Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorui Gediminui Baltoniui,

kaltinamajam B. S., jo gynėjui adv. padėjėjui Simonui Makrickui, kaltinamojo įstatyminiam atstovui ir civiliniam atsakovui V. S., vertėjai Anai Markevič,

nukentėjusiajam R. P., jo įstatyminei atstovei V. P., nukentėjusiojo įgaliotai atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, čečėnas, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotos vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. sužalojo žmogų dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent: 2018 m. spalio 24 d. apie 9.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia nepilnamečiui nukentėjusiajam R. P. rankos kumščiu sudavė nemažiau kaip vieną smūgį į žandikaulį, taip padarydamas abipusi apatinio žandikaulio lūžį 48 ir 38 dantų lygyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais B. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje B. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-10-24, ryte, atėjo į vokiečių kalbos klasę, kurioje turėjo vykti pamoka, tačiau mokytoja juos informavo, kad užtruks ir jeigu nebegrįš iki pamokos pabaigos, tai, kad užrakintų klasę. Netrukus jo klasiokas R. P., klasėje sėdėdamas suole prisidegė elektroninę cigaretę ir pradėjo rūkyti. Kadangi jis yra nerūkantis, sportuojantis, jį tie dūmai pradėjo erzinti, jis R. P. paprašė užgesinti cigaretę, R. P. pasakė, kad gerai, bet sėdėdamas suole toliau rūkė savo elektroninę cigaretę, tuomet jis (S. B.) atsistojo ir priėjo prie lango ir jį atidarė, kad įleisti gryno oro. Jis atsisėdo į suolą ir pamatė, kad R. P. sėdėdamas suole toliau rūkė minėtą cigaretę. Tuomet praėjus maždaug 10-15 min. jis pakartotinai R. P. pasakė, kad arba R. P. užgesintu cigaretę arba atsistotų ir išeitų iš klasės. R. P. atsistojo šalia savo suolo ir pradėjo jį provokuoti, sakydamas jam, kad "ir ką tu man padarysi?", tuomet jis atsistojo priėjo prie R. P. ir jam dar 3-4 kartus pasakė, kad užgesintų cigaretę arba atsistotų ir išeitų iš klasės. R. P. toliau jį provokavo, teigdamas, kad "ir ką tu man padarysi? problemų pridarysi?" bei jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kokie tai buvo žodžiai jis neatsiminė jau. Po R. P. necenzūrinių žodžių pavartojimo jis pratrūko ir R. P. kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį ir dar gal būt kelis smūgius į galvos sritį. Jis tikslaus suduotų smūgių skaičiaus neprisimena, nes tuo momentu jis buvo streso būsenoje Tuo metu klasėje buvo 6-7 mokiniai, kurie matė jų konfliktą. Mokytojos klasėje nebuvo. Kai jis naudojo R. P. atžvilgiu fizinį smurtą, R. P. jo atsiprašė, tuomet jis liovėsi R. P. mušęs. Jie atsisėdo į savo suolus, mokytoja taip ir neatėjo į pamoką, maždaug po 10 minučių baigėsi pamoka, visi išėjo iš klasės. Po jo suduotų smūgių R. P. nenugriuvo, taip pat jis nematė, kad R. P. būtų kraujuotas. Po šio įvykio jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) psichologą, kadangi jis labai pergyveno dėl savo poelgio. Šiaip jis niekada nėra smurtavęs kito žmogaus atžvilgiu, jis yra ramus, savo vietoje, niekada nėra net sukonfliktavęs su kitais asmenimis, todėl jis norėjo pažymėti, kad nors tai nepateisina jo poelgio, tačiau R. P. jį išvedė iš pusiausvyros. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi. Įsipareigoja gerbti ir laikytis įstatymų ir prašo, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. P. parodė, kad dabar visko tiksliai nebeprisimena, kadangi įvykio metu buvo patyręs didelį stresą. Prisimena tik tai, kad B. S. klasėje stovėjo prie jo ir tris kartus bandė jį išsivesti pakalbėti į koridorių. Mokytojos klasėje nebuvo. Jis B. sakė, kad neis į koridorių, kad jis nenori ten eiti. B. pradėjo tampyti jį prie klasiokų. Jis nenorėjo eiti su B. į koridorių, nes žinojo, kad jis gali ką nors jam padaryti. B. S. sudavė jam smūgius abiejų rankų kumščiais. Trenkė jam į abi galvos puses. Sudavė jam apie 5 smūgius, bet tiksliai jis neprisiminė kiek. Nuo suduotų smūgių lūžo žandikaulis, skaudėjo šonkauliai. Dėl ko jis buvo sumuštas jis nežino. Tačiau, kad klasėje būtų rūkęs ir dėl to kilęs konfliktas jis neigia, nes neprisimena, kad būtų rūkęs, nes elektroninės cigaretės neturi. Ankščiau santykiai su B. buvo geri ir jokių konfliktų nebūdavo. Po sumušimo gulėjo ligoninėje, kur jį nuolat slaugė mama, kuri dėl to buvo pasiėmusi atostogas. Dėl šio įvykio patyrė daug skausmo. Dabar klasėje su klasiokais pasikeitęs bendravimas, nes jaučiasi klasiokų atstumtas. Jis žino, kad jam yra iškelta administracinio nusižengimo byla dėl rūkymo, kuri yra nagrinėjama (duomenys neskelbtini) teisme.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vokiečių kalbos ir profesijos mokytoja. Nurodo, kad labai apgailestauja dėl 2018 m. spalio 24 d. įvykių, kadangi vykusioje pamokoje nedalyvavo, nes turėjo dirbti su kitu renginiu, paliko mokinius klasėje, prašė pabūti juos klasėje. Kiti mokiniai pasakojo, kad R. P. užsimanė parūkyti pamokos metu, B. S. kelis kartus paprašė R. P. nerūkyti, tačiau R. vis tiek rūkė. Užėjus į klasę dūmų kvapo nejautė, tačiau mokiniai jai sakė, kad R. rūkė elektroninę cigaretę. Konfliktas tarp mokinių įvyko dėl rūkymo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. paaiškino, kad spalio 24 d. ryte buvo vokiečių pamoka, mokytoja išėjo iš klasės, todėl visi sėdėjo klasėje ir klausėsi muzikos. Klasiokas R. P. pradėjo vaikščioti klasėje, rūkyti elektroninę cigaretę, kurią rūkė maždaug pusę pamokos. Klasiokas B. prašė R. nustoti rūkyti, tačiau R. rūkė toliau, klasėje buvo nemažai dūmų. Pats R. P. filmavo save rūkantį klasėje. R. pradėjo provokuoti B. kalbėdamas su juo pakeltu tonu ir elgėsi įžūliai neklausė B. prašymo nustoti rūkyti klasėje. Dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu B. rankomis R. sudavė kelis smūgius. Kiek buvo suduota smūgių ji nežino. Kraujo ar kitokių sužalojimų ant R. veido ji nematė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. S. paaiškino, kad spalio mėn. vyko pamoka. Mokytoja mokinius paliko vienus klasėje, nes turėjo reikalų, leido paklausyti muzikos, pabendrauti. Tuomet R. P. pradėjo rūkyti savo elektroninę cigaretę, ją rūkė maždaug pusę pamokos, kas nepatiko klasiokui B. S. (B. S.). B. bandė gražiuoju paaiškinti R., jog šis nerūkytų, tačiau R. pradėjo atsikalbinėti, elektroninės cigaretės rūkyti nesiliovė. Tuomet tarp jų įvyko muštynės. Pačių muštinių jis nematė, nes muštynės tarp R. ir B. vyko jam už nugaros.

Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio kaltinamojo B. S. atstovas pagal įstatymą, civilinis atsakovas V. S. parodė, kad B. S. yra jo sūnus. B. S. jam pasipasakojo apie 2018-10-24 įvykius įvykusius mokykloje. B. S. yra toks vaikas, kurį labai sunku išvesti iš kantrybės, tad jei taip atsitiko, tuomet jo sūnus buvo stipriai išvestas iš kantrybės. Jo sūnus neturi žalingų įpročių, yra sportuojantis, turi daug diplomų, sertifikatų, mokymosi įstaigose mokytojai taip pat visada tik iš geros pusės apie jį atsiliepdavo. Jis pats su šeima Lietuvoje (duomenys neskelbtini) gyvena apie 15 metų. Per tą laiką jokių konfliktų su niekuo niekada nėra buvę. Jo sūnus yra nekonfliktiška asmenybė, paklusnus vaikas, dėl B. S. jis niekada nėra turėjęs jokių problemų. Prašo atleist jo sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės, nes mano, kad sūnus padarė tinkamas išvadas ir daugiau nebenusikals.

Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio nukentėjusiojo R. P. atstovė pagal įstatymą V. P. parodė, kad jeigu prieš tai geranoriškai būtų bendravusios abidvi pusės, tai galima buvo konfliktą išspręsti taikiai, bet kaltinamojo pusė nenorėjo atlyginti patirtos žalos, o tie 200 sumokėtų eurų tai yra tik maža dalis buvusių nuostolių. Šiaip savo sūnų R. P. ji charakterizavo kaip ramų vaiką, dėl jo elgesio ar veiksmų ji niekada nėra sulaukusi priekaištų iš mokymosi įstaigų. 2018-10-24 jai paskambino sūnus ir pranešė, kad jį sumušė bendraklasis. Ji R. nurodė eiti į bendrabučio kambarį ir laukti kol ji atvyks. Ji atvyko pas sūnų bei pamatė jo sužalojimus, ji iškvietė greitąją pagalbą, kuri juos pristatė į VšĮ Elektrėnų ligoninę, po apžiūros jos sūnui nustatė abiejų žandikaulių lūžimus, todėl gydytojai juos nusiuntė į Žalgirio klinikas, kur jos sūnui buvo atlikta operacija. Dėl šio įvykio jos sūnus patyrė fizinį skausmą ir moralinius išgyvenimus. Ji gi patyrė moralinių išgyvenimų, dėl to turėjo imti atostogas, kad galėtų lankyti sūnų ligoninėje ir tinkamai prižiūrėti. Dėl to ji pateikė ieškinį teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos ir prašo jį patenkinti.

2019-02-28 nepilnametis nukentėjusysis R. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis gimęs 2002-08-18, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Iki šio įvykio įtariamąjį jis pažinojo. Nuo šių mokslo metų pradžios jie mokėsi vienoje klasėje (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jie mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje. Įvykis buvo per vokiečių kalbos pamoką. Datos jis neprisiminė, buvo gana seniai, bet iki Naujųjų metų, jis neatsiminė ar buvo ruduo, ar žema. Jis stovėjo prie klasioko N. S., B. sėdėjo klasės gale. Jie sėdėjo vienas priešais kitą. B. liepė jam atsisėsti, bet jis B. pasakė, kad po poros minučių baigsis pamoka. B. supyko, pradėjo tempti jį į koridorių. Jis nesutiko eiti į koridorių. Mokytojos klasėje nebuvo. Jis B. sakė, kad neis į koridorių, kad jis nenori ten eiti. B. pradėjo tampyti jį prie klasiokų. Jis nenorėjo eiti su B. į koridorių, nes žinojo, kad jis gali ką nors jam padaryti. Jis sudavė jam smūgius abiejų rankų kumščiais. Trenkė jam į abi galvos puses. Sudavė jam daugiu negu 2 smūgius, bet tiksliai jis neprisiminė kiek. Jam lūžo žandikaulis. Jam sukilo adrenalinas, todėl jis nespėjo skaičiuoti smūgių, nes ne tas jam buvo galvoje. Pasibaigė pamoka, B. išėjo. Jis paskambino mamai, pasakė kas įvyko. Jo mama iškvietė greitąją. Kartu su greitąja atvažiavo ir policija, po įvykio jam buvo galvos sužalojimai ir sulaužytas žandikaulis, buvo daryta operacija. Iki operacijos ligoninėje jis pragulėjo savaitę ar pusę savaitės. Po operacijos ligoninėje jis praleido savaitę ar dvi. Po to jis gydėsi namuose. Jis gulėjo ligoninėje Vilniaus, ligoninės pavadinimo jis nežinojo. B. jo atsiprašė per Facebook, bet jis B. neatsakė. B. tėvai bendravo su jo tėvais, gal ir atsiprašė jų. Jam asmeniškai žalos niekas nebandė atlyginti, nebent jo tėvams, jis nežino to. Jis po to įvykio nebendravo nei su B., nei su B. tėvais. Į advokatės Reginos Vasiliauskienės klausimus: jis B. nesudavė. Į gynėjo klausimus: jis nelabai atsiminė ar įvykio dieną klasėje ar apskritai mokykloje rūkė elektroninę cigaretę. Į teisėjos klausimus: B. supyko, nes B. jam liepė atsisėsti, bet jis nepaklausė jo. Į gynėjo klausimus: (į klausimą ar B. neprašė jo užgesinti elektroninę cigaretę?) Jis neatsiminė kas buvo prieš įvykį ir iš karto po įvykio, t. y. ar jis rūkė prie B. klasėje. Apskritai jis rūko. Elektroninių cigarečių nerūko, nes neturėjo jų, nebent jį pavaišindavo draugai. Jis neatkreipė dėmesio, ar B. buvo atidaręs klasės langą. Per tą pamoką jis kalbėjosi su B., kai B. jam liepė atsisėsti, jis neatsiminė ar daugiau apie ką nors jie kalbėjo. Į teisėjos klausimus: konfliktas su B. truko nelabai ilgai, jie pakalbėjo, kad liko pora minučių iki pamokos pabaigos, po to B. sudavė jam ir pamoka pasibaigė ir jis išėjo. Į gynėjo klausimus: mokytojos pamokoje nebuvo, ji juos paliko vienus, nes ji turėjo daug užsiėmimų ir kitą klasę, ji tik raktus padavė. Ji nematė kam mokytoja padavė raktus ir kas atrakino klasę. Jis matė, kad duris užrakino E. S., N. sesuo. Konflikto metu jis buvo pritūpęs prie sienos, rėmėsi į sieną. Jam gal pasidarė bloga. Iš pradžių jis stovėjo, kol gavo pirmus smūgius. Jis nugriuvęs nebuvo, tik pritūpęs. Jis nebuvo nuo smūgių į ką nors atsitrenkęs. Dar jis norėjo pridurti, kad po konflikto jam skaudėjo šonus, nors smūgių į šonus jis neprisiminė. Gydytojas jam pasakė, kad buvo šonkaulių sutrenkimas. Į gynėjo klausimus: po konflikto jis paskambino tik mamai. Direktorei ar mokytojams jis nepasakojo apie konfliktą. Iki įvykio jis mažai bendravo su B., jis nežino, koks jis yra kaip žmogus ir koks yra jo charakteris. Jis neatsiminė, ar prieš konfliktą jis buvo sakęs B. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Jis neatsiminė ar prieš konfliktą jis sakė B.: „Ką tu man padarysi? Problemų padarysi?“. (b. l. 54-57)

2019-03-13 nepilnametis liudytojas N. S. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini). Su B. S. ir R. P. jie yra klasiokai. Jis neatsiminė kada tiksliai įvyko įvykis, jis manė gruodžio mėnesį, mėnesio trečią savaitę, apie 09. 00 val., vokiečių kalbos mokytoja juos paliko klasėje vienus. Konfliktas prasidėjo likus 10 min iki pamokos galo, R. P. darė viską kas draudžiama pamokos metu, t. y. rūkė elektroninę cigaretę, išeidinėjo iš klasės ir vėl gižinėjo į ją, keikėsi, provokavo B.. B. labai nepatiko, kaip R. P. rūkė elektroninę cigaretę klasėje ir visur pūtė dūmus, R. pūtė dūmus į juos visus, nes visi sėdėjo prie apvalaus stalo. B. bandė paaiškinti R., kad jis nerūkytų, tačiau R. pradėjo kalbėti, kad B. jam neaiškintų, naudojo necenzūrinius žodžius B. atžvilgiu. B. jį perspėjo, kad jis apsiramintų, nes kitu atveju apie jo elgesį B. praneš mokytojai, tačiau R. P. grasino, kad jis su B. susidoros, nes paprašys, kad jo draugai iš bendrabučio su B. susidorotų. Konflikto metu R. klasėje pradėjo maskatuoti rankomis, būdamas labai arti B., todėl B. pamanė, kad R. jo atžvilgiu smurtaus ir R. trenkė pirmas, sudavė jam gal kumščiu vieną smūgį į petį, pačių muštynių jis nematė, nes jos vyko šalia jo, tačiau jam už nugaros. R. po jam pirmo suduoto smūgio, kiek jis matė liko stovėti. Kai B. sudavė R. apsiramino ir jis nuėjo toliau nuo R., tačiau R. toliau jo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, jį gąsdino, tuomet B. vėl grįžo prie R. ir jam smūgiavo, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jam sudavė jis jau neatsiminė, jis manė, kad nedaugiau kaip dešimt smūgiu, B. smūgiavo rankos kumščiu, kiek jis atsiminė smūgiavo į krūtinės sritį. Po visų R. suduotų smūgių jis matė, kad R. pritūpė, tačiau nenugriuvo. Muštynių metu R. B. atžvilgiu nesmurtavo. Po muštynių B. nuėjo į savo vietą ir atsisėdo. Tiek su R., tiek su B. jis palaiko draugiškus santykius. Kai baigėsi pamoka R. jam pasakė, kad suras draugų, kurie sumuš B.. Kad R. po muštynių akivaizdžiai būtų atrodęs sumuštas jis to nematė, o po pamokos jis išėjo iš mokyklos ir į mokyklą sugrįžo tik po kelių mėnesių, sekančią dieną po konflikto, R. jų klasės bendroje grupėje parašė žinute ir pranešė, kad jam yra lūžęs žandikaulis. (b. l. 102-105)

2019-03-13 nepilnametė liudytoja E. S. liudytojo apklausos metu parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini), su R. P. ir B. S. jie yra klasiokai. Įvykis įvyko kiek ji atsiminė antradienį, kokį mėnesį ji neatsiminė, jei ji neklydo buvo rudens mėnuo, apie 14.00 val. Jai mokytoja davė nuo kabineto raktą, perspėjo, kad visi būtų tyliai ir mokytoja išėjo. Jie visi buvo klasėje R. pradėjo rūkyti elektroninę cigaretę, B. pradėjo tikrai gražiai prašyti, kad R. baigtų rūkyti, o R. jam atsakė, kad jei jam nepatinka tai tegu eina prie lango. B. nuėjo prie lango pastovėjo, o R. tuo momentu vaikščiojo per kabinetą, išeidinėjo ir grįžinėjo į klasę. B. R. paprašė nurimti ir atsisėsti į suolą, R. pradėjo elgtis provokuojančiai ir įžūliai, sakė, kad B. jam neaiškintų, ką būtent R. jam sakė ji jau neatsiminė. Jiems konfliktuojant R. ir B. stovėjo labai arti vienas kito ir jai pasirodė, kad R. jį pastūmė, kas pirmas sudavė smūgį ji neatsiminė, bet tarp jų įvyko muštynės. Jei ji neklydo B. R. pirmas pradėjo mušti rankomis, kiek kartų sudavė ji taip pat neatsiminė, ji manė, kad nedaugiau kaip 3 smūgius, muštynių metu ji buvo maždaug už 3 metrų atstumu. Ji matė, kad R. buvo pritūpęs, bet ar nuo B. suduotų smūgių ji nežinojo. Pasibaigus muštynėms R. susirinko nuo stalo savo daiktus ir išėjo iš klasės, kaip tik tuo metu baigėsi pamoka, tuomet ji užrakino klasę ir visi išėjo. Tuo metu kol ji užrakinėjo kabineto duris, prie jos priėjo R. ir paklausė ar jam iš lūpos bėga kraujas, ji jam atsakė, kad nemato jokio kraujo, tuomet jis su pirštu perbraukė per savo lūpą ir ji vos vos pamatė kraujo ant jo piršto, tačiau ne ant jo lūpos. Daugiau jokių kitokių sužalojimų jam ant veido ji nematė. R. prie jos priėjo eidamas iš tualeto. Konflikto niekas nefilmavo, tačiau R. tuo metu kai rūkė elektroninę cigaretę filmavo paleidžiamus dūmus, jų klasė turi bendrą grupę, kurioje jie bendrauja, toje grupėje R. patalpino minėtą vaizdo įrašą, esant galimybei ji prižadėjo pasistengti jį surasti ir pateikti. (b. l. 109-112)

2019-03-13 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu, nepilnametė liudytoja E. S. pateikė telefono ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuotas vaizdo įrašo įkėlimo laikas, data bei kas jį įkėlė. Taip pat pateikė 00:00:07 trukmės vaizdo įrašą. (b. l. 113, 114)

2019-03-15 kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra telefono ekrano nuotrauka ir vaizdo įrašas received_718964511808838 pateikti E. S. savanoriško daiktų pateikimo metu. Pateikti objektai peržiūrėti panaudojant tarnybinį kompiuterį "hp" bei kompiuteryje įrengta vaizdo peržiūrėjimo programa. Pirmas pateiktas objektas yra telefono ekrano nuotrauka, nuotraukoje užfiksuotas asmens socialinio tinklo profilio nuotrauka, asmens prisijungimo prie socialinio tinklo vardas "Ro Kas". Nuotraukoje taip pat užfiksuota data bei laikas "Oct 24, 9: 11 AM", kada buvo patalpintas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas "video - 1540361469.mp4", kurio dydis "672x368" į socialinio bendravimo tinklapį. Antras pateiktas objektas yra vaizdo įrašas, kurio pavadinimas received_718964511808838, vaizdo įrašo trukmė 00:00:07 s. Nuo vaizdo įrašo pradžios matoma kaip 00:00:01s matomi dūmai, kuriuos ranka bandoma išsklaidyti. (b. l. 115-119)

2018-10-24 įvykio pažiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta randasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įėjus pro pagrindines duris ir pakilus, kairėje pusėje esančiais laiptais į antrąjį aukštą, pasukame į dešinę ir patenkame į ilgą koridorių, kurio gale, kairėje pusėje matomos baltos durys, kurių viršuje juoda spalva užrašyta 410. Užėjus į vidų matoma 4 m ilgio 3 m pločio klasės patalpa, kurioje sustatyti įvairūs mediniai mokykliniai baldai. Klasės viduryje stovi stalas, aplink kurį sustatytos 8 kėdės. Daugiau nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. (b. l. 7-12)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad R. P. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis 48 ir 38 dantų lygyje. Sužalojimas padarytas prieš nukentėjusiajam atvykstant į gydymo įstaigą 2018-10-24. Sužalojimas, tikėtina padarytas, traumuojant apatinio žandikaulio priekinį paviršių, kiek prasižiojus nukentėjusiajam, galimai suduodant smūgį, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 69, 70)

2019-02-04 V. P. įteiktas pranešimas dėl teisės reikšti civilinį ieškinį. (b. l. 90)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.). LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, teismas išnagrinėjęs baudžiamą bylą nustatė, kad kaltinamasis B. S. visiškai prisižino įvykęs jam inkriminuojamą nusikaltimą veiką. Ši nusikalstama veika yra pilnai įrodyta surinktais įrodymais t.y. teisiamojo posėdžio metu tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų N. S. ir E. S. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais byloje turimais įrodymais.

Teismas konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau nurodytais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamas B. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. P. ir kaltinamojo B. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d. Tačiau teismas tuo pat metu konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykusį konfliktą t.y. muštines išprovokavo pats nukentėjusysis R. P. savo neteisėtais ir akivaizdžiai provokuojančiais veiksmais rūkydamas elektroninę cigaretę klasėje pamokos metu, klasėje nesant mokytojai.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų N. S. ir E. S. parodymais, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Taipogi teismas neturi pagrindo abejoti ir kaltinamojo parodymais, kuris dėl įvykdyto nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo B. S. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Tuo tarpu nukentėjusysis duodamas parodymus, kad jis neprisimena, kad klasėje būtų rūkęs teismo nuomone sako netiesą ir yra ne iki galo nuoširdus tokiu būdu bandydamas nuslėpti tikrąją konflikto priežastį, todėl nukentėjusiojo tokie parodymai vertintini kritiškai.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nėra, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas B. S. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. pagrindu

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba

3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis B. S. būdamas 17 metų t.y. būdamas nepilnamečiu padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis ankščiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiojo R. P. atsiprašė asmeniškai, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis B. S. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

B. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 1658,62 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. bei nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą V. P. dėl 4905,00 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

LR BPK 109 str.,6 numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Šioje byloje civilinis ieškovas R. P. prašo iš kaltinamojo B. S. bei jo atstovo pagal įstatymą V. S. priteisti 3000,00 eurų neturtinės žalos, o civilinė ieškovė V. P. 1105,00 eurų turtinės ir 800,00 eurų neturtinės žalos.

Ieškovai nurodo, kad R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jam teko gydytis ligoninės stacionare bei ambulatoriškai ilgą laiką - iki 2019 m. sausio 2 d.

Dėl B. S. (ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad smurtą patyrė nuo R. P. – vertintina, kaip rašymo apsirikimas) panaudoto smurto patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškinyje nurodo, kad R. P. patyrė didelį fizinį skausmą, ypač dėl lūžusio žandikaulio. Iki operacijos žandikaulis buvo surakintas metalais, todėl negalėjo valgyti, gėrė tik per šiaudelį, po operacijos galėjo valgyti tik skystą maistą. Patyrė dvasinius pergyvenimus, nepatogumus. Ilgą laiką negalėjo lankyti mokymosi įstaigos, dėl to atsiliko moksluose. Buvo pažemintas draugų akivaizdoje. Po sužalojimo jam buvo labai silpna, juto stiprius skausmus, ypač dešinio žandikaulio srityje. Patyrė didelį stresą, baimę, dėl to neturtinę jam padarytą žalą įvertina 3000,00 Eur, kuriuos prašo priteisti iš jo atžvilgiu smurtavusio asmens - B. S. bei jo atstovo pagal įstatymą - V. S..

Taip pat ieškinyje nurodoma, kad V. P. sūnų R. P. augina viena. Kai jai buvo pranešta apie sūnaus sužalojimą mokslo įstaigoje, iškart nuvažiavo ir rado sūnų labai sunkios būklės, jam skaudėjo galvą, ypač žandikaulį, šonus. Dėl sulaužyto žandikaulio kalbėjo sunkiai ir nerišliai. Iškviesta greitoji medicinos pagalba sūnų nuvežė į Elektrėnų ligoninę, o vėliau j Vilniaus Žalgirio ligoninę. Sūnus buvo operuotas ir savaitę laiko praleido ligoninėje. Jis galėjo pradžioje tik gerti per šiaudelį, o po to netrumpą laiką valgyti tik skystą maistą. Turėjo jį slaugyti ligoninėje ir vėliau namuose. Ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudarė išlaidos maistui, nes sūnus negalėjo valgyti įprasto maisto, jam gamino skystą maistą pagal gydytojų skirtą minkšto maisto dietą 3-4 mėnesiams, pirko jogurtus, sūrelius, vaisius, visos slaugos metu išleido sūnaus maistui apie 250 Eur. Šešias dienas iš eilės, kol sūnus gydėsi Žalgirio klinikoje, važiuodavo jo lankyti ir slaugyti, išlaidos vienos dienos kelionei iš (duomenys neskelbtini). iki Vilniaus ir atgal kainavo apie 20 Eur, viso - 120 Eur kurui. Burnos higienai pagal gydytojų rekomendacijas pirko burnos skalavimo skystį, vieno flakono kaina - 4,79 Eur, per savaitę sunaudodavo 3 ltr, per visą gydymo laiką šis skystis kainavo 180 Eur. Slaugos laikotarpiu kai kuriomis dienomis buvo paėmusi nedarbingumo lapelius ir gavo ligos išmokas, o 2018 m. gruodžio 03-31 dienomis buvo paėmusi nemokamų atostogų sūnaus priežiūrai. Jos vidutinis darbo užmokestis - 555 Eur per mėnesį, taigi, šio uždarbio neteko dėl sūnaus priežiūros ir slaugos. Tokiu būdu, per sūnaus ligos laikotarpį patyrė 1105 Eur turtinę žalą. Be turtinės, patyrė ir neturtinę žalą, nes buvau labai išgąsdinta, patyrė didelį stresą, baimę dėl sūnaus sveikatos, ateities, pasekmių, dvasines kančias dėl sūnaus fizinių kančių, dėl to neturtinę jai padarytą žalą įvertina 1000,00 Eur, (prašymo rezoliucinėje dalyje nurodoma kita 800 eurų suma) kuriuos prašo priteisti iš jos sūnaus atžvilgiu smurtavusio asmens - B. S. bei jo atstovo pagal įstatymą - V. S..

Kaltinamojo įstatyminis atstovas V. S. yra atlyginęs 16,57 eurų turtinės ir 200,00 eurų neturtinės žalos.

Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo bei jo įstatyminio atstovo turtinę padėtį, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, bei nukentėjusiojo elgesį, kurį teismas įvertino kaip provokuojantį kaltinamojo atžvilgiu, vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė turi teisę reikalauti jiems atlyginti žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajam, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad dalis (200 eurų) neturtinės žalos jau yra atlyginta, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 400,00 Eur. (neįskaičiuojant atlygintos neturtinės žalos dydžio). Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes. Teismas mano, kad nukentėjusiojo įstatyminei atstovei neturtinės žalos priteisimui nėra realaus pagrindo, kadangi ieškininiame pareiškime nurodyti tik deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais byloje, todėl šioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo civilinei ieškovei V. P. ieškinys yra netinkintinas.

