- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-2351-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21956-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Trečiasis asmuo
- H. S.
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens H. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties pagal ieškovės S. J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui E. J., trečiasis asmuo H. S., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo sutuoktinės išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol kol išlaikymas ieškovei bus reikalingas; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, iš viso 24000 Lt; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnametės dukros išlaikymui, iš viso 24000 Lt; priteisti iš atsakovo 11200 Lt įsiskolinimą sutuoktinės išlaikymui; padalinti santuokoje įgytą turtą; padalinti santuokoje įgytus įsiskolinimus; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad pilnai palaiko ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašė teismo pripažinti ieškovės įsiskolinimą trečiajam asmeniui solidariąja šalių prievole.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui E. J., trečiasis asmuo H. S., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nutraukė mirus ieškovei. Atsisakė į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukti H. S.. Panaikino 2014-08-18 teismo rezoliuciją. Trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų grąžino 2014-08-04 procesinį dokumentą, išskyrus teismui skirtą egzempliorių. Konstatavo, kad mirusios ieškovės teisės ir pareigos dėl santuokos pasibaigimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir kt.) kitam asmeniui nepereina, todėl civilinę bylą nutraukė. Paaiškėjus, jog 2014-08-17 ieškovė mirė, neliko pagrindo spręsti trečiojo asmens procesinės padėties pakeitimo klausimo bei į santuokos nutraukimo bylą trečiuoju asmeniu, pareikšiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukti H. S.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atsisakė į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukti H. S..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo H. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir išsprendus bylos sustabdymo klausimą iš esmės grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti dalyje dėl ieškovės išlaikymo įsiskolinimo, dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų, priimti ir nagrinėti kartu su byla trečiojo asmens ieškinį su savarankiškais reikalavimais, prijungti prie bylos ieškovės testamento kopiją. Paaiškina, kad teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki paaiškės ieškovės įpėdiniai. Ieškovė pateikė ne tik asmeninio pobūdžio reikalavimus, bet ir turtinius reikalavimus, kurie yra paveldimi, todėl teismas negalėjo nutraukti bylos. Ieškovės teisės į dalį santuokoje įgyto turto yra turtinė teisė ir gali būti paveldima, todėl galimas ir materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas. Ieškovė taip pat reikalavo iš atsakovo sutuoktinės išlaikymo 11 200 Lt įsiskolinimo priteisimo, o mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo pereina mirusiojo įpėdiniams. Būdamas nepilnamečių D. J. ir D. J. laikinuoju įstatyminiu atstovu trečiasis asmuo, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas bei gindamas jų teises bei teisėtus interesus turi teisę perimti ieškovės reikalavimo teisę dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nutraukė santuokos nutraukimo bylą neišsprendęs ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo klausimo, kuris turi įtakos nepilnamečių vaikų interesams, nes nuo to priklausys įpėdinių paveldint po motinos mirties likusį turtą kreditorių įsiskolinimų dydis. Bylą nutraukus užkirstas kelias įpėdiniams kreiptis į teismą dėl turto padalinimo, vieno iš sutuoktinio prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas, pats pasinaikindamas priimtą rezoliuciją, viršijo savo įgaliojimus. Paaiškėjus, kad ieškovė mirė, teismas turėjo spręsti bylos sustabdymo klausimą iki paaiškės mirusiosios teisės perėmėjai.
Atsakovas su trečiojo asmens atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nebuvo priėmęs nutarties pripažinti H. S. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl šis asmuo nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir negali teikti atskirojo skundo. Ginčas susijęs su šeimos teisiniais santykiais, kurie yra asmeninio pobūdžio ir kuriuose negalimas teisių perėmimas. Po ieškovės mirties atsiranda paveldėjimo santykiai, kurie nesusiję su šioje byloje iškeltais reikalavimais, be to, apeliantas nepaveldėjo ieškovės turto, todėl paveldėjimo santykiai neturi įtakos apelianto interesų. Apeliantas turi teisę ginti nepilnamečių vaikų interesus pareiškiant savarankiškus reikalavimus kitose bylose. Be to, atsakovas šiuo metu pats rūpinasi savo vaikais.
