- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2-106-876/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui J. M., Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovei Robertai Dumčienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovui J. M., trečiajam asmeniui byloje esant A. M., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. R. ieškiniu prašo nustatyti, kad J. M. nėra A. R. tėvas. I. R. ieškinyje nurodo, kad su atsakovu negyvena nuo 2010 m. pavasario, tačiau santuokos nutraukimas įregistruotas tik 2011 m. sausio 20 d. Duktė A. R. gimė nepraėjus įstatymo nustatytam laikui, kada vaiko tėvu yra pripažįstamas buvęs sutuoktinis. 2010 metais pradėjo gyventi skyriumi, jokių santykių nepalaikė, abu su atsakovu gyveno atskirus gyvenimus. Šiuo metu nori, kad gimimo liudijime būtų įrašytas tikrasis vaiko tėvas – A. M., tačiau to padaryti negali, nes būtina nuginčyti tėvystę, o tik po to notariškai A. M. galės pripažinti tėvystę. Iki šiol A. M. neneigė savo tėvystės dukrai A. R., o atsakovas žadėjo neginčyti tos aplinkybės, kad jis nėra dukters tėvas. Aplinkybės, leidžiančios ginčyti tėvystę, ieškovei buvo žinomos anksčiau, tačiau buvo įsitikinusi, kad dukters tėvo pareiškimas notarinėje kontoroje įrašus dukters gimimo liudijime įgalins pakeisti be teismo. Tik nuginčijus tėvystę, I. R. galės susitvarkysi įrašus vaiko gimimo liudijime.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu, nurodė, kad vaikas tikrai yra ne jo. Jie jau buvo išsiskyrę ir gyveno ne kartu.
Institucija, teikianti išvada, nurodė, kad ieškovės I. R., gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), teigimu, su J. M., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kartu nebegyvena nuo 2010 m. pavasario, tačiau santuokos nutraukimas įregistruotas tik 2011 m. sausio 20 d. Duktė A. R. gimė nepraėjus įstatymo nustatytam laikui, kada vaiko tėvu yra pripažįstamas buvęs sutuoktinis. Moteris nurodė, jog nori, kad gimimo liudijime būtų įrašytas tikrasis vaiko tėvas – A. M.. Ieškovė nuo 2013 metų rudens gyvena išnuomojamoje sodyboje. Name yra du kambariai, virtuvė. Yra visi patogumai. Sodyboje moteris gyvena su savo trimis vaikais. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes augina mergaitę. Telefoninio pokalbio metu J. M. teigė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Skyrius neturi įtikinamų duomenų, kad A. M. galėtų būti biologinis A. R. tėvas, kadangi vyras yra Marijampolės pataisos namuose. Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo.
Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius informavo, jog J. M. buvo įrašytas A. R. tėvu, vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklių 32.3 punktu, kuris nurodo, kad jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trim šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis. J. M. ir I. R. santuoka nutraukta 2011 m. sausio 18 d.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
Teismas, remdamasis ieškovės ieškiniu, atsakovo paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, civilinės metrikacijos skyriaus informacija apie tai, kad ieškovei su atsakovu po jų santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų 2011 m. spalio 16 d. gimė A. R. (b. l. 4); tuo, kad atsakovas vaiko tėvu buvo įrašytas tik dėl to, jog vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po jų santuokos nutraukimo; tuo kad ieškovė ir atsakovas pripažįsta, kad iki vaiko gimimo ilgą laiką kartu negyveno, jokių santykių nepalaikė, o ieškovė nurodo mergaitės tėvu esant kitą vyrą; tuo, kad atsakovas neabejoja, kad A. R. nėra jo duktė; atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutinka su ieškiniu; tuo, kad institucija, teikianti išvadą byloje, prieštaravimų ieškovės ieškiniui nereiškia, ieškinys pripažintinas pagrįstu bei tenkintinu visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismui pateikta 2014 m. kovo 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-717, pagal kurią valstybei priteistinas 240 Lt advokato užmokestis. Nors LR CPK 96 str. 1 d. nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo LR CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Proceso dalyvių elgesys nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-106-876/2014 buvo tinkamas, tačiau vertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos teismas privalo konstatuoti, jog ne teismine tvarka nuginčyti, nustatyti tėvystės bei pakeisti įrašo gimimo liudijime neįmanoma, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, naudotis valstybės teikiama antrine teisine pagalba. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neteisingas įrašas vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas dėl abiejų šalių neveikimo, todėl konstatuoti šiuo atveju, kad bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti tik atsakovas būtų neteisinga, nes šioje situacijoje yra abiejų šalių kaltė. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas vertina, jog abi šalys turėtų atlyginti po 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė pateikė duomenis, jog ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteistina 50 proc. byloje buvusių bylinėjimosi išlaidų, tai yra už reikalavimą nuginčyti tėvystę pusė nustatyto žyminio mokesčio – 72 Lt, pusė sumos, tai yra 120 Lt, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pusė teismo turėtų 30,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 15 Lt, (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 79, 80, 93 str., 83 str. 3 d., 268 str. 5 d., 394-399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.149, 3.151, 3.152 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt žyminio mokesčio dalį, 15 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 87 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus) valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) bylinėjimosi išlaidas valstybei už I. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, Swedbank, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.