Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2024-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-763-1207/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-06-12
Bylos Nr.
e1-763-1207/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47552-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
Kaltinamasis
T. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-763-1207/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47552-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ručienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų, o taip pat įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. B. kaltinamas tuo, kad 2023 m. gruodžio 3 d., apie 11.00 val., gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu virtuvės – svetainės patalpoje smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę I. B., tyčia, suėmęs rankomis už veido ir kaklo, kelis kartus spaudė, taip I. B. sukėlė fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2023 m. gruodžio 3 d., apie 18.00 – 19.00 val., toje pačioje vietoje abiem rankomis suėmė I. B. už kaklo, smaugė ir, nustūmęs nuo savęs, permetė per sofos – lovos kampo kietą dalį, pasiguldęs ant nugaros, toliau smaugė abiem rankomis, tokiu būdu tyčia smurtaudamas, padarė savo sutuoktinei odos įbrėžimus dešinėje kaklo pusėje, poodinę kraujosruvą kairio sėdmens srityje, poodinę kraujosruvą kairio raktikaulio ir kairiojo žasto srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis T. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. jis namuose buvo užsikaitęs pirtelę, joje pirtinosi, gėrė kokteilius. Alkoholio jau buvo vartojęs ir dieną anksčiau, šeštadienį. Namuose jis buvo su dukra U. Žmona I. B. nuo ryto buvo išvykusi darbo reikalais į savo objektus. Grįžo gal apie 12.00 val. dienos. Tarp jų kilo ginčas. I, tik grįžusi į namus, nieko nesakiusi, paėmė jo mobilųjį telefoną ir trenkė į sieną. Jis jos paklausė, kas nutiko, kodėl ji metė jo telefoną? Ji nieko neatsakė. Paėmusi telefoną į rankas, dar kartą sviedė jį į sieną. Jis tada priėjo prie I, abejomis rankomis paėmė jai už veido, paklausė, kuo čia kaltas telefonas? I. pradėjo jam priekaištauti, kad persirašytų telefoną ant „savęs“, kad jai nereikėtų mokėti. Tuo metu jis I. tikrai nesmaugė, tik abejomis rankomis buvo paėmęs jai už veido, norėjo pasišnekėti. I. kalbėtis nenorėjo, nuėjo į namo antrą aukštą ir ten pasiliko su dukra U. Praėjus kuriam laikui, I. kartu su dukra nusileido į namo pirmą aukštą, pradėjo kepti blynus. I. būnant svetainėje, jis vėl suėmė jai rankomis už veido, klausinėjo, kas atsitiko, kodėl ji pyksta. Tikrai jos nesmaugė. Kadangi jis laikė ją, rankomis paėmęs už veido, ir jie abu atsitraukdami atgal judėjo, užkliuvo už sofos – lovos kampo kietos dalies ir abudu su I. persivertė per lovą. Nukritus ant lovos, I. gulėjo nugara į lovą, o jis buvo I. ant viršaus ir toliau laikė, rankomis paėmęs jai už veido. Jos nesmaugė. Visą tą laiką, kol jie konfliktavo, ar dukra U. galėjo matyti įvykį, jis negali pasakyti. Atsimena, kad I. pradėjo šaukti „U, kviesk policiją“. Ar U. tuo metu buvo šalia jų, ar galėjo matyti įvykį, jis negali pasakyti. Jo žiniomis, policiją iškvietė U. Iškvietus pareigūnus, jis kartu su I. ir dukra išėjo į lauką ir ten jų laukė. Iki atvykstant policijai, į kiemą dar atvyko sūnus G. Jie apsižodžiavo. Tuo metu, kai atvyko policija, galėjo būti 18.00 – 19.00 val. Lauke jau buvo tamsu. Atvykus policijai, buvo paaiškinta visa situacija. Pareigūnai jo paklausė, ar jis turės šią naktį kur pernakvoti, nes negalės pasilikti namuose. Jis atsakė, kad ras. Grįžęs į namus po 15 parų, pasikalbėjo su I, jie viską išsiaiškino, susitaikė. Šiuo metu viskas yra gerai. Jie kartu gyvena, mėgina spręsti savo problemas. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti arba leisti susitaikyti su žmona.

