Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1995 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1995 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Ignalinos rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu;

4) Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams, vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

5) Visagino miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 42 straipsniu 4 dalimi prijungta neatlikta bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 17 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendžius ir paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

6) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

7) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausmėmis, kurios subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2 d. 5 d. 1 ir 2 p.), po to subendrintos (BK 63 str. 9 d.) su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Paleistas iš pataisos namų 2015 m. vasario 17 d.;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą 3 metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2017 m. sausio 7 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 24.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,17 promilių girtumo laipsnis), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, terorizavo savo sugyventinę L. Š., grasindamas padegti ją bei jų bendrą kūdikį K. V.. Naudodamas psichologinį smurtą ir demonstruodamas savo grasinimų realumą, jis šio buto virtuvėje, necenzūriniais žodžiais keikdamas sugyventinę, pradėjo jai grasinti fiziniu susidorojimu, tuomet atsistojo ir sakydamas, kad „tuoj čia bus karšta, aš padegsiu tave”, paėmė ant grindų stovėjusią šiukšliadėžę, iš jos išmetė visas šiukšles ant grindų ir viena ranka laikydamas ją virš viryklės įjungė ugnį ir laikydamas tą šiukšlių dėžę virš ugnies tyčia ją degino, taip sukeldamas nukentėjusiosios išgąstį dėl savo ir kūdikio gyvybės. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, išsigandusiai sugyventinei išbėgus su kūdikiu iš namų pas kaimynus, po kaimynės įsikišimo, jai (sugyventinei) grįžus namo, jis toliau ją terorizavo, rodydamas ranka į kilimą grasino jį padegti, sakydamas, kad ji dėl to su vaiku negalės išeiti iš šito kambario ir sudegs jame. Šiais savo besitęsiančiais veiksmais, demonstruodamas savo grasinimų realumą, naudodamas psichologinį smurtą, sukėlė realią grėsmę savo šeimos narių – sugyventinės L. Š. bei mažamečio sūnaus K. V. gyvybei bei turtui, tokiu būdu grasindamas padegti terorizavo savo šeimos narį – sugyventinę L. Š.. Šiais veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Liudytoja A. L. apklausiama teisme parodė, kad vieną vakarą pas ją atbėgo L. su vaiku, apsirengusi chalatu ir kojinėmis, vaikas irgi vos apvilktas. L. buvo išsigandusi, verkė, kūkčiojo, pasakė, kad J. uždegė šiukšliadėžę, buvo dūmai. Ji (A. L.) nuėjo pažiūrėti ir J. draugas jai pasakė, kad įmetė nuorūką į šiukšliadėžę ir ją uždegė. Šiukšlių dėžės viršus buvo apdegęs, bet jau buvo užgesinta, virtuvėje buvo dūmų. Ant viryklės ir grindų buvo išsilydžiusios plastmasės. L. nenorėjo eiti namo viena, sakė, kad bijo, nes J. triukšmaus. Ji palydėjo L. su vaiku iki namų, dar pabuvo ten, kol viskas aprimo, grįžo namo. Kai išėjo, L. parašė žinutę, prašė ateiti, nes bijo būti namuose, sakė, kad reikia kviesti policiją, nes nakties neišbus.

Liudytojas Ž. A. apklausiamas teisme parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Buvo įvykio vietoje Gerosios Vilties gatvėje (duomenys neskelbtini), nes buvo pranešta, kad bandė padegti butą su šiukšliadėže. Kaltinamasis neigė, kad jis padegė, moteris buvo išsigandusi. Daugiau nieko neatsimena.

Teismui paskelbus liudytojo Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis juos patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2017 m. sausio 7 d., apie 23.10 val., gavo pranešimą. kad (duomenys neskelbtini), pas kaimynus šeiminis konfliktas, neblaivus vyras grasina savo sugyventinei. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė gyventoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2017 m. sausio 7 d., apie 23.00 val., L. Š. sugyventinis J. V. grasino ją sudeginti ir apdegino namuose esančią šiukšliadėžę, grasinimai kartojasi ne pirmą kartą. L. Š. taip pat buvo neblaivi, įpūtė 1,03 promiles. L. Š. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad sugyventinis pradėjo konfliktuoti, grasino padegti butą ir sudeginti ją, tada virtuvėje uždegęs dujinę viryklę ant jos ugnies padėjo šiukšliadėžę ir taip ją apdegino. Moteris buvo susijaudinusi. J. V. elgėsi ramiai, pasakė, kad šiukšlių dėžės nedegino (b. l. 33).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. sausio 7 d. 23.08 val. Bendrajame pagalbos centre įregistruotas įvykis, jog (duomenys neskelbtini), pranešėja prašo policijos, nes pas kaimynus šeimyninis konfliktas, neblaivus vyras grasina savo sugyventinei, yra mažametis vaikas (b. l. 3).

Iš 2017 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, atlikta įrašo stenograma (b. l. 47).

Iš 2017 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. sausio 7 d. 23.10 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pas kaimynus šeimyninis konfliktas, neblaivus vyras grasina savo sugyventinei. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017 m. sausio 7 d., apie 23.00 val., L. Š. sugyventinis J. V. grasino ją sudeginti ir apdegino namuose esančią šiukšliadėžę. Nuotraukose Nr. 4, Nr. 5 matyti dalinai apdeginta šiukšliadėžė, nuotraukose Nr. 7, Nr. 8 matyti ant viryklės esančios juodos spalvos žymės, panašios į nudegimus (b. l. 4–10).

Iš 2017 m. sausio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. Š. parodė, kad kartu su sugyventiniu J. V. ir mažamečiu jų vaiku K. V. gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 7 d. nuo 22.00 val. iki 23.00 val. sugyventinis, pavartojęs alkoholio kartu su pažįstamu, be priežasties tapo agresyvus. Sugyventinis jo draugo akivaizdoje ją apkeikė necenzūriniais žodžiais, pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu. Atsistojęs pėmė nuo grindinio stovinčią šiukšliadėžę, pakėlė ją virš viryklės ir laikant prie šiukšliadėžės žiebtuvėlį, pagrasino jai „tuoj čia bus karšta, aš padegsiu tave“, po ko uždegė šiukšliadėžę. Jai grįžus į butą, sugyventinis grasino jai, nurodė nerašyti pareiškimų ir nekviesti policijos, kitaip jis padegs kilimą. Ji labai išsigando dėl savo ir vaiko sveikatos ir gyvybės. Mano, kad buvo realus pavojus jos ir jos vaiko sveikatai ir gyvybei (b. l. 18–19).

Iš nukentėjusiosios L. Š. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolo matyti, kad ji patikslino tam tikras pareiškime nurodytas aplinkybes, t. y. kad J. V. šiukšliadėžę degino ne žiebtuvėliu, o laikė ją virš viryklės įjungęs ugnį (b. l. 26).

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2017 m. sausio 24 d. specialisto išvados Nr. 35-2 (SI) matyti, kad šiukšlių dėžės degimą sukėlė viryklės liepsna, veikiant šiukšlių dėžę iš išorės. Šiukšlių dėžė užsidegė iš išorės, ją veikiant viryklės liepsna, dėžę laikant virš jos, tai patvirtina, kad ant viryklės buvo pastebėtos galimai išsilydžiusios šiukšlių dėžės plastmasės liekanos, o apsilydę šiukšlių dėžės kraštai išlinkę į išorinę pusę (b. l. 52–55).

Iš informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti, kad J. V. 2017 m. sausio 8 d. 00.23 val. pristačius į laikino sulaikymo patalpą, jam nustatytas 1,17 promilių girtumo laipsnis (b. l. 77).

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad pats šiukšlių dėžės nedegė, nelaikė jos virš viryklės, o ji užsidegė nuo į ją įmestos nuorūkos, kurią numetė kartu su juo buvęs draugas. Kaltinamojo nesutikimas su jam inkriminuotais veiksmais, kad jis terorizavo savo sugyventinę grasindamas ją padegti ir jų bendrą kūdikį, naudodamas psichologinį smurtą ir demonstruodamas savo grasinimų realumą, t. y. sakydamas „tuoj čia bus karšta, aš padegsiu tave“ laikė virš viryklės šiukšliadėžę ir ją degino, laikytinas jo gynybine pozicija ir vertintinas kritiškai. Kaltinamojo versija, kad šiukšliadėžę užsidegė nuo į ją įmestos nuorūkos, paneigiama nukentėjusiosios duotais parodymais, jog kaltinamasis, jai būnant virtuvėje, pasakė, kad tuoj bus karšta ir jis ją (nukentėjusiąją) padegs, po to virš viryklės laikė šiukšliadėžę, kuri degė atvira liepsna, lašėjo plastmasė. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ne tik apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bet ir iš karto po įvykio papasakojo liudytojai A. L. ir pagal iškvietimą atvykusiam pareigūnui Ž. A.. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtina ir byloje surinkti objektyvūs įrodymai, t. y. specialisto pateikta išvada, kurioje konstatuota, jog šiukšlių dėžė užsidegė iš išorės, ją veikiant viryklės liepsna, dėžę laikant virš jos. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad dėl kaltinamojo elgesio ji išsigando dėl savo ir jos vaiko gyvybės, patvirtina jos reakcija į tokį elgesį, t. y. ji basa, užsimetusi tik chalatą ir nespėjusi tinkamai aprengti kūdikio, greitai pasišalino iš buto pas buto šeimininkę A. L., gyvenančią netoliese. Liudytoja A. L. duodama parodymus patvirtino, kad nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, pasakodama, kad kaltinamasis uždegė šiukšliadėžę.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju teismas kritiškai vertina liudytojo A. B. (kaltinamojo draugo) duotus parodymus ir jais nesivadovauja, nes jie prieštarauja byloje, remiantis nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymais bei specialisto išvada, nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Kaltinamasis taip pat nepripažino jam inkriminuotų veiksmų, kad jis, po to, kai jo sugyventinė (nukentėjusioji) su vaiku grįžo namo, toliau ją terorizavo ir siekdamas, kad ji nerašytų pareiškimo policijai, paėmė kilimą ir grasino jį padegti, sakydamas, kad ji dėl to su vaiku negalės išeiti iš kambario ir jame sudegs. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji patikslino kai kurias aplinkybes, kategoriškai parodydama, kad jos sugyventinis nebuvo paėmęs kilimo į rankas, o tiesiog ranka rodydamas į kilimą grasino viską padegti. Be to, parodė, kad sugyventinis nereikalavo, jog ji nerašytų pareiškimo policijai. Taigi, teismo vertinimu, bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kai kurios kaltinime nurodytos aplinkybės, t. y. kad kaltinamasis buvo paėmęs į rankas kilimą ir kad reikalavo nesikreipti į policiją, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos. Tačiau minėtų aplinkybių pašalinimas neturi įtakos pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoti, kad kaltinamasis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, po to, kai jo sugyventinė su vaiku grįžo į butą, toliau ją terorizavo, grasindamas padegti kilimą (ranka rodydamas į jį) ir taip sudeginti ją su vaiku kambaryje. Tai, kad nukentėjusioji toliau buvo terorizuojama, patvirtina nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog ji buvo surinkusi šeimininkės telefono numerį, kad ši girdėtų, apie ką jie dviese kalbasi, taip pat iš virtuvės sklindantys indų dužimo garsai. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis naudojo psichologinį smurtą, demonstravo savo grasinimų padegti nukentėjusiąją su vaiku, realumą. Nukentėjusiosios teigimu, ji tiesiogiai suprato sugyventinio grasinimus, nes bute buvo degusis skystis, langai buvo su grotomis. Sprendžiant, ar nukentėjusioji teisingai suprato grasinimų realumą, būtina turėti omeny, kad prieš tai nukentėjusiosios akivaizdoje J. V. jau degino šiukšliadėžę virtuvėje, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusioji aptariamoje situacijoje teisingai suprato sugyventinio grasinimų pavojingumą ir realumą. Buto šeimininkė nukentėjusiosios prašymu buvo atėjusi į butą antrą kartą ir iškvietė policiją. Ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai terorizuojant sugyventinę buvo tęstinio pobūdžio.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. V., būdamas neblaivus, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, terorizavo savo sugyventinę L. Š., grasindamas padegti ją bei jų bendrą kūdikį K. V.. Naudodamas psichologinį smurtą ir demonstruodamas savo grasinimų realumą, jis šio buto virtuvėje, necenzūriniais žodžiais keikdamas sugyventinę, pradėjo jai grasinti fiziniu susidorojimu, tuomet atsistojo ir sakydamas, kad „tuoj čia bus karšta, aš padegsiu tave”, paėmė ant grindų stovėjusią šiukšliadėžę, iš jos išmetė visas šiukšles ant grindų ir viena ranka laikydamas ją virš viryklės įjungė ugnį ir laikydamas tą šiukšlių dėžę virš ugnies tyčia ją degino, taip sukeldamas nukentėjusiosios išgąstį dėl savo ir kūdikio gyvybės. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, išsigandusiai sugyventinei išbėgus su kūdikiu iš namų pas kaimynus, po kaimynės įsikišimo, jai (sugyventinei) grįžus namo, jis toliau ją terorizavo, rodydamas ranka į kilimą grasino jį padegti, sakydamas, kad ji dėl to su vaiku negalės išeiti iš šito kambario ir sudegs jame. Šiais savo besitęsiančiais veiksmais, demonstruodamas savo grasinimų realumą, naudodamas psichologinį smurtą, sukėlė realią grėsmę savo šeimos narių – sugyventinės L. Š. bei mažamečio sūnaus K. V. gyvybei bei turtui, tokiu būdu grasindamas padegti terorizavo savo šeimos narį – sugyventinę L. Š.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę J. V., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, veika baigta), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas (b. l. 80–83), baustas administracine tvarka (b. l. 76), nedirbantis (b. l. 79), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 92), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 1993 m. spalio 15 d. iki 1993 m. lapkričio 5 d., diagnozė: debilumo laipsnio oligrofenija dėl perinatalinės encefalopatijos su pseudopsichopatiniu sindromu (b. l. 93).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido, teismas sprendžia, kad J. V. skirtina BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas lygus sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Bylos duomenimis, J. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. sausio 8 d. 00.23 val. (b. l. 56). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 9 d. (b. l. 70–71). Vėlesne to paties teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem mėnesiams), šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 9 d. (b. l. 125–127). Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kaltinamajam J. V. paskirtas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2017 m. sausio 8 d.) įskaitytinas į bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje įrašytas BPC skambučio garso įrašas, esantis byloje (b. l. 102), paliktinas prie bylos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo metu (nuo 2017 m. sausio 8 d.) išbūtą laiką.

Kaltinamajam J. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su CD laikmena, kurioje įrašytas BPC skambučio garso įrašas, esantį byloje, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.