Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-332-363/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-03
Bylos Nr.
1-332-363/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11230-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis
V.K.
Nukentėjusysis
L.R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-332-363/2021Proceso Nr. 1-01-1-11230-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.2
„(S)“PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 3 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant D.Ž.,dalyvaujant prokurorei L.G.,kaltinamajam V.K., jo gynėjui advokatui M.G.,nukentėjusiajai L.R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.K., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, deklaruojama gyvenamoji vieta - „(duomenys neskelbtini)“, teistas „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi jo laikinojo sulaikymo dienos - „(duomenys neskelbtini)“, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per 6 mėnesius. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl nesunkaus savo šeimos nario sužalojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo šeimos narę.

Tai yra, kaltinamasis V.K., „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val., bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priėjęs prie buto koridoriuje ant grindų gulinčios sugyventinės L.R., tyčia kojomis įspyrė pastarajai ne mažiau trijų kartų į galvą ir į kairės pusės krūtinės šoną, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L.R. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – daugybines poodines kraujosruvas veide, nosikaulio ir abiejų viršutinių žandikaulių kaktinių ataugų lūžius be žymesnių dislokacijų, nes dėl nosikaulio ir abiejų viršutinių žandikaulių kaktinių ataugų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

2. Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

2.1. Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną abu su nukentėjusiąja buvo išgėrę alkoholio, buvo susipykę, jis priekaištavo L. R. dėl nebuvimo namuose ir maisto neparuošimo. L. R. pagrasino, kad išeis pas draugę, keikėsi, jis nesusivaldė ir pradėjo L. R. mušti, norėjo neišleisti iš kambario. Trenkė delnu ir kumščiu į žandą ne vieną kartą, savęs nebekontroliavo, spyrė koja į šoną, jam atrodo, kad spyrė vieną kartą, bet gerai neprisimena, neprisimena, kad būtų spyręs nukentėjusiajai į veidą, bet gali to tiesiog neprisiminti. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė pagal nukentėjusiosios pasakotas įvykio aplinkybes. Tuo momentu, kai jis L. R. mušė, ji gulėjo ant žemės, ji tiesiog atsigulė, nes galvojo, kad jos gulinčios jis nebemuš L. R. verkė, pradėjo rėkti, nes jai skaudėjo. Paskui abu apsiramino ir nuėjo miegoti. Kitą dieną L. R. skaudėjo šonas ir jos mama nuvežė L. R. į ligoninę. Tai buvo antras smurto atvejis jų šeimoje. Tai buvo dėl suvartoto alkoholio, nes kai L. R. pradeda jį provokuoti, jis nebesusitvardo.

Su L. R. jie yra sugyventiniai ir gyvena kartu, iki nusikalstamos veikos padarymo kartu gyveno 4,5 metų, „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamame bute. Jis dirbo ir už viską mokėdavo, išlaikydavo jų šeimą.

Jis labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, su L. R. yra susitaikę. Nuo šio įvykio alkoholio nebevartoja, prašo atleisti jį nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Motyvuojamoji dalis

2.2. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

2.3. Iš pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo „(duomenys neskelbtini)“ protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiškėja L.R. pranešė apie tai, jog „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. ji buvo namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Minėtame bute buvo kartu su sugyventiniu V.K.. Tiek ji, tiek jos sugyventinis buvo neblaivūs ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kadangi ji norėjo eiti pas kaimynės išgerti alkoholinių gėrimų. Jai bandant išeiti ji apvirto ant grindų, kadangi buvo stipriai neblaivi ir jos sugyventinis V. K., supykęs ant jos, du kartus spyrė koja jai į galvos sritį ir vieną kartą spyrė jai į kairės pusės šoną. Tokiais veiksmais V. K. sukėlė jai fizinį skausmą. Toliau kas vyko ji nepamena. Kitą dieną apie minėtą įvykį papasakojo savo draugei V.P. ir nusiuntė nuotrauką kaip atrodo. Ji apie įvykį pranešė jos mamai D.R., kuri nedelsiant atvyko pas ją ir nuvežė ją į „(duomenys neskelbtini)“. V. K. prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, maždaug prieš dvi savaites. Tada ji kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su V. K. kartu gyvena virš ketverių metų. Abu yra dirbantys ir abu išlaiko butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“. Dėl minėto įvykio ji su sugyventiniu nori susitaikyti (b. l. 14-22).

