- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- 2YT-18293-854/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12502-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis Mindaugas Dapkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas V. L., skųsdamas antstolio Mindaugo Dapkaus veiksmus vykdant priverstinio iškeldinimo iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), procedūrą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį iškeldinimą iki skundo išnagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nors teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina antstoliui pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes, teismas pateiktą pareiškėjo skundą laiko prima facie nepagrįstu.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 str. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.). Teismo vertinimu, šioje byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, o jas pritaikius būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-148, 290-291 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.