- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 1-1074-919/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai J. M., kaltinamojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2016-04-02 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine J. M., metu, tyčia abiem savo rankom sugriebė už jos abiejų rankų riešų, užsuko rankas ir, tebelaikydamas jas, savo kakta vieną kartą smogė jai į nosį, taip mušdamas J. M. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..
V. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad būdamas neblaivus konflikto metu nesusivaldė ir sugriebė sutuoktinei už rankų bei su galva trenkė į veidą. Nurodė, kad tai pirmas toks atvejis kai smurtauja, jei būtų blaivus nebūtų taip pasielgęs. Supranta, kad pasielgė labai blogai, atsiprašo nukentėjusiosios.
Nukentėjusioji J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, sutinka, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius.
Kaltinamajam V. B. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad priimtas J. M. pareiškimas, kuriame jis parodė, kad 2016-04-02 apie 22.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sutuoktinis V. B. suėmė už rankų, jas užsuko, savo kakta vieną kartą trenkė jai į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šiame protokole nukentėjusioji J. M. parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime (b.l. 3-4);
- nukentėjusiosios J. M. parodymais, kuriuose ji parodė, kad maždaug keturiolika metų su V. B. buvo sugyventiniai, o 2015-04-10 susituokė. Veda bendrą ūkį, iki šiol gyveno kartu. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir jų šeimoje, pasitaiko įvairių žodinių konfliktų, tačiau iš esmės jų tarpusavio santykiai yra geri. Pastaruoju metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016-04-02 dienos metu abu išgėrė alkoholinių gėrimų, tačiau nei vienas apgirtęs nebuvo (po to, kai gėrė alkoholį, ji dar tvarkėsi darželyje prie namų), įvykio aplinkybes atsimena gerai. Apie 22.00 val. jiems dviese būnant minėtame bute, kilo žodinis konfliktas dėl šeimos reikalų. Tarpusavio konflikto metu V. B. tyčia, abiem savo rankom sugriebė ją už jos rankų riešų, užsuko rankas ir, tebelaikydamas jas, vieną kartą savo kakta smogė jai į nosį, netoli kaktos. Tai sukėlė jai fizinį skausmą. Jai skaudėjo ir tada, kai jis sugriebė riešus, ir kai užsuko rankas, ir kai smogė jai į nosį. Paskui jis ją paleido ir konfliktas baigėsi. Po įvykio ji šaldė nosį, nes dar kurį laiką skaudėjo ir vėliau kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, tačiau rimtų sužalojimų (lūžių ir pan.) jai nenustatyta - konstatuota, kad nosis sumušta. Daugiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, stacionarinis gydymas jai paskirtas nebuvo, nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš (b.l. 9);
- įtariamojo V. B. apklausos protokolu, kuriame jis dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug keturiolika metų su J. M. buvo sugyventiniais (gyveno kartu, vedė bendrą ūkį), o 2015-04-10 susituokė ir iki šiol gyveno kartu. Bendrų vaikų neturi. Pastaruoju metu dviese gyveno dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir jų šeimoje, pasitaikydavo įvairių žodinių konfliktų, pykčių, tačiau iki šiol smurto vienas kito atžvilgiu nenaudojo. 2016-04-02, šeštadienį, dienos metu kartu su J. M. gėrė alkoholį, nes buvo diena prieš Atvelykio šventę. Apie 22.00 val. jiems abiem būnant minėtame bute ir jame daugiau nesant kitų žmonių, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties nurodyti nenori. Jis buvo neblaivus, todėl konflikto metu nesusivaldė ir abiem rankom sugriebė savo sutuoktinei už jos abiejų rankų ties riešais, galimai jas užlenkė ir, nepaleisdamas rankų, savo kakta trenkė jai į kaktą, galimai tuo pačiu pataikydamas ir jai į nosį (kur konkrečiai pataikė, neatsimena). Tai padarė tyčia, tiesiog nesusivaldė. Nei prieš suimant už rankų, nei tuo metu, kai sugriebė sutuoktinę už rankų ir smogė jai kakta, ji jam nieko nedarė. Tuo metu apie teisines pasekmes negalvojo. Didelės įtakos jo veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad įvykio metu buvo neblaivus - būdamas blaivus, būtų taip nesielgęs. Supranta, kad tokiais veiksmais sukėlė sutuoktinei J. M. fizinį skausmą. Daugiau jai nieko nedarė. Pakalbėjęs telefonu, nuėjo miegoti. Kas nutiko tuo metu, kai miegojo, nežino. Ryte prabudus sutuoktinė su juo visiškai nekalbėjo, ant jo pyko, nieko jam nepasakojo. Bandė su ja išsiaiškinti santykius kalbantis tiek 2016-04-03, tiek 2016-04-04, tačiau ji vengė su juo kalbėti. 2016-04-04 visgi pakalbėjo apie įvykį, jis jos atsiprašė, kad prieš ją smurtavo, kad sukėlė jai skausmą, prašė jam atleisti. Ji pasakė, kad jam neatleidžia, taikytis su juo nenori. Nepaisant to, visiškai pripažįsta, kad smurtaudamas prieš savo sutuoktinę sukėlė jai fizinį skausmą, kad elgėsi nusikalstamai ir labai nori su ja taikytis (b.l. 21-22).
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. B. 2016-04-02 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine J. M., metu, tyčia abiem savo rankom sugriebė už jos abiejų rankų riešų, užsuko rankas ir, tebelaikydamas jas, savo kakta vieną kartą smogė jai į nosį, taip mušdamas J. M. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nukentėjusioji J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, susitaikė su juo ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.
Kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, turtinių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, tačiau kaltinamasis pripažino, kad gėrė alkoholinius gėrimus ir nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl teismas šią aplinkybę pripažino kaip asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l. 33), administracine tvarka nebaustas (b.l. 34), dirbantis (b.l. 35), psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 41), nuo 2011-01-02 iki 2011-01-03 stebėtas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare, diagnozė : adaptacijos sutrikimas, vyraujant mišriems elgesio ir emocijų sutrikimams (b.l. 39-40), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2016-04-05 specialisto išvadoje nurodyta, kad V. B. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l.51).
V. B. dėl padaryto nusikaltimo kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. M., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje 2016-04-06 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3773 kurioje nurodyta, kad advokatė Marytė Vietaitė teikė antrinę teisinę pagalbą V. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. B.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja J. M. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1074-919/2016 nutraukti.
Išaiškinti V. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. B. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.