2.4. Papildomai „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ apklausta L. R. parodė, kad su V.K. kartu gyvena virš ketverių metų. Kartu veda ir bendrą ūkį. Gyvena adresu „(duomenys neskelbtini)“. Butą nuomoja V. savo vardu. Taip pat jis išlaiko jų šeimą, t. y. save ir ją. Bendrų vaikų neturi. V. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Ji tik neseniai, t. y. nuo praeitų metų „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, atlieka darbus įmonėje – „(duomenys neskelbtini)“. Dėl finansų su V. niekada konfliktų nėra kilę. Gali pasakyti, jog dėl visų jų kylančių konfliktų yra kaltas alkoholis, kurį pavartoję jie abu pasidaro konfliktiški, atsiranda priekaištai vienas kitam. Jis jai, o ji jam priekaištauja dėl alkoholio vartojimo. Abu yra nepatenkinti tuo, jog po darbo grįžtant jis randa ją girtą, o jai grįžtant po darbo ji randa jį girtą. Tarpusavio konfliktai vyksta dar ir todėl, jog ji pastoviai nori kur nors eiti į svečius vartoti alkoholį, o jis nori būti namuose su ja ir nenori jos niekur išleisti. Ji asmeniškai nepripažįsta, jog turi problemą su alkoholio vartojimu, nes panorėjusi gali ir negerti. V. jai yra sakęs, jog jaučiasi priklausomas nuo alkoholio ir norėtų nustoti alkoholį vartoti, tačiau iki šiol jis niekur pas specialistų nėra kreipęsis. Gali pasakyti, jog jiems būnant apsvaigus nuo alkoholio žodiniai konfliktai tarp jų kyla dažnai, tačiau smurto protrūkis pasitaikė skaičiuojant su šiuo atveju trečią kartą. Pirmą kartą jis prieš ją smurtavo prieš trejetą metų, tuo metu jis tampė ją už rankų - norėjo parvesti namo, tačiau ji jam nepasidavė, bandė nuo jo ištrūkti, nes norėjo eiti toliau pas draugę vartoti alkoholio. Tuo metu jokių sužalojimų nepatyrė. Antras atvejis buvo ne per seniausiai t. y. „(duomenys neskelbtini)“, kai jai būnant svečiuose pas draugę bei ten vartojant alkoholį, atėjo V., kuris norėjo ją vestis namo, tačiau ji nesutiko su juo eiti, todėl jis kumščiu trenkė jai į akį, didelių sužalojimų nepatyrė. Trečias atvejis šis. Visais smurto atvejais policijai buvo pranešta. Be to, nori pasakyti, jog šį pastarąjį konfliktą išprovokavo pati žodžiais. Po šio įvykio su sugyventiniu ji nebendravo. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 43-).

2.5. Liudytoja V.P. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ į "„(duomenys neskelbtini)“ " programėlę gavo SMS žinutę nuo L.R., kuri jai atsiuntė savo veido nuotrauką, kurioje matėsi, jog ji smarkiai sumušta. Ji jai parašė, kad kreiptųsi į medikus, kviestųsi pagalbą, tačiau iš jos žinučių suprato, jog ji niekur dėl sumušimo nesikreips. Nutarė apie įvykį pranešti jos mamai D.R., kadangi sužalojimai jai iš nuotraukos pasirodė rimti. Tuomet nieko nelaukusi ji skambino D. į mobilųjį telefoną, tačiau ji kurį laiką telefono ragelio nekėlė. Tik po kurio laiko ji jai parašė žinutę ar ji jai skambino, gavusi šią jos žinutę iš karto jai vėl perskambino. Paskambinusi D. pasakė, jog L. yra smarkiai sumušta, ir kad tegul ji važiuoja pas savo dukrą jos žiūrėti. Jai D. pasakė, jog tuoj lekia pas dukros L.. Apie įvykio aplinkybes L. jai nieko daugiau nepasakoja, tik paminėjo, jog buvo girta, pati virto užkliuvusi už kėdės ir V. jai smūgiavo, kaip smūgiavo ji jai nenurodė. Daugiau apie įvykį ji nieko nežino. Ji L. pažįsta apie 10 metų ir gali pasakyti, jog ji turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kai tik ji išgeria pasidaro labai konfliktiška, ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, yra mačiusi, jog ji ne vieną kartą yra puolusi ant savo sugyventinio V.. V. ji pažįsta maždaug apie trejetą metų ir gali pasakyti, jog jis nėra konfliktiškas, pats konflikto pirmas nesukels. L. ir V. šeimoje visi jų barniai kyla dėl alkoholio vartojimo (b. l. 67-69).

2.6. Liudytoja D.R. parodė, kad yra L.R. mama. Jos dukra L. su savo sugyventiniu V. K. kartu gyvena apie ketveruis metus. Kartu jie gyvena adresu „(duomenys neskelbtini)“. Jos dukra L. ir jos sugyventinis V. abu turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Ne vieną kartą yra jiems sakiusi, jog žiūrėtų savo sveikatos, kreiptųsi į specialistus, kurie padėtų atsikratyti šio žalingo įpročio, tačiau L. į tai nekreipia dėmesio. Ji yra priklausoma nuo alkoholio. Negeria ji tik tada, kai neturi pinigų alkoholiui nusipirkti. Yra ne kartą jai siūliusi savo pagalbą, tačiau ji pagalbos atsisako, kadangi yra pilnametė ir pati atsako už savo veiksmus. „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. jai būnant „(duomenys neskelbtini)“ pas draugo mamą, į mobilųjį telefoną jai skambino V. dukros draugė ir pasakė, jog V. yra sumušęs L., kad blogai ji jaučiasi, jai galva svaigsta, šonas skauda. Tuomet ji nieko nelaukusi iš „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Nuvažiavo tiesiai į L. ir V. namus. Nuėjusi prie buto durų ji į jas ilgai beldė, kol duris atidarė V.. Kai jis atidarė buto duris, ji nuėjo iki lovos, kurioje gulėjo L.. Ji buvo apsiklojusi veidą antklode. Ji jai pasakė, jog ji viską žino, nieko nenuslėpsi, ir nurodė, kad atidengtų veidą. Išvydusi L. ji buvo šoko būsenoje ir apsiverkė. Ji jai pasakė, jog jai galvoje gali būti susidarę kraujo krešuliai. L. tuomet išlipo iš lovos ir ji matė, jog jos judesiai nėra koordinuoti. Ji dukrą į ligoninę nuvežė pati savo automobiliu. Visą tą laiką kol dukrai ligoninėje darė tyrimus ji jos laukė. Daktarai L. siūlė gultis į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Nutarė L. pasiimti pas save į namus, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Apie įvykį ji L. klausinėjo, tačiau ji nieko nenori sakyti, nieko nepasakoja. Taip pat gali pasakyti, jog anksčiau jų šeimoje yra buvę smurto atvejų. Taip pat gali parodyti, jog pati L. išgėrusi yra gana konfliktiška, gali pati išprovokuoti konfliktus (b. l. 61-64).

2.7. Iš „(duomenys neskelbtini)“ tyrėjo A.T. „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ dirbant kartu su „(duomenys neskelbtini)“ L.P. iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas pranešimas, kad į priėmimo skyrių kreipėsi L.R., gim. „(duomenys neskelbtini)“ m., gyv. „(duomenys neskelbtini)“, kuri medikams nurodė, kad vakar ją sumušė draugas. Jai diagnozuota: „(duomenys neskelbtini)“, moteris išleista gydytis ambulatoriškai. Susisiekus su L. R. ši paaiškino, kad šiuo metu yra pas mamą adresu „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykus nurodytu adresu namuose buvo L. R. ant kurios veido matėsi akivaizdūs sužalojimai. L. R. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Paklausus L. R. kas nutiko ši paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. ji buvo neblaivi namuose kartu su neblaiviu sugyventiniu V.K., gim. „(duomenys neskelbtini)“, gyv. „(duomenys neskelbtini)“. Būnant namuose L. R. nusprendė eiti pas kaimynės, tačiau V. K. jai neleido ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Pasak L. R. ši nusprendė išeiti iš buto, tačiau dėl neblaivumo atsikėlusi pargriuvo ant grindų. Supykęs sugyventinis V. K. jai du kartus spyrė koja į galvos sritį ir vieną kartą koja spyrė į kairės pusės šoną, taip sukeldamas L. R. fizinį skausmą. Paklausus L. R. ar jos sugyventinis daugiau prieš ją smurtavo ji teigė, kad nepamena, tačiau pridūrė, kad sąmonės praradusi nebuvo. Po to pasak L. R. ji nieko neprisimena ir papasakojo, kad, atsikėlusi, kartu su sugyventiniu nuėjo miegoti. Paklausus, kodėl ji iš karto neskambino policijai ar medikams ji paaiškino, kad buvo labai neblaivi ir nenorėjo pridaryti problemų sugyventiniui. Sekančia dieną, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ji apie įvykusį įvykį papasakojo savo draugei V.P. ir nusiuntė nuotrauką kaip atrodo. V. P. informavo L. R. mamą D.R. ir ši atvykusi nuvežė dukrą L. R. į „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyrių, kur jai buvo diagnozuota „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį V. K. buvo nuvykta adresu „(duomenys neskelbtini)“. Pabeldus į buto Nr. „(duomenys neskelbtini)“ duris jas atidarė neblaivus, kai nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ prom. girtumas, V. K.. Bendraujant su V. K. šis pripažino, kad smurtavo prieš savo sugyventinę L. R. ir dėl to labai gailėjosi. Apžiūrėjus butą grumtynių ar kitų bylai reikšmingų detalių nepastebėta. V. K. sulaikytas ir išvežtas į „(duomenys neskelbtini)“ areštinę. Dėl minėto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 140 str. 2 d. Įvykis filmuotas vaizdo įrašymo priemone „„(duomenys neskelbtini)““ Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas apžiūrėtas, apžiūros protokole užfiksuoti policijjo pareigūno A. T. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (b. l. 25-27, 92-95).

2.8. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad apžiūros objektas - butas, esantis adresu „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. pradedama įvykio vietos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Į bendrabutį patenkama iš rytinės pusės. Užlipus į trečią aukštą, kairėje pusėje matomos rudos spalvos medinės buto Nr. „(duomenys neskelbtini)“ durys. Atidarius duris patenkama į virtuvės kambarį. Virtuvės gale matomos rudos spalvos sulankstomos durys, pro kurias patenkama į miegamojo kambarį. Kambarys netvarkingas, išmėtyti drabužiai. Apžiūrėjus kambarį grumtynių ar kraujo pėdsakų nematyti. Daugiau tyrimui reikšmingų detalių nepastebėta (b. l. 28-34).

2.9. Iš „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio kiekio matavimo prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ V.K., gim. „(duomenys neskelbtini)“ m., nustatytas - „(duomenys neskelbtini)“ promilių girtumas (b. l. 35-37).

2.10. Iš asmens apžiūros „(duomenys neskelbtini)“ protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ komisariate, apklausų kambaryje, paklausus L.R., gim. „(duomenys neskelbtini)“ m., ar būtų galima apžiūrėti ant jos veido matomus akivaizdžius sužalojimus, L. R. sutiko būti apžiūrima. Vizualiai apžiūrėjus L. R. matoma patinusi su kraujosruvomis kairė akis. Sužalota nosis, matomas akivaizdus nosies pertvaros iškrypimas į kairę pusę ir taip pat matoma žaizda ant viršutinės lūpos. Daugiau sužalojimų nepastebėta (b. l. 71-77).

2.11. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo „(duomenys neskelbtini)“ protokolo matyti, kad, pareikalavus atiduoti nurodytus daiktus L.R. pareiškė, kad sutinka ir pateikė mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. „(duomenys neskelbtini)“: „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. „(duomenys neskelbtini)“: „(duomenys neskelbtini)“, su jame esančia SIM kortele „„(duomenys neskelbtini)““, tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurie prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 78-80).

2.12. Iš kitų objektų apžiūros „(duomenys neskelbtini)“ protokolo bei jo priedų (fotolentelė) matyti, kad apžiūros objektas: mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ir SIM kortelė „„(duomenys neskelbtini)““. Apžiūrimas mobilus telefonas „„(duomenys neskelbtini)“,IMEI Nr. „(duomenys neskelbtini)“: „(duomenys neskelbtini)“, IMEI Nr. „(duomenys neskelbtini)“: „(duomenys neskelbtini)“. Telefono nugarinė dalis „(duomenys neskelbtini)“ spalvos, „(duomenys neskelbtini)“. Ekrano stiklo dalis „(duomenys neskelbtini)“. Telefonas reikalauja slaptažodžio. Liudytoja L. R. atrakina savo telefoną įvedusi atrakinimo šabloną. Telefono ekrano viršutinėje dalyje matoma piktogramą "„(duomenys neskelbtini)“ " (Žr. nuotrauką Nr. „(duomenys neskelbtini)“). Įėjus į "„(duomenys neskelbtini)“ " programėlę, matomas susirašinėjimas su V.P. (Žr. nuotrauką Nr. „(duomenys neskelbtini)“). Susirašinėjimas yra „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nurodo apžiūroje dalyvaujanti liudytoja L. R. siųstos nuotraukos V. nesimato dėl to, jog nėra užsisakiusi interneto, tačiau nuotraukų galerijoje parodo nuotrauką, kurią siuntė V. (Žr. nuotrauką Nr. „(duomenys neskelbtini)“). Toliau apžiūrimas L. R. susirašinėjimas su V. P. "„(duomenys neskelbtini)“ " programėlėje. V. rašo - „(duomenys neskelbtini)“?, L. R. atrašo - „(duomenys neskelbtini)“, V. P. - „(duomenys neskelbtini)“, L. R. - „(duomenys neskelbtini)“. V. - „(duomenys neskelbtini)“. L. R.- „(duomenys neskelbtini)“ (Žr. nuotrauką Nr. „(duomenys neskelbtini)“). V. - „(duomenys neskelbtini)“. L. R.- „(duomenys neskelbtini)“. V.- Kvieskis to greitoje. L. R.- „(duomenys neskelbtini)“. V.- „(duomenys neskelbtini)“. L. R.- „(duomenys neskelbtini)“. V.- „(duomenys neskelbtini)“. (Žr. nuotrauką Nr. „(duomenys neskelbtini)“) Matosi, jog V. siuntė L. R. nuotraukas, tačiau jų nesimato. L. R. - cd. V. - „(duomenys neskelbtini)“. L. R.- „(duomenys neskelbtini)“. V.- „(duomenys neskelbtini)“. L. R. -ok (Žr. nuotrauką Nr. „(duomenys neskelbtini)“). Po apžiūros mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ir SIM kortelė „„(duomenys neskelbtini)““ pagal „(duomenys neskelbtini)“ pakvitavimą grąžinti L.R. (b. l. 81-91).

2.13. Iš parodymų patikrinimo vietoje „(duomenys neskelbtini)“ protokolo ir jo priedų (fotolentelė) užfiksuotais duomenimis, iš kuri matyti, kad tikrinamos ar tikslinamos aplinkybės - nukentėjusiosios L.R. duoti parodymai apie V.K. smurto panaudojimo faktą. Nukentėjusiajai L.R. pasiūlius atlikti duotų parodymų patikrinimą vietoje ir jai sutikus, iš „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu „(duomenys neskelbtini)“, tarnybiniu automobiliu „„(duomenys neskelbtini)““ valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, nuvykstama į butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, kur laukia nukentėjusioji L.R.. Įėjus į butą, patenkama į virtuvės kambarį (žr. nuotrauką Nr. 1). Virtuvės gale yra sulankstomos durys, vedančios į miegamąjį (žr. nuotrauką Nr. 2). Paprašius nukentėjusiosios L.R. parodyti, kas nutiko „(duomenys neskelbtini)“ tarp L. R. ir įtariamojo V.K., L. R. pradeda pasakoti, jog jai stojantis nuo kėdės ant kurios sėdėjo (žr. nuotrauką Nr. 3), ji užkliuvusi už kėdės porankio nuvirto ant grindų ir parodo vietą, kurioje nuvirtusi gulėjo (žr. nuotrauką Nr. 4). Paprašius L. R. nurodyti V. K. veiksmus, L. R. nurodo, jog jai gulint ant grindų, V. K., priėjęs prie jos, du kartus smūgiavo dešine koja į galvos sritį (žr. nuotrauką Nr. 5). Paprašius L. R. nurodyti tolimesnius V. K. veiksmus, L. R. nurodo, jog jai gulint ant grindų V. K. vieną kartą koja jai smūgiavo į šoną (žr. nuotrauką Nr. 6) (b. l. 96-104).

2.14. Iš „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad L.R. konstatuota: „(duomenys neskelbtini)“. Sužalojimai padaryti kietų, bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų trauminių smūginių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu ir nustatytu (užduotyje - „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val.) bei medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Dėl kaulų lūžimų L. R. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei „(duomenys neskelbtini)“ dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl sužalojimai nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 112-114).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.2. Kadangi kaltinamasis smurtaudamas tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narę-sugyventinę dėl asmeninių priežasčių, jo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį.

3.3. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis trenkė nukentėjusiajai į veidą delnu ir kumščiu ne vieną kartą, spyrė koja į šoną vieną kartą, o į galvą nespyrė, jam taip atrodo, bet pats nurodė, kad nusikalstamos veikos aplinkybių gerai neprisimena, gali būti kad buvo taip, kaip nurodo nukentėjusioji.

3.4. Nors veikos kvalifikavimui aplinkybė ar trenkdamas kumščiu, ar įspirdamas koja kaltinamasis nukentėjusiąją nesunkiai sužalojo, tačiau kaltinime nurodomas nusikalstamos veikos aplinkybes, kad nukentėjusiąją nesunkiai sužalojo būtent spirdamas kojomis į galva ir šoną, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji davė tuoj po įvykio atvykusiems pareigūnams būdama blaivi, netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina specialisto išvada, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kiti anksčiau aptarti įrodymai.

3.5. Nors kaltinamojo gynėjas iškėlė abejonę, ar nukentėjusioji gali būti pripažįstama kaltinamojo šeimos nare ir ar veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šias gynėjo abejones teismas atmeta ir vertina kaip siekimą savo ginamajam padėti sušvelninti atsakomybę.

3.6. Šeimos nario sąvoka yra paaiškinta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

3.7. Kaip nurodė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojos, kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai kaip šeima iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno apie ketverius su puse metų, vedė bendrą ūkį, kaltinamasis nuomojo būstą ir nukentėjusiąją išlaikė. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jis norėjo, kad nukentėjusioji būtų namuose, ruoštų maistą ir jo lauktų pareinančio iš darbo, o ne vaikščiotų pas drauges, dėl ko jų šeimoje konfliktai ir kildavo, kai abu būdavo neblaivūs. Yra susitaikę, pasibaigus kardomosios priemonės-įpareigojimo gyventi skyrium, laikui planuoja toliau gyventi kartu.

3.8. Teismas atmeta kaltinamojo ir gynėjo prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, nes atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

3.9. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

3.10. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie kaltinamąjį matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo prieš kaltinamąjį yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi.

3.11. Po šio nutarimo priėmimo kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją du kartus, tai rodo, kad nėra pagrindo ir daryti išvados, jog jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

4. Bausmės skyrimo motyvai.

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis, ir nukentėjusioji ir liudytojos. Kaip nurodė kaltinamasis, smurtas buvo dėl suvartoto alkoholio, nes kai L. R. pradeda jį provokuoti, jis nebesusitvardo. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl visų jų kylančių konfliktų yra kaltas alkoholis, kurį pavartoję jie abu pasidaro konfliktiški, atsiranda priekaištai vienas kitam. Liudytoja V. P. nurodė jog L. ir V. šeimoje visi jų barniai kyla dėl alkoholio vartojimo. Tą aplinkybę, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui patvirtina ir tai, kad nusikalstamą veiką už kurią jis yra nuteistas „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat įvykdė būdamas neblaivus, kas patvirtina parodymus, jog konfliktai kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeimoje kyla dėl alkoholio vartojimo.

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.4. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, kad nusikalto ne pirmą kartą, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų visuotinai pripažintų gero elgesio normų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro. Iš „(duomenys neskelbtini)“ esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nesilaiko ir probacijos sąlygų pagal „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamąjį įsakymą, nebendrauja su probacijos ir policijos pareigūnais, kontroliuojančiais probacijos sąlygų vykdymą, nedalyvauja elgesio pataisos programoje, dėl to Probacijos skyrius yra pasikreipęs į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra susitaikę, nukentėjusioji taip pat elgėsi netinkamai, kaip pati nurodė girtavo, konfliktavo.

4.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai dar gaili būti pasiekti paskiriant kaltinamajam mažesnę negu vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmę, numatytą įstatymo už padarytą veiką, ir atidedant bausmės vykdymą paskiriant 6 mėnesiams intensyvią priežiūrą bei nustatant NK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas.

4.6. Yra sąlygos taikyti kaltinamajam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirta bausmė sumažintina 1/3.

5. Bausmių bendrinimas.

5.1. Kaltinamasis nusikalto prieš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą, todėl naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jam bendrintina su nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 8 dalių taisykles laisvės apribojimą pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taisykles.

5.2. Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į tai, kad pagal „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamąjį įsakymą padarytas nesunkus nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra susitaikę.

6. Kardomoji priemonė.

Kaltinamajam pagrįstai paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios.

7. Civiliniai ieškiniai.

7.1. „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už L. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“, prie ieškinio pateikė pažymą, patvirtinančią šias išlaidas, ir prašo turėtas išlaidas priteisti iš kaltinamojo, nes L. R. buvo sužalota dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.

7.2. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai L. R. išmokėtą ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad L. R. buvo sužalota V.K. nusikalstamais veiksmais. Pateikė teismui nedarbingumo pažymėjimų kopijas.

7.3. Kaltinamasis ieškinius pripažino.

7.4. Ieškiniai tenkintini.

7.5. Dėl L.R. sužalojimo yra kaltas kaltinamasis, todėl jis turi atlyginti gydymo išlaidas ir ligos išmoką (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.).

7.6. „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ginant „(duomenys neskelbtini)“ interesus yra pagrįstas, nes „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už L. R. gydymą „(duomenys neskelbtini)“ ligoninėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškinys tenkintinas, nes po patirtų sužalojimų gydymas L. R. buvo būtinas.

7,7. „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys taip pat yra pagrįstas, todėl tenkintinas nes „(duomenys neskelbtini)“ dėl L.R. nedarbingumo išmokėjo „(duomenys neskelbtini)“ ligos išmoką (BPK 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.290 str. 3 d.).

7.8. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą-privalomąjį sveikatos draudimą-vykdančios institucijos pagal savo kompetenciją.

7.9. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusįjį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.)

8. Daiktai.

Byloje saugoma kompiuterinė laikmena su bylos tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 d. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V.K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti sumažintą bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 8 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme laisvės apribojimą pakeitus į laisvės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir galutinę subendrinta bausmę V.K. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti keturias jo laikinojo sulaikymo dienos - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti V.K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per 6 mėnesius.

Kardomąją priemonę- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

„(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo V.K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ L.R. gydymo išlaidų.

„(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V.K. „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Klaipėdos skyriui, kodas 193180814, „(duomenys neskelbtini)“, išmokėtų ligos išmokų dėl L.R. nedarbingumo.

Byloje saugomą kompiuterinę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė