Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3497-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
A15.-3497-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03141-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Mantas Arasimavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3497-1058/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03141-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7.2; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. (R. P.), jo atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2020 m. spalio 17 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Nemenčinės pl. 2, vairavo automobilį „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas R. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoti jam leido jo darbdavys UAB „A“. Atėjęs prie parduotuvės „IKI“ jis rado priparkuotą „Mini“ automobilį ir jo užvedimo raktelį daiktadėžėje. Įsėdo ir išvažiavo. Suprato, kad išvažiuodamas apgadino šalimais stovėjusį automobilį, kurio nei modelio, nei spalvos nepamena, tačiau įvykio vietoje nepasiliko ir sąmoningai iš jos pasišalino. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turi ten įgytas traktorininko teises, tačiau teisės vairuoti lengvuosius automobilius neturi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebaudžia, jei turi teisę vairuoti kitokios rūšies transporto priemones, tad nematė, kad Lietuvoje tai bus vertinama griežčiau. Dabar supranta, kad tokios teisės neturi ir prižada nevažinėti lengvaisiais automobiliais, kol jos neįgis. Labai apgailestavo dėl savo veiksmų ir vertino juos kritiškai. Prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, kadangi jo pajamos apie 700 EUR.

Advokatas Mantas Arasimavičius papildydamas R. P. argumentus nurodė, kad pastarasis (duomenys neskelbtini) turi sergančią mamą, kuriai padeda, siunčia pinigus, tačiau dėl objektyvių priežasčių nenori ir negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nori įsitvirtinti Lietuvoje. Yra įgijęs teisę vairuoti traktorių, t. y. geba vairuoti net sunkiasvorę transporto priemonę, tad jo pavojingumas yra menkesnis, nei apskritai tokios teisės neįgijusio asmens. Šiuo atveju nusižengimai padaryti dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių. Asmuo suprato pasekmes, gailisi ir pripažino padarytą pažeidimą. Prašė neskirti didelės nuobaudos, neatimti teisių ir nekonfiskuoti automobilio. Bent trims mėnesiams išdėstyti baudos mokėjimą.

R. P. kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: R. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. M. (M. M.) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 17 d., apie 14.50 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Nemenčinės pl. 2, prie parduotuvės „IKI“ stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad jo automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino baltos spalvos automobilis „Mini Cooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apie patį įvykį pranešėjui pranešė liudytojai, kurie jokių kontaktų nepaliko. Susisiekus su „Mini Cooper“ automobilio vairuotoja I. K., pastaroji patvirtino, kad tai ji vairavo, tačiau į įvykio vietą sugrįžti nesugebėjo. Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis (b. l. 3); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota apgadinto automobilio „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas kelyje eismo įvykio metu (b. l. 4); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta – užpakalinis dešinės pusės sparnas, automobilio vairuotojas L. B., o automobilio „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir vairuotoja I. K. (b. l. 5); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilių „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai ir apgadinimų aukštis (b. l. 6, 11); nukentėjusiojo L. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 17 d., apie 15.30 val. automobiliu „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į parduotuvę „IKI“, adresu Nemenčinės pl. 2, Vilnius, grįžęs iš parduotuvės už automobilio valytuvo ant kartoninio popieriaus rado užrašą „(duomenys neskelbtini) Jums įbrėžė sparną ir išvažiavo“. Apžiūrėjęs mašiną rado įbrėžtas duris ir sparną gale keleivio pusėje. Kadangi tokio automobilio stovėjimo aikštelėje nerado, paskambino telefonu 112 (b. l. 7); elektroniniame laiške nukentėjusysis L. B. nurodė, kad 2020 m. spalio 17 d. įvykusio eismo įvykio metu jo automobiliui „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą preliminariai vertina iki 750 EUR, bet žalą turėtų įvertinti draudimo bendrovė ar kvalifikuoti specialistai (b. l. 8); UAB „E“ rašte nurodyta, kad pateikti 2020 m. spalio 17 d., tarp 15 val. ir 17 val. vaizdo įrašo, objekto PC „IKI“, Vilniuje, Nemenčinės pl. 2, nėra galimybės, kadangi lauko vaizdo stebėjimas nevykdomas (b. l. 9); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir valdytoju yra I. K. (b. l. 10); liudytojos I. K. paaiškinime nurodyta, kad šeštadienį automobilį turėjo nuvaryti į „IKI“ prekybos centrą ir palikti UAB „A“, kuriai nuomoja automobilį darbuotojams. Automobilį nuvarė, stovėjimo aikštelė buvo pustuštė. Pastatė automobilį netoli įėjimo. Kairėje stovėjo automobilis, iš dešinės pusės buvo tuščia aikštelė, automobilio raktelius paliko daiktadežėje ir grįžo namo. Po kurio laiko paskambino vyras, neprisistatė, nepaaiškino, iš kur gavo jos telefono numerį, nepaaiškino apie ką jis kalba, pasakė, kad ji subraižė jo automobilį. Pasakė, kad jokio automobilio nesubraižė ir į vietą (tuo metu neaišku kokią), nevažiuos. Skambinusįjį palaikė aferistu ir į skambutį nereagavo. Tą patį jai pasakė ir draudimo agentas, kad automobilis turėjo būti sustabdytas vietoje arba skambinti policija (b. l. 12); liudytojos A. C. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ji yra UAB „A“ direktorė. Automobilį „Mini Cooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudoja pagal 2020 m. kovo 27 d. panaudos sutartį. 2020 m. spalio 17 d. iš Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, PC „IKI“ automobilį turėjo paimti įmonės darbuotojas, kuris asmuo važiavo šiuo metu tiksliai nurodyti negali, nurodys iki 2020 m. spalio 30 d. (b. l. 14); UAB „A“ elektroniniame laiške, adresuotame policijai, pateikta R. P. leidimo gyventi nuotrauka (b. l. 15-16); pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, jog R. P. Lietuvos Respublikoje nėra įgijęs teisės vairuoti (b. l. 17).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punkte įtvirtina bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. vairavo automobilį „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Tai patvirtino tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek matyti ir iš pažymos apie asmens duomenis. Vairuodamas automobilį R. P. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, važiuodamas pro stovintį automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Automobilio „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo faktą patvirtina papildomi duomenys apie eismo įvykį bei byloje esančios automobilio apgadinimų fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad užfiksuotų automobilių „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukščiai atitinka. Aplinkybę, kad automobilį apgadino būtent „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas patvirtina ir nukentėjusiojo paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad palikęs automobilį prie parduotuvės „IKI“, esančios Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, grįžęs jis rado apgadintą automobilį su pliktu rašteliu, kuriame buvo nurodyta, kad jo automobilį apgadino automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūno M. M. 2020 m .spalio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apgadinto automobilio savininkui apie įvykį pranešė liudytojai, nurodę, jog apgadinimus padarė baltos spalvos „Mini Cooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš liudytojų I. K. ir A. C. paaiškinimų nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat stovėjo prekybos centro „IKI“ aikštelėje ir jį pagal sudarytą panaudos sutartį vairavo UAB „A“ darbuotojas R. P.. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. P. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P., būdamas atsakingas už eismo įvykį, nesustojo, nevertino automobiliams padarytos žalos, nukentėjusiajam ir (ar) policijai apie įvykį nepranešė, tyčia iš karto po to, kai apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Automobilių apgadinimų pobūdis, jų padarymo mechanizmas, patvirtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepastebėti, kad kliudė kitą transporto priemonę. Sąmoningą pasišalinimą iš įvykio vietos patvirtino ir pats R. P.. Pastarasis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, be to, vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, kas tik patvirtina, jog turėjo pagrindą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš byloje pateikto nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad jo automobiliui „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą vertina, kaip neviršijančią penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 EUR), todėl R. P. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

R. P. veiksmai administracinio nusižengimo protokole taip pat kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytus. Kadangi R. P. pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, kuriuose taip pat numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, o jokių kitų pažeidimų, kurių neapimtų ANK 423 straipsnio 1 dalis ar 426 straipsnio 1 dalis, jam nėra inkriminuota, ANK 417 straipsnio 7 dalies inkriminavimas laikytinas pertekliniu. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nepadaryta veika, turinti ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes. R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama R. P. asmenybė – baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą už vairavimą neturint tokios teisės, tačiau nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebuvo baustas (b. l. 2). Už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas, dirba. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus minimalias ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trijų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Nagrinėjamu atveju R. P. veiksmais padaryta reali žala – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Kita vertus, R. P. savo kaltės neneigė ir prisiėmė atsakomybę už kilusias pasekmes bei savo veiksmus, dėl jų labai apgailestavo. Nusižengimo padarymo dieną R. P. nebuvo baustas administracine tvarka, nei už KET pažeidimus, nei kitokius nusižengimus. Turi įgijęs teisę vairuoti sunkiasvores transporto priemones, tad jo pavojingumas mažesnis, nei asmens apskritai neturinčio teisės vairuoti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad R. P. veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemti klaidingų ir skubotų pasirinkimų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju netikslinga skirti administracinio poveikio priemonę.

Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pažeidėjas priklauso I. K., t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojusi ar galėjusi numatyti, kad R. P. jai priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis bei tai, kad automobilio konfiskavimas nėra privalomas, teismas sprendžia, kad automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju taip pat netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

nutraukti R. P. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių.

R. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 EUR dydžio baudą.

R. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 850 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir R. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 850 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20124508696.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė