Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sergel“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikta atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 2 dalis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog UAB „Tele2“ ir atsakovas 2008-01-11 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Tele2“ įsipareigojo teikti atsakovui judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė UAB „Tele2“ siuntė atsakovui pranešimą apie susidariusią skolą, tačiau atsakovas savo skolos neapmokėjo.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Tele2“ 2014-04-30 sudarė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Tele2“ perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas ieškovės 2018-02-26 pranešimu.

Ieškovė 2018-02-26, 2018-11-30 pranešimais informavo atsakovą apie susidariusią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įvykdė prievolę pagal 2008-01-11 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).

Vadovaujantis aukščiau aptartais įrodymais ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių pareigų, todėl turi pareigą atlyginti ieškovei už suteiktas paslaugas, t.y. 94,88 EUR dydžio skolą (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Tarp šalių sudarytos sutarties 7.5. punkte nurodyta, kad atsakovui laiku nesumokėjus pagal sutartį priklausančių sumų, skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė paskaičiavo 2,29 EUR dydžio delspinigius. Atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,29 EUR delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 EUR dydžio žyminis mokestis, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 15 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš atsakovo valstybei nepriteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, t.y. 1,79 EUR, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94,88 EUR (devyniasdešimt keturių eurų 88 centų) dydžio skolą, 2,29 EUR (dviejų eurų 29 centų) dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (97,17 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolikos eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.