2014-11-12 gautas atsakovo E. J. prašymas prijungti papildomus įrodymus. Paaiškina, kad 2014-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas įsakymais pripažino, jog atsakovo vaikams laikinoji globa yra panaikinta, vaikus grąžinus tėvui E. J.. Pasibaigus laikinajai globai, apeliantas nebėra vaikų laikinas globėjas, todėl neturi teisės ginti vaikų interesų teisme. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš apelianto 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Atsakovas ir apeliantas kartu su atskiruoju skundu, atsiliepimu į atskirąjį skundą ir 2014-11-12 prašymu pareikė naujus įrodymus. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo sutuoktinės išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kol išlaikymas ieškovei bus reikalingas; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, iš viso 24000 Lt; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnametės dukros išlaikymui, iš viso 24000 Lt; priteisti iš atsakovo 11200 Lt įsiskolinimą sutuoktinės išlaikymui; padalinti santuokoje įgytą turtą; padalinti santuokoje įgytus įsiskolinimus; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pareiškime nurodė, kad pilnai palaiko ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašė teismo pripažinti ieškovės įsiskolinimą trečiajam asmeniui solidariąja šalių prievole. 2014-08-17 ieškovė mirė (b.l. 135), todėl pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė.
Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalies sampratą yra paveldimi ne tik materialūs dalykai, bet ir palikėjo „turtinės reikalavimo teisės“. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės ieškinį buvo sprendžiamas klausimas net tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl ieškovės ir jos sutuoktinio santuokoje įgyto turto padalijimo, t. y. dėl turtinių teisių. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės teisės ir pareigos dėl santuokos pasibaigimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir kt.) kitam asmeniui nepereina, ir bylą nutraukė.
Pažymėtina, jog sutuoktinių jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.117 straipsnis, kurio 4 dalis nustato, kad vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal CK penktosios knygos normų nustatytas taisykles. Vadinasi, po ieškovės mirties dėl jai priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. „Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Dėl mirusiajam mirties dieną priklausančio turto, paveldėto daugiau kaip vieno asmens, priėmus palikimą tarp įpėdinių susiklosto bendrosios dalinės nuosavybės daiktiniai teisiniai santykiai (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 5.68 straipsnis). Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą.“ (LAT 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).
CPK 290 str. numato, kad numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. Pirmosios instancijos teismas 2014-08-18 dienos rezoliucija priėmė trečiojo asmens prašymą pripažinti ieškovės įsiskolinimą solidariąja sutuoktinių prievole apeliantui. Skundžiama nutartimi teismas pats pasinaikino minėtą rezoliuciją. Kadangi teisėjo rezoliucija neskundžiama teismas neturėjo teisės jos pasinaikinti skundžiama nutartimi. Teismas priėmė trečiojo asmens prašymą (ieškinį), todėl turėjo jį išspręsti iš esmės, tačiau to nepadarė.
Perėmęs materialines subjektines teises, asmuo atitinkamai perima ir teisę reikalauti jas ginti, o iš materialinių subjektinių teisių perėmimo išplaukia ir procesinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.). Paaiškėjus, kad ieškovė mirė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo spręsti klausimą dėl civilinės bylos privalomo sustabdymo (CPK 163 str. 1 p.) iki paaiškės mirusios ieškovės teisių perėmėjai, o informacijos apie mirusio ieškovo įpėdinius reikalauti iš palikimo atsiradimo vietos notarų biuro (CK 5.4 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenis apie ieškovės teisių perėmėjus, turėjo apie bylą pranešti asmenims, priėmusiems ieškovės palikimą, ir pasiūlyti įstoti į bylą, perimant pradinio ieškovo procesines teises. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir civilinę bylą dalyje nepagrįstai nutraukė, konstatuotina, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.), dėl ko nutartis naikintina ir, klausimą dėl bylos nutraukimo išsprendus iš esmės, konstatuojant bylos nutraukimo pagrindo, numatyto CPK 293 straipsnio 7 punkte, nebuvimą, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.