- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- 2-21358-217/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01457-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- K. V., A. V.
- Trečiasis asmuo
- VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovams K. V. ir A. V., trečiajam asmeniu VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nustatyti, kad butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir butui priklausančios 1/3 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir 1/1 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) priklauso I. V. asmeninės nuosavybės teise.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis (b.l.1-2), kad nutarus parduoti butą paaiškėjo, kad butas yra jos bendra jungtinė santuokinė nuosavybė su M. V., a/(duomenys neskelbtini) mirusiu (duomenys neskelbtini). ir jiems abiem nuosavybės teise priklauso šio buto po ½ dalį. Jos santuoka su M. V. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau ištuokos liudijimą išsiėmė tik (duomenys neskelbtini) jau po buto privatizacijos. Nuo santuokos nutraukimo dienos su M. V. gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė, jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną ir (duomenys neskelbtini) iš šio buto išsideklaravo. Bute ji liko gyventi su nepilnamečiais vaikais - K. V. ir A. V.. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ji iš asmeninių lėšų už 30440,22 rub. išsipirko iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 4 k. butą su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalimi tvarto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/l dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., kurie VĮ Registrų centre įregistruoti jos vardu.
Atsiliepimas
Atsakovai K. V. ir A. V. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes ir ieškinį palaikė, paaiškino, kad mama po santuokos nutraukimo su M. V. toliau negyveno, privatizavo turtą iš savo asmeninių lėšų.
Trečiasis asmuo VĮ (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime nurodė, kad teismui įsitikinus, jog yra pagrindas turtą pripažinti asmenine I. V. nuosavybe. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja. Bylą prašo nagrinėti turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka Civilinio kodekso 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga - aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, ir ji turi būti išreikšta aiškiai. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtą sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - rašytiniais įrodymais (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2004; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003; ir kt.).
Savo reikalavimą ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais (kopijomis): (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuokos liudijimu, M. V. mirties liudijimu, (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymomis apie deklaruotą gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) buto pirkimo pardavimo sutartimi, sumokėtų mokesčių kvitais, VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto registro išrašu, Gyventojų Registro išrašu apie M. V., Išrašu iš Testamentų registro, kuriais nustatyta, kad ieškovės ir M. V. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l.5).(duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) M. V. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs iki 9duomenys neskelbtini) (b.l.8) ir tai patvirtina ieškovės parodymus, kad M. V. po skyrybų nebegyveno kartu ir jis išsikėlė į (duomenys neskelbtini) rajoną. Ieškovė (duomenys neskelbtini) už 30 440,22 rublių iš (duomenys neskelbtini)žemės ūkio įmonės išsipirko nekilnojamąjį turtą - 4 k. butą (duomenys neskelbtini) su jam priskirtais priklausiniais (b.l.9), kurie VĮ Registrų centre buvo įregistruoti jos vardu (b.l.15). Pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovė asmeniškai sumokėjo dalimis iš savo lėšų už perkamą butą, už teisinę registraciją ir toliau mokėjo visus būtinus mokesčius (b.l.10-14). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad M. V. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini); 2013-02-19 mirė išsiskyręs, daugiau vaikų neturėjo (b.l.16) ir tai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad po skyrybų M. V. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną. Po M. V. mirties niekas dėl paveldėjimo nesikreipė.
Nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris sudarytas 1992-06-22, galiojant aktualiems įstatymams, tai Santuokos ir šeimos kodeksui (1993 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija, toliau - SŠK), CK (1994 m. redakcija), sandorio pasekmėms taikytinas ir 2000 m. liepos 18 d. priimtas, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 2 d.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, įgyto galiojant SŠK. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 str. 1, 3 dalys). SŠK 22 straipsnio 1 d., buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008). Nustatyta, kad ginčo turtą ieškovė įsigijo (duomenys neskelbtini), kai jos ir M. V. santuoka Jonavos rajono apylinkės teismo buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Tai, kad ištuokos liudijimą ieškovė išsiėmė tik (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu laikyti šią datą santuokos nutraukimo data. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) M. V. išsideklaravo iš (duomenys neskelbtini)kaimo ir išvyko gyventi atskirai. Tai patvirtina, jog santuoka su M. V. buvo nutraukta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, ir jie toliau bendro ūkio nevedė. Turtą ieškovė I. V. įsigijo asmeninėmis lėšomis, įgijo asmeninės nuosavybės teise. Buto pirkimo pardavimo sutartis sudaryta praėjus trims metams po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir metams po to, kai M. V. išsideklaravo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, todėl įvertinęs pateiktus įrodymus teismas laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad ieškovė I. V. gyveno viena ir turtą įsigijo asmeninėn nuosavybėn asmeninėmis lėšomis. Atsakovai patvirtina šias aplinkybes, todėl esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir butui priklausančios 1/3 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinyje klaidingai nurodytas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir 1/1 dalis pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. V., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir butui priklausančios 1/3 dalis pastato-tvarto, unikalus (duomenys neskelbtini) ir 1/1 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) priklauso I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris dienas išsiųsti VĮ Registrų centro Kauno filialui.