Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-80883400-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje, ir jam paskirta 160 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams. V. J. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 19 d. 9.25 val. Elektrėnų sav., kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 1-ajame kilometre, vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą ir arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio ir ją pervažiavo, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 170 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje V. J. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinė teisena šioje byloje vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Teismo posėdyje V. J. paaiškino, kad tuo keliu važiuoja du tris kartus per savaitę ir žino, kad prieš pervažą, važiuojant į abi puses, reikia sustoti, kadangi yra matomi Stop ženklai. Tą kartą, važiuodamas tuo keliu iš Vilniaus į Kauną, privažiuodamas link geležinkelio pervažos ir žinodamas, kad ten reikia sustoti, matė prieš jį važiuojančią sunkiąją transporto priemonę – krovininę mašiną, kuri buvo sustojusi prie pervažos. Jam privažiavus arčiau, ta mašina nuvažinėjo, jis (V. J.) sustojo prieš „Stop“ ženklą, kad įsitikintų, jog nėra traukinių. Sustojo iki ženklo „Avaringa pervaža“. Po to, jau įvažiavusį į autostradą jį pasivijo policijos patrulis, kuris paaiškino, kad jis (V. J.) nebuvo sustojęs. Toje vietoje, iš kur jie jį galėjo matyti, iš dešinės yra mažas kalnelis, per kurį matosi kaip per „Stop“ ženklą, taip ir per 20 metrų. Per tą kalnelį neįmanoma nufotografuoti, nesimato, ar lengvasis automobilis važiuoja ar sustoja, matyti tik kroviniai automobiliai. Iš kairės pusės niekas neužstoja ženklo. Ekipažo matomumas buvo ribotas, nes jie stovėjo ne stačiu kampu į jo kelią, o smailiu kampu, todėl jie matė tik pervažą kertančias transporto priemones ir artėjančias prie „Stop“ ženklo. Ekipažas jam rodė filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje per kalną nesimato, kas už jo sustoja prieš „Stop“ ženklą. „Stop“ linijos nesimatė, kadangi kelias buvo nešvarus ir snieguotas. KET parašyta, kad visur privaloma sustoti, bet neparašyta, kiek toliau galima sustoti, kad galėtų įsitikinti, jog iš abiejų geležinkelio pervažos pusių nėra jokių transporto priemonių. Jis klausė policijos pareigūnų, ar jie turi užduotį ir ar nebuvo pasislėpę. Negali dirbti be teisės vairuoti, nes dirba medicininės įrangos ir medicininių implantų, medicinos priemonių pardavimo, instaliavimo, medicinos personalo apmokymo įmonėje. Į Kauno klinikas turi važiuoti 2-3 kartus per savaitę. Turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai.

Teismo posėdyje liudytojas V. G. (policijos pareigūnas) parodė, kad įvykio neatsimena. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b. l. 12), liudytojas jį patvirtino ir papildomai parodė, kad pamena tą įvykį. Jie stovėjo, ten yra keliukas toks, įvažiavimas, pastebėjo, kad vairuotojas lėtai nesustodamas prieš bėgius pravažiavo. Pasivijo vairuotoją A1 kelyje. Vairuotojas nurodė, kad buvo sustojęs prieš sankryžą, kad prieš jį vilkikas buvo. Gal vairuotojas ir buvo toliau sustojęs, bet Kelių eismo taisyklėse konkrečiai nurodyta, kur vairuotojas turi sustoti. Pagal faktą vairuotojas nesustojo. Policijos patruliams yra nustatyti maršrutai, jie turėjo patruliuoti A1 kelyje, Druskininkų ir Trakų kelyje. Užduotyje nurodytas magistralinis kelias, kuriame galima patruliuoti, ir jo apylinkėse. Liudytoją supažindinus su byloje esančia tarnybos užduotimi (b. l. 34), šis parodė, kad vado nurodymu jie gali būti magistraliniame kelyje ir apylinkėse. Jie gali nusukti nuo kelio, gali važiuoti į jo apylinkes. Šiuo atveju jie važiavo link Vievio, ten buvo nuvažiavimas, geležinkelis, ten ir sustojo, iš karto pravažiavo tas vairuotojas. Nuvažiavo nuo kelio, nes stebėjo kaip vairuotojai laikosi taisyklių pravažiuodami pervažą. Jie turi teisę stovėti ir būti automobilyje. Užduotyje yra nurodyta, kad galima nuvažiuoti iki 56 km magistralinio kelio. Jiems nurodytos apylinkės papildomai, nėra nubrėžta, kiek gali nuvažiuoti nuo kelio. Užduotyje nurodytas ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimas. Jam žinomas reikalavimas, kad gali išvažiuoti į apylinkes tik su budėtojo leidimu. Jie budėtojo leidimo nebuvo gavę, nes jiems priklauso važiuoti į apylinkes. Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko ten stovėjo, gal 10–15 min. Tarnybiniame automobilyje yra laiką ir judėjimą fiksuojanti įranga. Jiems nurodomos tokios tarnybos užduotys, kuriose nurodytas magistralinis kelias. Jiems buvo nurodytas tas maršrutas ir jo apylinkės. Nežino, ar buvo policijos ekipažas, kuris turėjo patruliuoti 108 kelyje.

Dėl A. J. veikoje ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių (ne)buvimo

ATPK 125 straipsnyje „Važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas“, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Kelių eismo taisyklių 170 punkte nurodyta, kad, duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. J. nebuvo sustojęs prieš pat „Stop“ liniją ar kelio ženklą „Stop“. Šias aplinkybes patvirtina iš tarnybiniame automobilyje esančio registratoriaus užfiksuotas vaizdo įrašas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir duoti parodymai, taip pat paties V. J. paaiškinimai. V. J. pripažįsta, kad, važiuodamas per aptariamą geležinkelio pervažą, buvo sustojęs maždaug 20 metrų iki „Stop“ ženklo. V. J. savo poziciją, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 170 punkto reikalavimo, grindžia tuo, jog toje vietoje, kur jis sustojo, buvo labai geras matomumas į abi puses, todėl jis, įsitikinęs, kad prie geležinkelio pervažos neartėja joks traukinys, pajudėjo iš vietos ir pervažiavo pervažą daugiau nebesustodamas. Teismas nesutinka su šia V. J. pozicija ir pritaria skundžiamo nutarimo motyvams, kad nagrinėjamu atveju V. J. nurodyta sustojimo vieta neatitinka Kelių eismo taisyklių 170 punkto reikalavimų. Teismas sutinka su skundžiame nutarime išdėstyta pozicija, kad, nepaisant to, jog minėtame punkte nenurodyta, kokiu atstumu nuo kelio ženklo „Stop“ vairuotojas privalo sustoti, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas, privažiuodamas prie geležinkelio pervažos turi įsitikinti, jog neartėja bėginė transporto priemonė, jis privalo privažiuoti prie kelio ženklo ar „Stop“ linijos ir prieš ją sustoti. V. J. skunde akcentuojamas Kelių eismo taisyklių 168 ir 170 punktuose nurodytas bendro pobūdžio reikalavimas, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, jog prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, yra tik papildomas reikalavimas prie kitų minėtuose punktuose nurodytų reikalavimų vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais, sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą ir t. t. Remiantis V. J. pozicija, kad pervažiuojant geležinkelio pervažas pagrindinis reikalavimas yra tik vairuotojo įsitikinimas, jog prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, vairuotojai išvis galėtų pervažas kirsti nesustodami, o lėtai per jas važiuodami, nes tokiais atvejais, pagal V. J. logiką, jie irgi turi galimybę įsitikinti, kad prie pervažos neartėja traukinys. Tokių griežtų KET 170 punkte numatytų reikalavimų nustatymas nėra savitikslis. Šių reikalavimų pažeidimas yra labai pavojingas, nes gali sukelti itin skaudžias pasekmes eisme dalyvaujantiems asmenims. Be to, iš kartu su skundu pateiktų V. J. nuotraukų matyti, kad prieš aptariamą geležinkelio pervažą yra pastatyti įspėjami ženklai, kad tai avaringa sankryža (b. l. 6).

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, nepaisant to, jog, V. J. teigimu, toje vietoje, kur jis buvo sustojęs, yra geras matomumas į abi puses, nagrinėjamu atveju tai buvo per didelis atstumas iki kelio ženklo ar linijos „Stop“, kad tinkamai įsitikinti, ar yra saugu važiuoti per pervažą. Taigi, priešingai nei nurodyta skunde, V. J. veikoje yra ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Dėl įvykio fiksavimo (ne)teisėtumo

Akivaizdu, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymais pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys.

V. J. skunde iškėlė abejones, kad įvykį užfiksavę policijos pareigūnai neturėjo policijos patrulių veiklos instrukcijos 9.4 punkte nurodytos policijos patrulio dokumentacijos, t. y. nevykdė konkrečios užduoties ties skundžiamame nutarime nurodyta geležinkelio pervaža. Siekdamas pašalinti šias abejones teismas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, kuri pateikė teismui 2016 m. gruodžio 19 d. tarnybos užduotį patruliui ir policijos patrulio darbo rezultatų ataskaitą (b. l. 33, 34).

Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis užfiksuotas 2016 m. gruodžio 19 d. 9.25 val. Elektrėnų sav., kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 1-ajame kilometre, t. y. kelyje 108. Pateiktos tarnybos užduotyje patruliui nurodyta: „sektorius, maršrutas, postas: magistralinis kelias A4 (riba nuo 0.00 km iki 39,44 km), magistralinis kelias A16 (riba nuo 0.00 km iki 62,91 km), magistralinis kelias A1 (riba nuo 0.00 km iki 56,50 km), magistralinis kelias A19 (riba nuo 0.00 km iki 7,9 km)“. Taigi tuo metu (nuo 08.00 val. iki 12.00 val.), kai pagal tarnybos užduotį patruliui policijos pareigūnai turėjo patruliuoti magistraliniame kelyje A1, įvykis buvo užfiksuotas su šiuo keliu besiribojančiame kelyje Nr. 108.

Siekiant išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, turėdami minėtą tarnybos užduotį, kurioje nurodyti sektorius, maršrutas postas – magistralinis kelias A1, galėjo galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus fiksuoti ir užduotyje nenurodytame su magistraliniu keliu besiribojančiame kelyje Nr. 108, teismo posėdyje buvo apklaustas įvykį užfiksavęs policijos pareigūnas V. G., buvo kreiptasi į Kelių policijos valdybą dėl nuomonės pateikimo ir duomenų apie tarnybinio automobilio judėjimo kryptis, stovėjimo laiką, taip pat buvo pripažintas būtinu institucijos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje. Esminis klausimas, į kurį teismas ieškojo atsakymo, yra tai, ar nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai galėjo nuvažiuoti nuo tarnybos užduotyje nurodyto magistralinio kelio A1 ir fiksuoti galimus pažeidimus besiribojančiame kelyje Nr. 108.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3 punkte numatyta, kad policijos postas – teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos patrulis (postiniai) vykdo objekto apsaugos, eismo arba asmenų, transporto priemonių praleidimo kontrolės užduotis; patruliavimo maršrutas – nustatytas patruliavimo kelias patruliavimo sektoriuje arba poste, maršruto ilgis nustatomas atsižvelgiant į vietovės ir kriminogeninės padėties ypatumus, maršrutas gali tęstis per kelis patruliavimo sektorius, kelių policijos komisariatų prižiūrimas teritorijas, maršrute gali būti numatyti policijos postai, vykdant eismo priežiūros funkcijas, patruliavimo maršrutas nustatomas krašto ir magistralinių, vietinių kelių, miestų gatvių ribose; patruliavimo sektorius – nustatyta teritorija, kurioje patruliuoja policijos patrulis (miestuose sektoriaus ribos gali sutapti su seniūnijų teritorijų ribomis, kaimo vietovėse sektoriaus ribos gali apimti kelių seniūnijų teritorijų ribas).

Teismo posėdyje policijos pareigūnas V. G. paaiškino, kad pagal jam pateiktą susipažinti tarnybos užduotį (b. l. 34) jam priklauso važiuoti į apylinkes. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pagal susiformavusią praktiką sektorių ribos gali būti plečiamos, t. y. kad nereikėtų rašyti į tarnybos užduotį visų kelių ir kaimų, nurodomas magistralinis kelias, nustatomas jo ilgis ir viskas, nagrinėjamu atveju dirbo 3-iasis būrys, kuris dirba pagal visus magistralinius kelius ir aplinkkelius, todėl ne tai, kad gali, bet privalo važiuoti į kaimus, tokia yra bendra policijos vadovybės pozicija. Kelių policijos valdyba atsakyme pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3 punktą, policijos pareigūnai, užfiksavę Kelių eismo taisyklių pažeidimą kelyje Nr. 108, besiribojančiame su keliu A1, nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, be to, pastebėję akivaizdžiai daromą pažeidimą, jie besąlygiškai turi į tai reaguoti.

Teismas, įvertinęs minėtą nuomonę, iš esmės su ja sutinka. Kaip matyti iš Policijos patrulių veiklos instrukcijos, detali tarnybos užduočių pildymo tvarka joje nėra numatyta. Institucijos atstovas patvirtino, kad kitų teisės aktų (įsakymų ar pan.) šiuo klausimų nėra priimta. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad aptariamas įvykis buvo užfiksuotas su magistraliniu keliu A1 besiribojančiame kelyje Nr. 108, būtent vietoje, kuri yra netoli nuo magistralinio kelio (o ne visai kitoje nuo magistralinio kelio A1, nurodyto tarnybos užduotyje, nutolusioje vietoje), nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, užfiksavę aptariamą įvykį, tai padarė neturėdami tarnybos užduoties. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo ribos neleidžia teismui nustatyti, kokį atstumą nuo magistralinio kelio policijos pareigūnai turėjo teisę nuvažiuoti, kaip tai teisminio bylos nagrinėjimo metu siekė nustatyti V. J. ir jo atstovas. Šiuo konkrečiu atveju, teismas, kaip minėta, negali daryti kategoriškos išvados, kad policijos pareigūnai būtų pažeidę jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas sutinka su Kelių policijos valdybos raštu išsakyta nuomone, kad bet kokiu atveju policijos pareigūnai, pastebėję akivaizdžiai daromą pažeidimą, besąlygiškai turi į tai reaguoti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kokiais atvejais administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gauti duomenys gali būti pripažįstami gautais neteisėtais būdais. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N-575-1679-07). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ne)taikymo

Teismo vertinimu, V. J. pagrįstai buvo paskirta sankcijoje numatyta artima minimaliam dydžiui bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, kurią švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo. Pirma, V. J. buvo paskirta ATPK 125 straipsnio sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda. Antra, padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, nes asmuo nepaisė kelio ženklo „Stop“, kuris draudžia važiuoti nesustojus, reikalavimo ir per geležinkelio pervažą pravažiavo nesustojęs, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas daug kartų buvo baustas už įvairių KET reikalavimų nesilaikymą (b. l. 15–18). Tai labai neigiamai apibūdina V. J. kaip asmenybę, rodo, kad jis yra sistemingai KET reikalavimus pažeidinėjantis asmuo, kuriam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir joms keliamų tikslų nepasiekė, jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Ketvirta, skunde nurodytos aplinkybės (su automobilio vairavimu susijęs darbas, išlaiko vaikus ir kt.) nėra išimtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai V. J. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 125 straipsnį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.