Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-02-18 · Byla Nr. Ik-971-426/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-971-426/2011Sprendimas · 2011-02-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
Ik-971-426/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03001-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė
Pareiškėjas
UAB „Autodata“
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos teritorinė muitinė
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 10.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-971-426/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03001-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 10.6.1.2; 10.8.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant atsakovės atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Autodata“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Autodata“ prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. S-274 (7-245/2010), Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-426 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 2 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. lengvasis automobilis „Audi A4“ (pagamintas 2003 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio galia 162 KW) buvo deklaruotas BAD importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikino įvežimo perdirbti muitinės procedūrai. Laikino įvežimo perdirbti procedūros įforminimo metu pateikė 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės defektacijos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su spalvotomis nuotraukomis. Automobiliui buvo atliktas muitinės pareigūnų fizinis tikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ar neatitikimų. To pasekoje muitinės pareigūnas apžiūros akte padarė įrašą „atitinka“. Detaliai apžiūrėjus automobilį, pasitarus su siuntėju ir nusprendus, kad remontuoti ir eksportuoti automobilį siuntėjui nenaudinga, buvo nuspręsta neremontuojant automobilio parduoti jį vietinėje rinkoje. 2009 m. spalio 6 d. minėtas automobilis buvo deklaruotas išleidimo į laisvą apyvartą po laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai. Muitinio įforminimo metu pateikė UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą pagal 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės defektacijos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, išleidimo į laisvą apyvartą po laikinojo įvežimo perdirbti procedūros forminimo metu automobilis buvo tokios pat būklės kaip ir įsigytas, tikrinimo metu muitinės pareigūnai nenustatė jokių pažeidimų ar neatitikimų.

Įmonė sutinka dėl kai kurių neatitikimų, pastebėtų UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šie neatitikimai apskaičiuotiems mokesčiams įtakos nedaro. Dėl šios priežasties norėdama ištaisyti padarytas klaidas ir pateikti patikslintą vertinimo ataskaitą, 2010 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę su prašymu išduoti BAD importo rinkinio Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas kopijas. 2010 m. spalio 10 d. buvo gautas atsakymas, tačiau tarp pridėtų dokumentų UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės defektacijos akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nebuvo. Pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę ir šiuo metu laukia atsakymo. Gavusi transporto priemonės defektacijos akto kopiją, įsipareigoja pateikti teismui pataisytą transporto priemonės vertinimo ataskaitą.

Šalies argumentai

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 77-78) paaiškino, kad nagrinėjamo ginčo atveju santykius, susijusius su importuoto automobilio, kuriam įformintas BAD importo rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės vertės nustatymu, reglamentuoja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau Bendrijos muitinės kodeksas), 28-36 straipsniai, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau Įgyvendinimo nuostatos), 141-181 a straipsniai bei 23 ir 24 priedai, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės (toliau Taisyklės).

Teigia kad ginčas kilo dėl pateiktos turto vertinimo ataskaitos tinkamumo. Vadovaujantis Taisyklių 16 p., jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Bendrijos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo.

Iš Muitinės departamentui pateiktų dokumentų (internetinio aukciono www.copart.com išrašo ir nuotraukų) matyti, kad trūkstamos automobilio detalės išmontuotos JAV, tačiau ar visos jos buvo apgadintos, taip pat kada detalės buvo išmontuotos, informacijos nėra.

UAB „Pajūrio autorika“ sudarytoje automobilio „Audi A4“ vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame transporto priemonės apžiūros-defektacijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „pažeidimai ir defektai įvertinti pagal užsakovo pateiktas nuotraukas“. Nepateikta informacija kodėl pats vertintojas neapžiūrėjo automobilio. Mano, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, 18 p. reikalavimo, t. y. transporto priemonės vertinimas atliktas neapžiūrėjus automobilio, o iš pateiktų nuotraukų. Tai, kad transporto priemonė nebuvo pateikta turto vertintojui, o vertinimas atliktas iš nuotraukų, pripažįsta ir pareiškėja savo skunde. Taigi net, jeigu pareiškėja pateiks teismui patikslintą turto vertinimo ataskaitą dėl kitų neatitikimų, minėta aplinkybė (vertinimas atliktas neapžiūrėjus transporto priemonės) vis tiek išliks.

Be to, turto vertinimo ataskaitoje nustatyti ir kiti neatitikimai, t. y. automobilio remonto kaštų Kalkuliacijos detalizacijos darbų sąraše prie dažymo darbų nurodyta, kad turi būti pilnai perdažoma: abeji priekiniai sparnai, abeji galiniai sparnai, abejos priekinės durys, dešinės galinės durys ir galinis bamperis, nors defektacijos akte nurodomas tik kairių priekinių durų ir galinių sparnų dažymas. Keistinų detalių sąraše nurodytos priekinės panelės, variklio gaubto, veidrodžio, aušinimo radiatoriaus ir kondicionieriaus radiatoriaus kainos žymiai didesnės nei esančio „EurotaxGlass’s International“ bazėje, kurioje pateikiamos preliminarios dalių, kuriomis prekiauja automobilių įgaliotieji atstovai, nurodytos kainos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėja pagrįstai prašė importuoto automobilio vertę nustatyti pagal jos pateiktą turto vertinimo ataskaitą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 6 d. įmonė išleidimo į laisvą apyvartą po laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai deklaravo daužtą lengvąjį automobilį „Audi A4“ (pagamintas 2003 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio galia 162 KW) ir Klaipėdos teritorinėje muitinėje įformino BAD importo rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini). Muitinio įforminimo metu įmonė pateikė 2009 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą be numerio, 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės defektacijos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 6 d. UAB „Pajūrio autorika“ sudarytą vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje nustatyta 8 870,00 Lt sugadintos transporto priemonės vertė. Muitinio įforminimo metu deklaruota 2 700,00 JAV dolerių faktūrinė vertė, 6 599 Lt muitinė vertė. Apskaičiuoti mokesčiai: muitas (AOO) - 660,00 Lt, PVM (BOO) - 1587,00 Lt.

Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi BAD importo rinkimo Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą, 2009 m. gruodžio 2 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla l. 38-39), kuria nusprendė nepripažinti BAD importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos automobilio „Audi A4“ muitinės vertės, ir muitinę vertę nustatė remiantis žinyne „Transporto priemonių importo kainos“ nurodyta verte - 20 900,00 Lt. To pasekoje bendrovei papildomai apskaičiuota 1 430,00 Lt muito (AOO), 3 304,00 Lt PVM (BOO) ir 94,00 Lt delspinigių (860). Taip pat bendrovei skirta 30 proc. dydžio bauda, t. y. 1 420,00 Lt (894).

Muitinės departamentas 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-426 (MGK byla, l. 15-16) nusprendė patvirtinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 2 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdama su Muitinės departamento sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisija (MKG byla, l. 2-4). Ši sprendimu 2010 m. rugsėjo 29 d. Nr. S-267 (7-245/2010) ir 2010 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. S-274 (7-245/2010) patvirtino Muitinės departamento 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-426 (MGK byla, l. 58-62, 67).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės reglamentuoja importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes. Taisyklių 16 p. apibrėžta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Bendrijos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo.

Muitinė nustatė, kad trūkstamos automobilio detalės išmontuotos JAV, tačiau ar visos jos buvo apgadintos, taip pat kada detalės buvo išmontuotos, informacijos nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad muitinė UAB „Autodata“ importuoto automobilio muitinei vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo netaikė, nes nebuvo pateikti apmokėjimo dokumentai ir kt. Skunde teismui pareiškėja neišreiškė argumentų dėl minėto metodo netaikymo, todėl minėti muitinės veiksmai išsamiau neanalizuotini.

Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, kurią patvirtinto susisiekimo ministro ir finansų ministrai 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau Tvarka) siekiama: reglamentuoti vienodą visai Lietuvos Respublikai kelių transporto priemonių vertinimo procedūrą; nustatyti transporto priemonių vertinimo atvejus; sudaryti sąlygas objektyviai nustatyti transporto priemonių vertę nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (1 p.). Pagal Tvarkos 18 p. apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą. Tvarkos 22 p. nustato, kad apžiūrint transporto priemonę paprastai dalyvauja jos savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas (užsakovo atstovas) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į transporto priemonę. Apžiūrėjus transporto priemonę, surašomas transporto priemonės apžiūrėjimo aktas, kurį pasirašo transporto priemonės vertintojas ir jos savininkas (jo įgaliotas asmuo) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į transporto priemonę. Nesant transporto priemonės savininko, transporto priemonės apžiūrėjimo aktą pasirašo užsakovas (užsakovo atstovas). Pagal Tvarkos 24 p. apžiūrima transporto priemonė fotografuojama. Privalomas minimalus nuotraukų skaičius - 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose - apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai. Kiekvienu konkrečiu atveju vertintojas sprendžia, kiek būtina daryti nuotraukų, siekiant objektyviai užfiksuoti visus transporto priemonės apgadinimus.

Išdėstytas reglamentavimas leidžia daryti išvada, kad Tvarkoje numatyta procedūra – transporto priemonės apžiūra – nustatant transporto priemonės vertę yra privaloma. Kaip teisingai pastebėjo Komisija, Tvarkoje nėra numatyta galimybė nustatyti automobilio vertę remiantis transporto priemonės fotografijomis, toks vertės nustatymo būdas neatitinka šio teisės akto reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti siekiant nustatyti vertę naudoto automobilio muitiniam įvertinimui.

Kaip liudija surinkta rašytinė medžiaga, šiuo atveju vertinimas buvo atliktas neapžiūrėjus transporto priemonės, todėl tiek mokesčių administratoriai, tiek Komisija pagrįstai sprendė, kad bendrovės pateikta automobilio vertinimo ataskaita nelaikytina tinkamu įrodymu bendrovės importuoto automobilio vertei pagrįsti. Kadangi transporto priemonė nebuvo pateikta turto vertintojui, o vertinimas atliktas iš fotonuotraukų, teismas sprendžia, kad patikslintos turto vertinimo ataskaitos pateikimas Klaipėdos teritorinei muitinei situacijos mokestiniame ginče iš esmės nekeistų.

Be to, kaip nustatė muitinė, turto vertinimo ataskaita turi ir kitų neatitikimų, t. y. automobilio remonto kaštų Kalkuliacijos detalizacijos darbų sąraše prie dažymo darbų nurodyta, kad turi būti pilnai perdažoma: abeji priekiniai sparnai, abeji galiniai sparnai, abejos priekinės durys, dešinės galinės durys ir galinis bamperis, nors defektacijos akte nurodomas tik kairių priekinių durų ir galinių sparnų dažymas. Keistinų detalių sąraše nurodytos priekinės panelės, variklio gaubto, veidrodžio, aušinimo radiatoriaus ir kondicionieriaus radiatoriaus kainos žymiai didesnės nei esančio „EurotaxGlass’s International“ bazėje, kurioje pateikiamos preliminarios detalių, kuriomis prekiauja automobilių įgaliotieji atstovai, nurodytos kainos. Šios faktinės aplinkybės taip pat sudaro pagrindą kritiškai vertinti minėtą turto ataskaitą.

Darytina išvada, kad importuoto automobilio vertė pagrįstai buvo apskaičiuota vadovaujantis žinyno „Transporto priemonių importo kainos“ duomenimis, ko pasekoje buvo pagrindas įregistruoti muitinėje mokestinę nepriemoką.

Nuo nesumokėto PVM, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., pagrįstai buvo apskaičiuoti 94 Lt PVM delspinigių.

Nenustačius mokestinę atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių (Mokesčių administravimo įstatymo 139 str.), pareiškėjai skirta vidutinio dydžio (30 proc.) bauda laikytina tinkama poveikio priemone.

Kitų įrodymų, kurie būtų pagrindas tenkinti skundą, pareiškėja teismui nepateikė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiami mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjos nurodomais argumentais. UAB „Autodata“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Autodata“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėArūnas DirvonasRosita Patackienė