Motyvuojamoji dalis

3. T. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios I. B. parodymais, kad ji kartu su T. B. gyvena apie 10 m., susituokę 5 metus, bendrų vaikų neturi, kartu gyvena nepilnametė dukra U. D.. 2023 m. gruodžio 3 d., apie 11.00 val., grįžo namo iš miesto ir rado sutuoktinį T. B. išgėrusį, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vartoti alkoholį jis jau buvo pradėjęs 2023 m. gruodžio 2 d. Tuo metu sutuoktinis buvo pirmajame namo aukšte svetainėje, sėdėjo ant sofos kampo, šalia buvo įjungtos eglutės lemputės. Jai išjungus kalėdines eglutės lemputes, sutuoktiniui tai sukėlė neadekvataus pykčio priepuolį, jis šaukė ant jos, ką jis blogo daro, ji numetė jo telefoną. Tuomet jis atsikėlė nuo sofos, priėjo prie virtuvinių spintelių, kur ji stovėjo, suėmė abiem rankomis už veido ir kaklo srities, stipriai spausdamas. Jai skaudėjo, ji jį atstūmė nuo savęs. Tuomet jis ją stipriai stūmė, dėl to ji parkrito ant šiukšliadėžės. Tuomet ji atsistojo, o jis ir vėl ją puolė rankomis, vėl suėmė abejomis rankomis už veido ir kaklo srities, ir tokie jo veiksmai – sugriebimai už kaklo – kartojosi, kiek kartų, negali pasakyti. Tęsėsi ilgai, galimai iki 5 min. Ją toks jo elgesys išgąsdino, jis, ką tiksliai jai sakė, nepamenu, tačiau sakė, kad nieko blogo nedaro, kad jai gydytis reikia, jai su psichika negerai. Atsimena, kad, paskutinį kartą jam suėmus rankomis už kaklo, jai labai skaudėjo. Tuomet ji jį nustūmė, jis atsitraukė. Tuo metu, kai sutuoktinis smurtavo prieš ją, minimoje patalpoje nieko nebuvo. Vėliau ji pamatė atėjusią savo dukrą U. Po minėto incidento sutuoktinis išėjo į barą „A“. Jis grįžo apie 18.00–19.00 val., buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai neadekvačiai kalbėjo, buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo ant jos šaukti, ją koneveikti. Kuomet sutuoktinis grįžo, mergaitė nuėjo į antrą aukštą. Prisimena, kad jis jai reiškė priekaištus, kad neleido jam išgerti. Dukrai esant virtuvėje kartu su ja, jis tik toliau reiškė pretenzijas, tačiau jėgos nenaudojo. Tačiau, dukrai išėjus į savo kambarį, esantį antrame namo aukšte, T. pradėjo grasinti, toliau pakeltu tonu priekaištauti, galiausiai suėmė abiem rankom jai už kaklo, nustūmė ant sofos kampo, permetė per kampo kietą dalį, nugaros sritimi, pajuto skausmą ties sėdmenimis ir, toliau pasiguldęs ją ant nugaros, pradėjo smaugti abejomis rankomis. Jai labai skaudėjo, trūko oro. Ji priešinosi, šaukė, bandė ištrūkti, tačiau jai nepavyko ištrūkti. Tai išgirdusi, iš antro aukšto atbėgo išsigandusi U. Tuomet T. trumpam atšoko nuo jos, tačiau ir vėl bandė griebti, gaudyti, norėdamas tęsti smaugimo veiksmus. Tai matydama, dukra U. paskambino „112“. T, supratęs, kad iškviesta policija, atsitraukė nuo jos, pradėjo neramiai vaikščioti. Tuomet ji paskambino mobiliu telefonu sūnui G. D., kuris su drauge V. atvyko anksčiau nei policija. Atvykus sūnui, ji su dukra taip pat išėjo į lauką. Tada išėjo ir T. Jis toliau ją koneveikė, ėmė stumdyti, ir sūnus G. liepė T. nestumdyti jos. Visa tai stebėjo nepilnametė duktė U, kuri buvo kartu išėjusi į lauką laukti policijos. Minėtoje vietoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, ji turi vaizdo – garso įrašą, kas vyko lauke. Tuomet atvyko policija. Jos sutuoktiniui nustatė 1,4 promilių girtumą, išsivežė, ir, jos žiniomis, jam buvo paskirtas orderis, pagal kurį jis privalo nesiartinti prie jos. Tačiau 2023 m. gruodžio 4 d., jis vėl grįžo neblaivus į namus. Pastebėję su sūnumi sutuoktinį kieme, jie nedelsiant iškvietė policiją, ir jis buvo išvežtas. T. B. buvo ne kartą smurtavęs prieš ją, jis dėl smurto prieš ją 2021 m. buvo nuteistas, paskirta probacijos priežiūra nevartoti alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų. Pareiškimai dėl smurto buvo rašyti kelis kartus. Apie metus laiko sutuoktinis vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat ji pastebėjo, kad vartodavo galimai narkotines medžiagas, dėl to jo elgesys tapo neprognozuojamas, ir situacija toliau blogėja. Ji bijo, kad grįžęs į namus jis gali vėl naudoti smurtą prieš ją ir ji bijo dėl savo dukros sveikatos ir gyvybės. Namas, kuriame ji gyvena nuosavybės teise, priklauso tik jai;

3.2. nukentėjusiosios I. B. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, jog poodinės kraujosruvos kairio raktikaulio srityje ir kairiame žaste išsivystė dvi dienos prieš konfliktą su jos vyru, kuris įvyko 2023 m. gruodžio 3 d. Dėl tų poodinių kraujosruvų ji teismo medicinos tarnybos specialistui, kiek prisimena, nors gali ir klysti, minėjo, jog jos nesusijusios su tuo konfliktu. Ji dirba valytoja UAB (duomenys neskelbtini), jai tenka valyti įvairiausias patalpas ir užkaborius. Darbe labai dažnai atsitinka taip, jog, bevalydama patalpas, kažkur atsitrenkia. Taip buvo nutikę ir tada, kai darbe susižeidė kairį raktikaulį ir kairį žastą, tose srityse atsirado „mėlynės“ – poodinės kraujosruvos. Šiuo metu ji gyvena su T. B., jie gerai sutaria, sugyvena puikiai, nuo paskutinio karto – 2023 m. gruodžio 3 d. – jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Skirtis su vyru neketina ir negalvoja;

3.3. nepilnametės liudytojos J. D. parodymais, kad 2023 metais buvo konfliktas tarp jos mamos ir mamos sugyventinio T. Nežino, dėl ko tiksliai jie susipyko. Ji buvo savo kambaryje. Nelabai žino, kas ten vyko. Konfliktas vyko svetainėje, pirmame aukšte. Jos kambarys – antrame aukšte. Ji girdėjo riksmą, jiedu rėkė vienas ant kito. Kai ji atėjo į apačią, mama pasakė kviesti policiją. Mama stovėjo priremta prie sofos. T. buvo prirėmęs mamą prie sofos. T. laikė mamos rankas, mama buvo atsirėmusi į sofą. Kai mama pasakė kviesti policiją, T. norėjo paimti telefoną. Ji telefoną laikė prie savo ausies. Policijai ji sakė, kad vyksta konfliktas. Kai ji pamatė savo mamą, mama atrodė labai išsigandusi. Tai vyko vakare, apie 19.30 val. Buvo sutemę. Iškvietusi policiją, ji policijos išėjo laukti į lauką. Kai ji buvo lauke, mama paskambino jos broliui. T. mamos akinius sukišo už sofos. Akiniai skirti matomumui. Laukė policijos. Atvažiavo labai supykęs vyresnysis brolis G. Brolio mergina V. nusivedė ją į kambarį. G, T. ir mama liko laukti prie vartų, lauke. Mama pasakojo policijai, kad ją T. smaugė. Ji matė, kaip T. mamą buvo prirėmęs prie sofos, matėsi hematomos, t. y. mėlynės, ant mamos kaklo. Daugiau niekur mėlynių nebuvo. Mama parodė jai tas mėlynes. Šis įvykis pirmas, jai esant namie. Anksčiau mama buvo sužalota, buvo kviesta policija. Ji su T. gerai sutaria, T. prieš ją nesmurtavo. Dabar mamai su T. viskas gerai. Jis atsiprašė. Jie gyvena dabar gerai. Buvo savaitgalis, kai vyko konfliktas. Nežino tikslios datos. Vyko tą dieną, ir anksčiau vyko nesutarimai, ji tik juos girdėjo. Dėl ko įvyko konfliktas, negali įvardinti. T. vartojo alkoholį. Apie įvykį, konfliktą su T. nekalbėjo. Su mama kalbėjo prieš apklausą. Mama sakė pasakyti viską, ko jos klaus. Ji girdėjo, ką mama pasakojo policijai. Jai mama nieko nepasakojo;

3.4. liudytojo G. D. parodymais, kad jo mama – I. B., jo sesuo – U. D., mamos vyras – T. B.. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 10 d., vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, jis sulaukė telefoninio skambučio iš savo mamos, ji jo paprašė nedelsiant pas ją atvažiuoti. Daugiau nieko nepasakė. Jis suprato, kad tarp jos ir vyro vyksta konfliktas. Konfliktai tarp jų vyko ne pirmą kartą. Po skambučio jis kartu su savo drauge V. nuvyko pas mamą jos gyvenamuoju adresu. Atvykę prie namo, gatvėje, pamatė ant šaligatvio, stovinčią savo mamą, kieme stovintį jos vyrą T. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad T. yra agresyviai nusiteikęs. Mama pasakė, kad T. prieš ją smurtavo, smaugė. Tuomet jis su T. apsižodžiavo, sukonfliktavo, jis priėjo prie T, jiedu apsistumdė. Juos išskyrė mama. T. plūdo jį ir mamą necenzūriniais žodžiais. Po keleto minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė T, o jis kartu su mama grįžo į jos namus. Namuose pamatė ant mamos kaklo kraujosruvas, mėlynes. Atėjo policijos pareigūnas, apklausė mamą. Tuomet jis ir išgirdo, kas įvyko;

3.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) namo kiemo teritorija stebima vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūros metu jokių įrodomąją reikšmę turinčių objektų nerasta, nieko nepaimta;

3.6. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir U. D. pokalbis, kurio metu pastaroji reikalauja policijos adresu (duomenys neskelbtini), dėl patėvio smurtavimo rankomis prieš jos mamą. Medikų pagalbos atsisakė;

3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2555/2023 (02), kurioje nurodyta, kad I. B. nustatyti odos įbrėžimai dešinėje kaklo pusėje, būdingi padaromiems pirštų nagais, galimai spaudžiant kaklą rankų pirštais. Poodinė kraujosruva kairio sėdmens srityje išsivystė kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai atitinka I. B. nurodytą laiką ir aplinkybes ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kairio raktikaulio srityje ir kairiame žaste išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir, tikėtina, 1–2 paros anksčiau nei aukščiau aptarti sužalojimai. Šie sužalojimai taip pat vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.8. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas peržiūrėtas ir aprašytas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusioji I. B. policijos pareigūnams aiškina įvykio aplinkybes, kad sutuoktinis ją smaugė, smurtavo. Įraše matyti, kaip pareigūnai išlipa iš policijos automobilio, juos pasitinka 4 asmenys – du vyrai ir dvi moterys; pareigūnas pasiteirauja asmenų, kas atsitiko; moteris atsako, jog „gėrė, smaugė, smurtauja ir psichologiškai ir smūgiais“; toliau matyti, kaip pareigūnai su asmenimis nueina į gyvenamojo namo patalpas, kur pareigūnas klausia, kas ir prieš ką smurtauja; moteris papasakoja, jog ją smaugė, išsisiurbliavo patalpą, ir vėl jis atėjo šūkauti, rėkauti ir vėl smaugti puolė; toliau pareigūnas su žibintuvėliu apžiūri I. B. kaklą, vietą, ties kuria buvo smaugta, paklausia jos, ar trenkė jai kur, pastaroji atsako „taip tik, stumdėsi“; vaizdo įraše prie I. B. matyti 2 asmenys, vaikinas ir mergina; pareigūnas teiraujasi, kas tokie jie yra; vaikinas atsako, jog yra sūnus (I. B.), pilnametis; pareigūnas pasiteirauja, ar yra nepilnamečių asmenų; I. B. atsako, jog dukra (rodydama į šalia esančia merginą); pareigūnas paprašo pateikti asmens dokumentus, klausia I. B., ar tai ne pirmas kartas, pastaroji atsako patvirtina; I. B. sūnus pasakoja, jog, kai jis dabar atvažiavo, tai su „juo“ apsistumdė, tiesiog vienas kitą pastūmė, jisai tada pargriovė jį ant žemės, ir tuo baigėsi; toliau vaizdo įraše matyti, kaip I. B. su dukra ieško asmens dokumento; pareigūnas informuoja, jog I. B. turės ateiti prie automobilio apklausai, pasitikrinti blaivumą; pareigūnui paklausus I. B., ar yra vartojus alkoholinių gėrimų, ši atsako neigiamai; toliau vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas išeina iš gyvenamojo namo, eina prie policijos automobilio, paima alkotesterį, grįžta į gyvenamąjį namą, alkotesteriu patikrina vyro (ikiteisminio duomenimis, T. B.), kuris sėdi svetainėje prie stalo, blaivumą, nustato 1,46 promilių neblaivumą; toliau matyti, kaip pareigūnas alkotesteriu patikrina I. B. blaivumą, nustato 0,00 promilių blaivumą; Vaizdo įrašo 14.16 min. T. B. pradeda garsiai šaukti I. B. atžvilgiu „aš viską perku, aš viską darau, o tu tik už telefoną moki, alio, tu nusileisk kada nors nuo dangaus“; toliau vaizdo įraše T. B. pasiunčia (necenzūrinis žodis) prie durų stovintį G, I. B. sūnų; būdamas koridoriuje, jis pasakoja, jog apie įvykį jis nieko nežino, jis miegojo, atsikėlė, nuėjo, atsikėlė ir atėjo pas ją (I. B.), pasakė jai „kas tau atsitiko?“, ji iš karto dukrai sako „kviesk policiją“, nu ir iškvietė policiją; pareigūnai išsiveda T. B. iš gyvenamojo namo, nuveda prie policijos automobilio, uždaro į laikino sulaikymo patalpą.

4. Nurodytų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. B. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę I. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo T. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis esmines veikos aplinkybes pripažino ir patvirtino apklausos metu, nurodydamas, kad buvo suėmęs nukentėjusiąją už veido, tačiau to nelaikė smaugimu. Kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, veiksmai atlikti vieną dieną ir dėl to paties konflikto, todėl veika pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam T. B. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, kad jam žinoma galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantamos ir jis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (BPK 418 straipsnio 3 dalis).

6. Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, tęstinis nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, dirba, psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė, priklausomybės ligų įskaitoje įrašytas, tačiau skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga); į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra.

8. Siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmių tikslus, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam T. B. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – artima minimaliai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 20 MGL (numatytas tokios įmokos dydis nuo 10 MGL iki 250 MGL), nustatant 6 mėnesių savanorišką įmokos sumokėjimą. Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga.

9. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

10. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant laisvės apribojimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, įpareigoti T. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1000 Eur, t. y. vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti T. B., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė