- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- II-579-668/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00935-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. L.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Institucija) patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022 m. birželio 9 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. L., kuriame nurodyta, kad VDI Kauno teritoriniame skyriuje atliktas tyrimas pagal E. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. I. savo prašyme ir paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2021 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) pareigose. Jos darbo funkcijos buvo (duomenys neskelbtini). E. I. nurodė, kad dirbo 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis. Remiantis VSDFV duomenimis E. I. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta nuo 2021 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. paaiškinime nurodė, kad E. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose jau dirbo spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus - kasos knygos kopiją ir E. I. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis atliktų veiksmų ataskaitas. J. L. paaiškino, kad klaidą padarė buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė paaiškino, kad VSDFV pateikė pranešimą apie E. I. darbo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. spalio 8 d. bei nurodė, kad po kurio laiko klaida dėl įdarbinimo buvo pastebėta, tačiau jos ištaisyti nebuvo galima, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į neveikiančių įmonių sąrašą VSDFV iniciatyva ir jokios formos nebuvo priimamos. Darytina išvada, kad E. I. 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis realiai dirbo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Minėtus veiksmus E. I. atliko nepasirašiusi darbo sutarties, apie jos priėmimą į darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai, J. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojos atžvilgiu darbdaviu leido darbuotojai E. I. 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalis ir 43 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655) J. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 1200 eurų bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. L., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo netaikyti sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją sušvelninti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad darbuotoja E. I. dirbo administratore MB „(duomenys neskelbtini)”, kurios narys yra J. L. Dėl karantino pablogėjus įmonės situacijai, darbuotoja buvo įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)”, kurios direktorius yra J. L. Tai įrodo, kad direktorius neturėjo jokios naudos delsti įdarbinti E. I. UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarko įmonė. Ji taip pat ruošia darbo sutartis, teikia SODRAI pranešimus apie įdarbinimą ir kt. Per klaidą buhalterinės įmonės atstovė pateikė SODRAI pranešimą apie įdarbinimą nuo 2021 spalio 8 dienos. Tuo tarpu direktorius buvo įsitikinęs, kad darbuotoja įdarbinta nuo spalio 1 dienos. E. I. alga buvo paskaičiuota už visas dirbtas dienas nuo spalio 1 dienos ir ta suma deklaruota SODRAI. Iš to aiškiai matoma, kad darbdavys neturėjo jokios naudos slėpti darbuotojos darbo (alga bei mokesčiai deklaruoti nuo 2021 m. spalio 1 dienos. Remiantis praktika, apie nelegalius darbuotojus sužinoma VDI inspektoriams apsilankius darbo vietose arba gavus skundus apie neįdarbintus darbuotojus. Šiuo atveju, darbuotoja buvo įdarbinta, tik keliomis dienomis vėliau dėl padarytos žmogiškos klaidos, tai dar kartą įrodo, kad tai nebuvo tyčinė veika bandant nuslėpti darbo santykius įvertinus tai, kad darbdavys nežinojo SODROJE pateikto pranešimo datos bei tai, kad darbuotojai E. I. išmokėjo atlyginimą už dienas dirbtas nuo 2021 m. spalio 1 dienos, baudos skyrimas prieštarautų teisingumo principui, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos. Be to, šioje situacijoje darbdavys, kuris tikėdamas, kad darbuotoja įdarbinta nuo 2021 m. spalio 1 dienos ir sumokėjęs jai algą už visas dirbtas dienas bei teisingai deklaravęs SODRAI įmokas, nubaustas didesne bauda nei tas, kuris pranešęs apie darbuotojo priėmimą tyčia nuslėpė ir nedeklaravo viso atlyginimo, tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo bei logikos principams.
Atsiliepimas
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjo J. L. skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. LR ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad „administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų: nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus“. Todėl nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nedarytų pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą LR ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Todėl manome, kad VDI Kauno teritorinis skyrius visapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, įvertino ir ištyrė įrodymų visumą ir pagrįstai skyrė J. L. administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo VDI Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022, ROIK:22170871655 palikti nepakeistą ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. L. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655) J. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 1200 eurų bauda.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Šio straipsnio 1 dalies sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta bauda nuo 1 000 iki 5 000 eurų.
Pažymėtina, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas– darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).
Pareiškėjas J. L. iš esmės pripažįsta padarytą nusižengimą, tik nurodo, kad per klaidą įmonės buhalterinę paskaitą tvarkanti įmonės atstovė pateikė SODRAI pranešimą apie darbuotojos E. I. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, kad darbuotoja įdarbinta nuo spalio 1 dienos. Tai patvirtindamas pažymi, kad E. I. alga buvo paskaičiuota už visas dirbtas dienas nuo spalio 1 dienos ir ta suma deklaruota SODRAI.
Kaip matyti iš 2022 m. kovo 15 d. E. I. prašymo, ji kreipėsi į VDI su prašymu dėl draudiminio laikotarpio atstatymo ir nelegalaus darbo. Nurodė, kad ji nuo 2021 m. spalio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie jos įdarbinimą Sodrai buvo pranešta tik spalio 8 d.
J. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2022 m. balandžio 11 d. paaiškinime nurodė, kad peržiūrėjus kasos knygą ir kitus dokumentus, mato, kad spalio 1, 4, 5 ir 7 d. E. I. jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose. Klaidą apie įdarbinimą padarė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė.
2022 m. balandžio 11 d. R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, paaiškinime nurodė, kad ji yra atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2021 m. spalio 4 d. gavo įmonės direktoriaus laišką el. paštu, kad reikia E. I. įdarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikti 2SD formą MB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nebuvo tiksliai parašyta, nuo kada E. I. pradeda dirbti, ir žinodama, kad jis dirba slenkančiu grafiku, Sodra pateikė 1SD formą, kad jos darbo pradžia yra 2021 m. spalio 8 d. klaidos ištaisyti nebegalėjo, nes įmonė buvo įtraukta į neveikiančių įmonių sąrašą.
Iš 2022 m. balandžio 27 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad VDI Kauno teritoriniame skyriuje atliktas tyrimas pagal E. I. prašymą dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. I. savo prašyme ir paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2021 m. spalio 1 d. lombardo administratorės pareigose. Jos darbo funkcijos buvo daiktų priėmimas-išdavimas, pinigų išmokėjimas, daiktų pardavimas. E. I. nurodė, kad dirbo 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis. Remiantis VSDFV duomenimis E. I. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta nuo 2021-10-08. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. paaiškinime nurodė, kad E. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose jau dirbo spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus - kasos knygos kopiją ir E. I. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis atliktų veiksmų ataskaitas. J. L. paaiškino, kad klaidą padarė buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, paaiškino, kad VSDFV pateikė pranešimą apie E. I. darbo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. spalio 8 d. bei nurodė, kad po kurio laiko klaida dėl įdarbinimo buvo pastebėta, tačiau jos ištaisyti nebuvo galima, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į neveikiančių įmonių sąrašą VSDFV iniciatyva ir jokios formos nebuvo priimamos. Darytina išvada, kad E. I. 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis realiai dirbo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Minėtus veiksmus E. I. atliko nepasirašiusi darbo sutarties, apie jos priėmimą į darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai, J. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojos atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojai E. I. 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo pažeista DK 42 straipsnio 2 dalis ir 43 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Iš 2021 m. spalio 7 d. darbo sutarties matyti, kad E. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. spalio 8 d.
VSDFV informacinės sistemos duomenimis, E. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta nuo 2021 m. spalio 8 d.
VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad J. L. nuo 2014 m. spalio 8 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina E. I. darbo laiką.
Taigi, apibendrinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie E. I. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžią, buvo pateiktas vėliau, nei ji faktiškai pradėjo dirbti.
Pažymėtina, kad vadovaujantis anksčiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, nelegalus darbas laikomas tada, kai nepranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Įstatymų leidėjas priimdamas tokias nuostatas nustatant apibrėžtą vėliausią terminą, kada darbdavių turi būti pranešama valstybės institucijoms apie įdarbintą asmenį, siekė eliminuoti tokias situacijas, kai pranešimas apie įdarbinimą sutampa su galimo Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrinimo darbovietėse data. Priešingu atveju, darbdaviams susidarytų galimybės ir prielaidos piktnaudžiauti bei neapibrėžtą laiką leisti darbuotojams nelegaliai dirbti iki galimo inspektorių patikrinimo dėl nelegalaus darbo.
Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, būdamas už tai atsakingu asmeniu, nustatyta tvarka ir laiku Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai nepranešus apie E. I. įdarbinimą padarė ne formalų, o esminį pažeidimą, kuris, šiuo atveju, sukelia atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio nuostatas. Taigi, esant šių aplinkybių visumai, spręstina, kad J. L. skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą pažymėtina, kad leisdamas savo darbuotojui dirbti nelegaliai, J. L. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų darbuotojo interesams, visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Nelegalus darbas neabejotinai vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiančių esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, jis pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje bei sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Akivaizdu, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, todėl nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą negali būti formalus. Švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę ir nukrypti nuo administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių teisės normų galima tik išimtiniais atvejais, nustačius itin reikšmingas aplinkybes, kurių visuma mažina padaryto administracinio nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumą visuomenei ir rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne pažeidėjui būdingo elgesio modelio dalis.
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis– bauda. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Esant šiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad institucija, skirdama administracinę nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus.
Teismas, vertindamas skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos dydį, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės rūšį ir formą. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu iš esmės pripažino pažeidimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. I. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik pavėluotai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655) ir J. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 1200 Eur dydžio baudą mažinti iki minimalios įstatymo sankcijoje numatytos 1000 Eur baudos (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644–646 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655) ir J. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 1200 eurų dydžio baudą sumažinti iki 1000 eurų.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.