Panevėžio apygardos teismo nutartis

Baudž.byla Nr. 1A-166-134/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-71-1-00494-2013-3

2015 m. birželio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas :

pagal BK 155 str. 2 d. 20 parų areštu;

pagal BK 140 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 286 str. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 290 str. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str.2d., 4d., 5 d.1p. M. B. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, skirtas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. bausmę.

Priteista iš M. B. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 173,83 Eur turtinei ir V. B. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 26 d., apie 4 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, savo žmoną I. B. neviešai išvadino asmens garbę bei orumą žeminančiais žodžiais, į ją spjovė, taip užgauliai pažemindamas nukentėjusiąją I. B. ją įžeidė, taip pat savo žmoną I. B. tampydamas už plaukų, apstumdydamas bei jai ranka suduodamas keturis kartus į kaktą ir padarydamas I. B. poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, savo šeimos nariui – žmonai, nukentėjusiajai I. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, M. B. 2013 m. gruodžio 26 d., apie 5 val. 35 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, išvadino asmens garbę bei orumą žeminančiais žodžiais (duomenys neskelbtini) patrulius V. B. ir J. J. bei siekdamas išvengti sulaikymo ir pristatymo iš namų į policijos komisariatą pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams - V. B. ir J. J., o būtent, V. B. ranka sudavė vieną kartą į veidą, padarydamas muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose bei nosies sumušimą, taip sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, bandydamas įspirti bei suduoti galva patruliams V. B. ir J. J., bet nepataikęs, ranka apkabino patrulio V. B. kaklą jį smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą, taip M. B., panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tęsė ir nusikalstamą veiką – policijos patrulių V. B. ir J. J. įžeidimą, t.y., būdamas sulaikytas ir išvestas iš buto, namo laiptinėje ir kieme, policijos tarnybiniame automobilyje FORD TRANZIT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), K. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje WV Transporter valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vežant iš (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato į VšĮ Panevėžio respublikinę ligoninę, vartodamas asmens garbę bei orumą žeminančius žodžius patrulių V. B. ir J. J. atžvilgiu, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - (duomenys neskelbtini) patrulius V. B. ir J. J..

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusioji I. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis prašymą švelninti jam paskirtą bausmę argumentuoja dvejomis pagrindinėmis aplinkybėmis : mažesniu, nei nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, savo nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumu.

Apeliantas mažesnį savo padarytų nusikaltimų pavojingumą motyvuoja analogiška pirmosios instancijos teisme dėstytai versija, kad jis praktiškai nesipriešino policijos pareigūnams, nes šie jo bute savavališkai pripurškė ašarinių dujų ir prieš jį smurtavo. Šią apelianto versiją paneigia nuoseklūs ir vienas kitą papildantys nukentėjusiųjų policijos pareigūnų V. B. ir J. J., iš dalies – nukentėjusiosios apelianto sutuoktinės I. B. parodymai, juos atitinkantys liudytojo policijos pareigūno V. J., medicinos darbuotojų V. U. ir L. G. parodymai, kuriais nustatyta, kad apeliantas savo namuose sukėlė konfliktą : įžeidinėjo žodžiais ,,padla, valkata, kalė“ ir smurtavo prieš savo sutuoktinę I. B., kuri iškvietė policijos pareigūnus, o į jų butą atvykus pareigūnams V. B. ir J. J., apeliantas nepakluso jų reikalavimams, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ,,mentai, gaidžiai, ožiai, pederastai“, smogė į veidą ir smaugė V. B., todėl pareigūnai jam uždėjo antrankius, paguldė kieme, tačiau apeliantas vėl priešinosi, trankydamas galvą į šaligatvio bortelį, nuvežtas į policijos komisariatą, vėl keikėsi, muistėsi, daužė galvą į grindis, jam buvo iškviesta medicinos pagalba, vežamas medikų automobilyje, apeliantas toliau keikėsi spardėsi, todėl pareigūnai turėjo laikyti jo kojas. Tokį agresyvų ir neadekvatų apelianto elgesį lėmė tai, kad jis įvykio metu buvo girtas ir apsvaigęs nuo narkotikų (tai patvirtina medicininių tyrimų išvada ir alkotesterio duomenys), kas susilpnino jo savikontrolę ir suteikusių papildomos motyvacijos priešintis policijos pareigūnams. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų : ne tik policijos pareigūnai, bet ir apelianto sutuoktinė, medicinos darbuotojai - nepatvirtino apelianto parodymų, kad pareigūnai prieš jį be pagrindo panaudojo fizinį smurtą, priešingai, jų parodymais nustatyta, kad pareigūnai buvo priversti prieš apeliantą panaudoti fizinę jėgą, kad jis nesužalotų jų ir savęs paties, kuomet paguldytas daužė galvą į žemę. Liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais nustatyti apelianto savęs žalojimo veiksmai rodo, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtoje ir prie bylos prijungtoje teismo medicinos specialisto išvadoje apeliantui konstatuotos kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, krūtinėje ir rankose (2 t., 86 b.l.) atsirado, pačiam apeliantui trankant galvą į asfaltą, grindis, priešinantis jį tramdžiusiems policijos pareigūnams. Aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad apeliantas visus jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 155 str. 2 d., 140 str. 2 d., 286 str. 290 str., padarė ne dėl jo apeliaciniame skunde nurodomų priežasčių : išprovokuotas ir gindamasis nuo policijos pareigūnų, o tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veikų pavojingumą ir siekdamas nusikalstamų pasekmių.

Teismas teisingai išsprendė ir pakankamai išsamiai motyvavo apelianto nusikalstamais veiksmais Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytos turtinės ir nukentėjusiajam V. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl apelianto prašymas atmesti civilinius ieškinius netenkintinas.

Apeliantas prašymą švelninti bausmę motyvuoja savo šeimos interesais ir savo pasikeitusiu elgesiu po nusikaltimo padarymo : jis su sutuoktine nukentėjusiąja I. B. augina mažametį vaiką, kuriam būtinas tėvo rūpestis ir išlaikymas, sutuoktinė jam atleido, šiuo metu jis susirado darbą, nebevartos alkoholio ir narkotikų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, būdamas jauno amžiaus (24 m.), yra jau tris kartus teistas už turtinius, smurtinius nusikaltimus, nagrinėjamus nusikaltimus padarė, būdamas recidyvistu. Jo deklaruojamas rūpestis mažamečiu sūnumi ir šeimos gerove nesulaikė nuo smurtavimo prieš savo vaiko motiną, alkoholio ir narkotikų vartojimo, nemotyvavo galimybės susirasti darbo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą apelianto tvirtinimus apie jo pasikeitusį gyvenimo būdą vertinti kaip siekį išvengti nusikaltimų padarymo pasekmių, o ne realiai sumažėjusį jo socialinį pavojingumą. Apeliantui už atskirus nusikaltimus skirtos ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra adekvačios jo nusikaltimų ir asmenybės pavojingumui, todėl jas švelninti nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas į nuteistajam skirtą galutinę bausmę nepagrįstai vietoje dviejų laikiname sulaikyme išbūtų dienų įskaitė tik vieną (1 t., 156-157 b.l.), todėl ši nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad į nuteistajam skirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę įskaitomos dvi laikino sulaikymo dienos.