Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė ieškiniu teismo prašo pripažinti, kad 0,0585 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; pripažinti, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (b. l. 2- 3).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos bei S. Š. santuoka, santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie susilaukę dukros G. Š., kuri šioje byloje yra patraukta atsakove. 1996 m. vasario 15 d. tuometinio Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-196/1996 jų santuoka buvo nutraukta, sprendimas įsiteisėjo 1996 m. kovo 7 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. redakcija) nuostatomis, teismo sprendimas sukeldavo teisines pasekmes tik jį įregistravus Civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau jai ši įstatymo nuostata nebuvo žinoma dėl teisinių žinių stokos, todėl sprendimą dėl santuokos nutraukimo ji įregistravusi tik 2001 m. liepos 5 d., apie ką liudija civilinės metrikacijos įrašas Santuokos sudarymo akto įraše (santuokos nutraukimo akto įrašo Nr.60). Po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, ji 1997 m. spalio mėn. 20 d. įsigijusi sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 1997 m. lapkričio 18 d. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nuo to laiko ir gyvenanti. Šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas išimtinai iš jos asmeninių lėšų, kadangi su buvusiu sutuoktiniu jie kartu kaip šeima negyvenę, nevedę bendro ūkio, neturėję jokių bendrų išlaidų ir jokių tarpusavio turtinių santykių nepalaikę dar gerokai (apie 6 metus) iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo. Įsigydama aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą, ji buvo įsitikinusi, jog jis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes tiesiog nežinojusi, kad 1997 m. įsigytas turtas pagal įstatymą preziumuojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 22-25 str. redakcija iki 2001 m.), nes iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numatė, kad santuoka formaliai pasibaigia tik įregistravus teismo sprendimą Civilinės metrikacijos skyriuje. Kaip jau minėjusi, sprendimą dėl santuokos nutraukimo ji įregistravusi tik 2001 m. liepos mėn. 5 d.. Jos buvęs sutuoktinis S. Š. iki pat savo mirties ištuokos įregistravęs nebuvo. Jos buvęs sutuoktinis bei jų dukros G. tėvas S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas, įgytas esant registruotai santuokai, preziumuojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 22-25 str., galioję iki 2001 m. liepos 1 d.), o jų santuokos nutraukimas įregistruotas tik 2001 m. liepos 5 d., todėl 1997 m. jos vardu įsigytas nekilnojamasis turtas šiuo metu juridiškai yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apie tai, kad jos vardu 1997 m. įsigytas nekilnojamasis turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ji sužinojusi tik visiškai neseniai, kai nusprendusi parduoti jai priklausantį sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dėl to kreipusis į notarą. Tuomet jai ir buvo paaiškinta, kad šis žemės sklypas priklauso ne tik jai, bet ir jos buvusiam sutuoktiniui S. Š., t. y. kad šis turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi jis įsigytas dar neįregistravus teismo sprendimo dėl jų santuokos nutraukimo. Tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigta teisme, įrodžius, kad turtas įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas ar įgytas po faktinio santuokos pasibaigimo arba įgytas iš asmeninio turto šaltinių. Jos atveju visas 1997 m. nusipirktas nekilnojamasis turtas buvo įgytas už jos asmenines lėšas po faktinio santuokos pasibaigimo. Pagal šiuo metu galiojančio CK 3.88-3.90 straipsnių nuostatas teismas turi teisę nustatyti tikrąjį turto teisinį režimą, t. y. pripažinti, kad santuokos metu įsigytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, kai yra ginčas dėl nuosavybės pobūdžio. Jokio ginčo tarp jos ir atsakove šioje byloje patrauktos dukros G. Š. nėra, tačiau pagal šiuo metu galiojančio CK 3.88 straipsnio 2 dalį bei CK 3.89 straipsnio 2 dalį būtina pripažinti, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. G. Š. į bylą įtraukta kaip atsakovė ne todėl, kad ji nesutinka su tuo, jog ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o todėl, kad ji yra pirmos eilės S. Š. priklausančio turto paveldėtoja ir gali pretenduoti į dalį aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto kaip į tariamą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Kaip matyti iš prie šio ieškinio pridedamo Testamentų registro išrašo paveldėjimo byla po S. Š. mirties nėra užvesta ir jokių pareiškimų dėl jam priklausančio turto paveldėjimo nėra paduota. Jos žiniomis, G. Š. į notarą dėl jos tėvui S. Š. priklausančio turto ar jo dalies paveldėjimo nesikreipė, nes jo vardu jokio privalomai registruotino ir paveldimo turto nebuvo, todėl ir paveldėti nebuvo ką. Ji, kaip ir ji, buvo įsitikinę, kad jos vardu 1997 m. įsigytas nekilnojamasis turtas priklauso tik jai asmeninės nuosavybės teise, nes tiek jai, tiek ir dukrai G. Š. buvo žinoma, kad jis yra įsigytas už jos asmenines lėšas jau po faktinio jos bei S. Š. santuokos nutraukimo. Ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodo prie ieškinio pridedami dokumentai, jas ji įrodinėsianti ir savo paaiškinimais teisme. Mananti, jog ieškinyje nurodytus faktus patvirtins ir byloje atsakove patraukta jos dukra (b. l. 2- 3).

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinį ji perskaičiusi, pasirašiusi, jame viskas surašyta teisingai. Ji santuoką nutraukusi 1996 m. vasario 15 d.. Tuo metu su vyru bendrai negyvenę apie 6 metus. Gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo trys kambariai, ten gyvenusi ir po santuokos nutraukimo. Vyras tik retkarčiais pareidavo, kur jis tuo metu gyvendavo nežinanti, tačiau eidavo pas motiną. Ji vėliau 1997 m. lapkričio 18 d. nusipirkusi butą (duomenys neskelbtini) g. ir ten išėjusi gyventi. Butas (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas, nebuvo jokio turto dalybų. Butą ji buvo gavusi iš darbovietės ir privatizavusi už savo pinigus. Nebuvo parašyta, kad jos asmeninė nuosavybė, bet pardavusi ji, buvęs sutuoktinis davė leidimą. Už butą gautų pinigų dalį atidavusi buvusiam sutuoktiniui, atskaičiusi jo skolas. Buto pirkimui skolinusi pinigus iš brolio, ir pardavusi butą, priklaususį jai ir buvusiam sutuoktiniui. Į naują butą išėjusi iš karto po jo įsigijimo. Sodo žemės sklypą ji pirkusi anksčiau 1997 m. spalio 20 d., turbūt iš savo santaupų, buvęs sutuoktinis neprisidėjo. Ji nežinojus, kad tuo metu reikėjo santuokos nutraukimą įregistruoti, nes maniusi, kad užtenka turėti teismo sprendimą, kuriame parašyta, jog santuokos nutraukimas įsigalioja nuo tada, ir ją tai suklaidino. Paskui ji darbe atsitiktinai sužinojusi, kad jai reikia sumokėti paskirtą 100 Lt. ir užregistruoti civilinės metrikacijos biure, ką ji ir padariusi. Ji po to nuėjusi į civilinės metrikacijos biurą, jai pasakė ką daryti, sumokėjusi mokesčius ir ištuoka įregistruota 2021 m. liepos 5 d. Jos buvęs sutuoktinis mirė 2005 m., jis turėjo vieną dukrą G. Š., kitų vaikų neturėjo, tėvai jo jau mirę. Jo seserys gyvos, jos jokio jo palikimo nepriėmę, nes jokio turto jis neturėjo, su jomis bendravusi, jokių pretenzijų nereiškė. Kur jis gyveno po santuokos nežinanti, tik girdėjusi, kad už kapų sodo namelyje. Jos dukra tėvo palikimo nepriėmusi, buvę 2005 m. pas notarę, kur dukra kažką pasirašė, bet jai niekas nepasakė dėl turto palikimo.