nesivadovavo, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog vyksta skyrybų procesas ir žmona dirbtinai kuria situacijas, vaikai yra primokyti meluoti, o V. V. ir V. Č. imitavo eismo įvykį siekdami, kad jis (apeliantas) negalėtų gyventi savo namuose.
Pažymi, kad, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Visos aplinkybės turi būti įrodytos, o prielaidos vertintinos pažeidėjo naudai. Nesurinkus įrodymų, asmuo negali būti nubaustas. Nurodo, kad liudytojų V. V., Vytauto ir V. V., M. R. ir V. Č. paaiškinimai nėra nuoseklūs, nelogiški, prieštaraujantys vieni kitiems ir neobjektyvūs. Teigia, kad nuo 2014-11-06 Šiaulių apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje paaiškėjo, kad jo žmona yra daugiau negu draugai su nukentėjusiuoju, jis gyveno jo name keletą mėnesių, todėl jis nėra objektyvus jo atžvilgiu. Tvirtina, kad reikia apklausti liudytojus, ar tikrai nukentėjusiojo automobilis labai dažnai ir naktimis stovėdavo prie jo namų, išsiaiškinti, ar nuo liudytojos kaimynės R. M. buvimo vietos matosi įvykio vieta, ar nesimato, norint remtis nepilnamečių parodymais, reikia atlikti vaikų psichologines ekspertizes, ar jų parodymai nebuvo paveikti suaugusiųjų, ar jie sakė tiesą, ar tikrai kalba tai, ką mato ir jaučia, išsiaiškinti, kaip stovėjo automobiliai, ar buvo galimybė dideliu greičiu važiuoti atbuline eiga, nekliudant kito automobilio, ar buvo galimybė sužaloti koją pagal jų pasakojamą įvykio eigą, kai nėra jokių kitų papildomų sužalojimų, išsiaiškinti, kuria automobilio bamperio vieta buvo nutrenktas nukentėjusysis, išreikalauti iš policijos 2014-08-04 dienos pagalbos skambučio įrašą ir išklausyti, kas ten girdisi, nes V. V. teigė, kad net operatorė paklausė, kas ten vyksta.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į V. V. skundą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus kaimiškosios nuovados įgaliotas atstovas ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro įgaliotas atstovas prašo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą nutarimą.
V. V. skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra svarstomas tik 2014 m. rugpjūčio 4 d. d. V. V. atliktų veiksmų ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už šiuos veiksmus teisėtumo klausimas, visi kiti tarp apelianto ir jo šeimos narių galimai vykę incidentai ir konfliktai, apelianto vertinimu, jo žmonos V. V. gyvenimo būdas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nelaikytini esminiais nagrinėjamo klausimo kontekste, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Pažymėtina ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, V. V. ginčija savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 181 str. 2 d., 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., ir pagrindiniai šio skundo argumentai yra tie, kad bylos nagrinėjimo metu netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, keliami jų pakankamumo ir patikimumo klausimai.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantui administracinė nuobauda skundžiamu teismo nutarimu paskirta pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams, kurie bausti administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą pažeidimą, baudą iki 400 Lt.
Pažymėtina, jog šia teisės norma yra siekiama, kad tėvai savo valdžią naudotų tinkamai, t. y. vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, o etikos ir moralės normų nepaisymas, vaikams girdint aršiai ginčytis, kalbėti pakeltu tonu, įrodinėti, kas teisus, o kas neteisus ir pan. nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nagrinėjamu atveju patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes toks elgesys daro žalą vaikų psichikai.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 231.4. p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.
Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Konstatuotina, jog V. V. kaltę padarius ATPK 181 str. 2 d., 127 str. 1 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus patvirtina nepilnamečių liudytojų V. V., V. V., liudytojų V. V., V. Č., M. R., Šiaulių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės N. M., policijos pareigūnų A. M., I. M., L. Č. paaiškinimai, specialisto išvados ir kiti rašytiniai bylos duomenys.
Apklaustas teisme V. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog įvykio laiku atvažiavo į J. kaimą pasiimti duobkasio įrankių, į namus nėjo, automobilį pasistatė (duomenys neskelbtini) namo, dar nespėjus sustoti, į gatvę išbėgo jo žmona ir pradėjo jį įvairiais žodžiais įžeidinėti, jie aiškinosi, po to žmona nuėjo į namą, prieš tai iš namo buvo išėjęs ir stovėjo kieme žmonos sūnus iš pirmos santuokos M., jis (nubaustasis) pradėjo rinktis jam reikalingus įrankius, tada iš namo išėjo V. Č., sustojo netoli garažo šalia savo mašinos ir pradėjo jį įžeidinėti įvairiais žodžiais, vaikai taip pat buvo išėję į gatvę, jokių necenzūrinių žodžių girdint vaikams jis pats nevartojo, V. Č. jo žmonai liepė kviesti policiją, jis nebematė prasmės su jais daugiau kalbėtis, sėdo į automobilį ir išvažiavo, buvo susinervinęs, todėl neprisimena, ar važiavo atbuline eiga, kad būtų kas stovėjęs už automobilio nematė, nepajuto, kad kažką kliudė ar užvažiavo, jeigu būtų supratęs, kad kliudė V. Č., būtų pasilikęs įvykio vietoje, konfliktas truko apie 15 minučių, po kurio laiko paskambino kaimynė ir pasakė, kad į jo namo kiemą buvo atvykusi policija, tada jis pats nuvyko į policijos komisariatą, parašė paaiškinimą, sužinojo kuo yra kaltinamas, buvo patikrintas girtumas, buvo blaivus (76 b. l.).
Liudytoja V. V. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 4 d. apie 16.30 val. grįžo į namus, po kurio laiko pamatė, kad atvažiavo V. V., jam buvo uždrausta lankytis namuose, todėl jį pamačiusi išėjo į kiemą ir pasakė, kad jis neturi teisės lankytis, paklausė, kodėl jis rašinėja visokius skundus, tada V. V. pradėjo ją koneveikti įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, ji pasikvietė pilnametį sūnų M., išgirdę kvietimą į kiemą išėjo visi vaikai ir V. Č., V. Č. pradėjo ją ginti, V. V. toliau plūdosi, iš garažo į mašiną nešėsi įrankius, pasiėmęs laužtuvą juo pradėjo grasinti V. Č., V. Č. stovėjo prie savo automobilio, o V. V. automobilis irgi stovėjo šalia, V. Č. jai liepė kviesti policiją, ji nubėgo į namą ir skambino policijai, tada V. V. sėdo į automobilį, pagazavo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, V. Č. stovėjo prie pat, ji pradėjo šaukti V. V., kad jis važiuoja ant žmogaus, V. V. šauksmą turėjo girdėti, nes automobilio langas buvo praviras, V. Č. riktelėjo ir nugriuvo, o V. V. nestabtelėjo ir nuvažiavo į pakalnę, ji pribėgo prie V. Č., iškvietė medikus, policiją., viską girdėjo ir matė nepilnamečiai vaikai (77-78 b. l.).
Šalies argumentai
V. V. pareiškime nurodyta, kad 2014-08-04 apie 16.30 val. jai būnant namuose kartu su savo trimis vaikais, iš kurių du nepilnamečiai, į kiemą atvažiavo vyras V. V.. Jai išėjusi į kiemą pasikalbėti, paprašyti, kad jis nesilankytų, nes jam yra skirtas įpareigojimas nesilankyti, vyras pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Visa tai girdėjo vaikai. Tuo metu kartu buvo ir pažįstamas V. Č., kurį vyras taip pat iškeikė necenzūriniais žodžiais ir važiuodamas savo automobiliu užvažiavo ant kojos (3-4 b. l.). Analogiškos aplinkybės nurodytos 2014-08-13 rašytame V. V. paaiškinime (30-31 b. l.).
Liudytojas V. Č. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 4 d. gėrė kavą pas V. V., namuose buvo jos pilnametis sūnus M. su broliais, po kokių 5-10 min. išgirdo lauke triukšmą, išėjo į lauką pasižiūrėti ir pamatė, kad atvažiavęs V. V. keikia V. V., vadindamas ją prostitute bei necenzūriniais žodžiais, V. V. jam pasakė, kad jis neturįs teisės čia būti, V. V. iš garažiuko į mašiną nešėsi kažkokius įrankius ir eidamas keikėsi, tada jis priėjo ir pasakė, kad apsiramintų, V. V. išėjo iš garažo laikydamas laužtuvą, jis pradėjo grasinti tuo laužtuvu, sakė padursiąs, liepė pasitraukti, jis atsistojo ant kelio ir bandė telefonu jį nufilmuoti, bet nepavyko, V. V. pasakė, kad kviestųsi policiją, kai V. V. pasakė, kad jau policija atvažiuoja, tada V. V. šoko į savo mašiną, o jis tuo metu stovėjo prie V. V. mašinos galo, V. V. pradėjo gazuoti, nesitikėjo, kad jis važiuos atbulas, nes V. V. reikėjo važiuoti į priekį, tačiau V. V. įsijungė atbulinę pavarą ir važiavo tiesiai ant jo, jis bandė šokti į šoną, bet V. V. pervažiavo koją ir jis iš karto nugriuvo ant mašinos, o V. V. nesustodamas nuvažiavo, buvo pervažiuota koja, krisdamas ant mašinos susitrenkė galvą, buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, daugiau iš pašalinių asmenų nieko nebuvo, kai jį sužalojo galėjo būti apie 16.30 -17.00 val., viskas įvyko labai greitai., nepilnamečiai vaikai girdėjo visus keiksmus (78-79 b. l.).
Šalies argumentai
V. Č. 2014-08-19 rašytame paaiškinime nurodė, kad 2014-08-04 apie 16.30 val. buvo atvykęs pas V. V., kur atvyko ir jos vyras V. V.. Violeta su V. V. buvo lauke, tuo tarpu jis su M. R. kalbėjo namo viduje. Išgirdę triukšmą išėjo į lauką. Lauke V. V. šaukė necenzūriniais žodžiais ant V. V.. Du V. V. mažamečiai vaikai, kurių amžius apie 12-13 metų, buvo lauke ir girdėjo kaip V. V. šaukė ant V. V. (10 b. l.). V. Č. 2014-08-04 rašytame paaiškinime nurodytos tos pačios aplinkybės bei tai, kad sėdęs į automobilį V. V. dideliu greičiu važiuodamas atbuline eiga užvažiavo jam ant kojos (28-29 b. l.).
Nepilnametis liudytojas V. V. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 4 d. prie garažo, kuris yra kitoje gatvės pusėje, atvažiavo tėtis V. V., tėčiui atvažiavus, kartu su broliu M. ir mama išėjo į lauką, buvo ir V., tėtis ant mamos pradėjo šaukti, sakė, kad čia yra jo namai, plūdosi, keikėsi, po to tėtis, bandydamas išvažiuoti, įsijungė atbulinę pavarą ir juokdamasis užvažiavo V. ant kojos, o po to nesustodamas nuvažiavo, V. šaukė, jam labai skauda, tėtis turėjo girdėti, kaip jis šaukė., nieko iš kaimynų nematė, iš pradžių jo nepilnametis brolis buvo namuose, po to jis kažkuriuo momentu išėjo į kiemą, viso to konflikto metu jis ir brolis išsigando (76-77 b.l.).
Nepilnametis liudytojas V. V. parodė, jog prisimena kaip 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo sužalotas V. Č., tą dieną buvo namuose, kaip prie garažo atvažiavo tėtis nematė, kartu su mama, broliais M. ir V. buvo išėjęs į kiemą, iš pradžių tėtis labai keikėsi, vėliau, V. Č. stovint prie savo mašinos, tėtis važiavo atbuline eiga, užvažiavo ant V. ir po to nuvažiavo, įvykio metu iš kaimynų niekas nebuvo išėjęs į gatvę (77 b. l.)
Specialistė - Šiaulių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N. M. paaiškino, jog mano, kad teismo posėdžio metu nepilnamečiai vaikai kalbėjo nuoširdžiai, V. turi problemų su sveikata, dėl sveikatos būklės jis negali išsigalvoti, jis kalba tai, ką mato ir jaučia, kai specialistai lankėsi jų namuose, vaikai tikrai buvo išsigandę, jų parodymuose gali būti šiek tiek suaugusių įtakos, bet vaikai ir anksčiau buvo matę smurtą (77 b. l.).
Liudytojas M. R. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 4 d., gal po 17 val., buvo grįžęs iš darbo, buvo namuose, kai išgirdo, kad kažkas atvažiavo, mama išėjo į kiemą pasižiūrėti, po ko išgirdo kaip mama su V. V. šaukia vienas ant kito, mama pasikvietė į kiemą, po to į kiemą išėjo V., o V. V. tuo metu iš garažo nešėsi kažkokius duobkasio įrankius, V. mamai pasakė, kad kviestų policiją, mama nuėjo pasiimti telefono, o V. V. su V. kažką ginčijosi, ką jie ginčijosi nelabai girdėjo, nes stovėjo toliau, po to V. V. sėdo į automobilį, iš pradžių jis neužsikūrė, po to užsikūrė ir išgirdo trinktelėjimą, tada pamatė nukritusį V., po to atvyko policijos pareigūnai, kai V. V. konfliktavo su mama, nepilnamečiai broliai buvo kieme, jie galbūt kokius necenzūrinius žodžius ir girdėjo, bet kai jis išėjo į kiemą, necenzūrinių žodžių nebuvo, tik matė, kad V. V. mosikavo su štanga (84 b.l.). M. R. 2014-08-13 rašytame paaiškinime nurodyta, kad V. V. lazda grasino V. Č., po to sėdęs į automobilį važiuodamas atbuline eiga partrenkė V. Č., po ko nuvažiavo į priekį (32-33 b. l.).
Liudytojas A. M. parodė, jog tikslios datos neprisimena, dirbo su kolega I. M. kai buvo gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), nuvykus nurodytu adresu pasitiko moteris su vaikais ir pasakė, kad buvo atvykęs jos vyras, kuriam uždrausta lankytis šiuo adresu ir ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, be to, bevažiuojant atbuline eiga jos pažįstamam vyriškiui užvažiavo ant kojos ir nesustodamas nuvažiavo, buvo iškviesti medikai (79 b. l.)
Liudytojas I. M. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesį, dirbant su vyr. patruliu A. M., iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad B. soduose vyksta šeimyninis konfliktas, atvykus nurodytu adresu, pasitiko moteris, kieme lakstė vaikai, moteris paaiškino, kad tarp jos ir vyro vyksta skyrybų procesas, kad atvykęs vyras ją kolioja, gąsdina vaikus, nurodė, kad to konflikto metu vyras sėdo į automobilį ir važiuodamas atbuline eiga užvažiavo ant gatvėje stovėjusio vyriškio, kuris buvo tos moters pažįstamas, vyriškiui, kuriam buvo užvažiuota ant kojos, iškvietė medikus, kieme buvę vaikai neverkė, bet buvo pasimetę (91 b. l.).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-08-04 apie 16.50 gavus pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur į namus atėjęs vyras, negalintis lankytis šiuo adresu, išplūdo necenzūriniais žodžiais pareiškėją. Nuvykus į vietą, pareiškėja V. V. pareiškė, kad jos vyras V. V. atvykęs automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ją išplūdo necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje. Name taip pat buvo V. Č.. Vyriškis buvo sutinusia koja. Jis paaiškino, kad kai prasidėjo konfliktas tarp V. V. ir V. V., jis išėjo į kiemą. Pamatęs V. Č., V. V. taip pat jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti, bei įsėdęs į automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga ir užvažiavo ant V. Č. kojos bei pasišalino (5, 35 b. l.).
Šalies argumentai
V. V. paaiškinimuose nurodyta, kad jis savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje necenzūrinių žodžių nevartojo ir nepajuto, kad važiuodamas būtų ant ko nors užvažiavęs (6-8, 26-27 b. l.).
Specialisto išvadose nurodyta, kad V. Č. padaryta kraujosruva dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, V. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (48, 49 b. l.).
Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. V. 2014-04-28 nutarimu buvo baustas pagal ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu už tai, kad namuose vartojo necenzūrinius žodžius žmonos atžvilgiu, kuriuos girdėjo jo nepilnamečiai vaikai (60 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikai auga nesaugioje aplinkoje, kurioje tėvų valdžia naudojama priešingai vaikų interesams. Patikrinus byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad pažeidimas numatytas ATPK 181 str. 2 d. buvo padarytas, todėl apylinkės teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi byloje pakanka duomenų apie V. V. netinkamą ir konfliktinį elgesį nepilnamečių vaikų akivaizdoje.
Apeliantas skunde tvirtina ir tai, kad jis įvykio metu V. Č. nesužalojo ir iš eismo įvykio nepasišalino, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apelianto kaltė sužalojus kitą asmenį ir pasišalinus iš eismo įvykio nevykdant KET 231 p. numatytų reikalavimų yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad V. V. ir V. Č. savo elgesiu išprovokavo konfliktą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nurodyti argumentai nubaustojo veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 181 str. 2 d., 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. teisinės reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės, kad V. V. automobiliu užvažiavus V. Č. ant kojos, šis nugriuvo, nors V. V. pradėjo šaukti, kad nubaustasis važiuoja ant žmogaus, tačiau V. V. važiavo atbulas, nors to daryti nereikėjo ir jis būtų išvažiavęs vien važiuodamas į priekį, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Apeliacinio skundo argumentas, jog bylai teisingai išnagrinėti, privalu išsireikalauti papildomus įrodymus, apklausti papildomus liudytojus, atlikti vaikų psichologines ekspertizes, ar jų parodymai nebuvo paveikti suaugusiųjų, išsiaiškinti, kaip stovėjo automobiliai, ar buvo galimybė dideliu greičiu važiuoti atbulai nekliudant kito automobilio, ar buvo galimybė sužaloti koją pagal liudytojų pasakojamą įvykio eigą kai nėra jokių kitų papildomų sužalojimų, išsiaiškinti, kuria automobilio bamperio vieta buvo nutrenktas nukentėjusysis, išreikalauti iš policijos 2014-08-04 dienos pagalbos skambučio įrašą atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka pagrįstai išvadai, jog V. V. veikoje yra ATPK 181 str. 2 d., 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtys, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų pakanka klausimui dėl V. V. kaltės išspręsti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-06 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.