Teismas vertindamas civilinį ieškinį dalyje dėl turinės 1105,00 eurų žalos priteisimo mano, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies, kadangi teismui pateikti įrodymai t.y. parduotuvių kasos kvitai, degalinės kvitas ir kiti į bylą pateikti įrodymai pilnai nepagrindžia ieškinyje reikalaujamos sumos dydžio, nors ieškininiame pareiškime ir nurodoma, kad ieškinys yra pagrindžiamas baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais. Įstatymas numato, kad šios žalos (turtinės) dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Todėl įvertinus pateiktus įrodymus (kvitus) ir atėmus 16,57 eurų turtinės žalos, kuri jau yra atlygina pagal pateiktus dokumentus yra priteistina 90,34 eurų turtinė žala. Teismas įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl turinės žalos priteisimo pritaria kaltinamojo atstovo atsiliepimui ir pozicijai, kad turtinė žala, kurią sudaro 555,00 eurai negautų V. P. pajamų yra nepagrįsti įrodymais, todėl ši suma nėra priteistina.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 1658,62 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo yra pagristas, todėl tenkintinas pilnai. 2019-05-07 yra gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019-05-03 sutarties Nr. 2622 tvirtinimo. Šis prašymas yra tenkintinas ir sutartis tvirtintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: nėra

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str.4 d., 305 str., 307 str., 308 str.,312 str.,313 str. BK 93 str. teismas

nusprendžia:

B. S. a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis LR BK 93 str. atleisi nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo numatyto LR BK 138 str. 1 d. padarymą.

Vadovaujantis LR BK 82 str. B. S. paskirti šias auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir atidavimą tėvui V. S. auklėjimui, ugdymui ir priežiūrai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Priteisti iš B. S., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai žalai atlyginti, - iš jo įstatyminio atstovo V. S. - 400,00 eurų nukentėjusiojo R. P. naudai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš B. S., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai žalai atlyginti, - iš jo įstatyminio atstovo V. S., 90,34 eurų nukentėjusiojo R. P. įstatyminės atstovės V. P. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Patvirtinti 2019-05-03 Nr. 2622 žalos privalomojo draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį šiomis sąlygomis:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), toliau vadinami skolininkais – viena šalis, ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, toliau vadinama išieškotoju – kita šalis, atstovaujama Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės A. S., veikiančios pagal įstaigos nuostatus ir įgaliojimą Nr. 3S-3, sudarė šią Sutartį.

1. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui – 1 558,62 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt aštuoni Eur, 62 ct) atlyginimas.

2. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.

3. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui taip.

4. Bendra skolininkų žalos PSDF biudžetui suma 1 558,62 Eur.

5. Sutarties sudarymo momentu skolininkai V. S. ir I. S. jau yra atlyginę dalį šios Sutarties 1 punkte nurodytos žalos, tai yra 0,00 Eur (nulis Eur 0 ct).

6. Žala, kurią skolininkai turi atlyginti pagal šią Sutartį, yra 1 558,62 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt aštuoni Eur 62 ct).

7. Skolininkai įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 24 mėnesius, nuo 2019-05-03 dienos kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis Eur 0 ct). Pirmos įmokos sumą – 63,62 Eur (šešiasdešimt tris Eur 62 ct), – skolininkai įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

8. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.

9. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkai privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

10. Išieškotojui pareikalavus, skolininkai privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtintą dokumentą).

11. Pasibaigus nustatytam Sutarties terminui skolininkai turi būti visiškai atsiskaitę su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties terminui skolininkai nėra visiškai atsiskaitę su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

12. Skolininkai turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei numatyta šioje Sutartyje ir apie tai informuoti išieškotoją.

13. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.

14. Jeigu už skolininkus įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus nurodyti skolininko vardą ir pavardę ir Sutarties numerį.

15. Jei skolininkai 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininkų įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, įvykdymo per 7 punkte numatytą Sutarties terminą arba kol išieškotojas pasinaudos Sutarties 15 punkte numatyta teise.

17. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

18. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

Skolininkai V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, Tel. (8 5) 266 1364, faks. (8 5) 279 1424.

20. Ši Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, įvykdymo arba kol išieškotojas pasinaudos šios Sutarties 15 punkte numatyta teise.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.