Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2022-08-03 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. spalio 14 d., apie 23.05 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – sugyventine V. L., asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė rankos delnu vieną smūgį į kairį antakį ir dešinį skruostą bei du smūgius į galvos sritį nukentėjusiajai V. L., taip sukėlė nukentėjusiajai V. L. fizinį skausmą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad V. L. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena, veda bendrą ūkį. 2022 m. spalio 14 d. kartu su sugyventine buvo išvykę pas giminaičius, kur abu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. jie kartu parvažiavo į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Grįžę kartu su sugyventine iš karto nuėjo į lovą miegoti. Gulint lovoje tarp jo ir sugyventinės prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu sugyventinė V. L. pradėjo jam priekaištauti, kad jai skambinėja jo buvusi draugė. Jis pradėjo tesintis, kad jis dėl to nekaltas. Žodinio konflikto metu jis susinervino ir sudavė savo sugyventinei V. L. tris smūgius rankos delnu į veido sritį ir prakirto kairės akies antakį bei sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Po smūgių sugyventinė atsikėlė iš lovos ir norėjo išsikviesti policiją, bet jis taip pat atsikėlė iš lovos ir greitai paėmė sugyventinės V. L. mobiliojo ryšio telefoną, nes nenorėjo, kad ji skambintų policijai. Tada sugyventinė norėjo išeiti iš namų, bet jis buvo užrakinęs duris ir jai nedavė rakto, todėl ji atsidariusi miegamojo langą išlipo per langą ir, kaip suprato, nubėgo pas kaimyną. Jis uždarė miegamojo langą ir nuėjo miegoti. Prabudo, kai į namus įėjo policijos pareigūnai. Miegodamas negirdėjo, kad buvo beldžiama į duris. Įvykio niekas nematė. Suprato, kad tokiais savo veiksmais sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholis, būdamas blaivus jis prieš savo sugyventinę nesmurtauja. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo R. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiosios V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad su sugyventiniu R. B. gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame gyvenamajame name. 2022 m. spalio 14 d. apie 18.00 val. ji kartu su sugyventiniu pas giminaičius (duomenys neskelbtini) šventė gimtadienį ir abu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. jie parvažiavo į namus ir abu iš karto atsigulė į lovą miegoti. Gulint lovoje tarp jos ir sugyventinio R. B. prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu ji pradėjo savo sugyventiniui priekaištauti, kad jai skambinėja jo buvusi draugė. Jos sugyventinis R. B. pradėjo tesintis, kad jis nekaltas, ir pradėjo jai priekaištauti, kad ji su drauge jį apkalba. Žodinio konflikto metu sugyventinis R. B. dar labiau supyko ir sudavė jai tris smūgius rankos delnu į veido sritį ir prakirto kairės akies antakį. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį skausmo skalėje nuo 1 iki 10 vertina 7 balais. Tada ji atsikėlė iš lovos ir norėjo išsikviesti policiją, bet jos sugyventinis taip pat atsikėlė ir greitai paėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Laukinės durys buvo užrakintos, todėl ji atsidarė miegamojo langą ir iššokusi per pirmo aukšto langą nubėgo pas kaimyną. Iš kaimynui priklausančio mobiliojo ryšio telefono paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams ji su policijos pareigūnais priėjo prie savo namų durų, bet durys buvo užrakintos iš vidaus. Tada policijos pareigūnai beldė į namo duris, tačiau jos sugyventinis miegojo ir jų į vidų neįsileido. Policijos pareigūnai iškvietė gaisrininkus, kurie atvažiavę atrakino namo duris ir įėję į namo vidų rado lovoje miegantį jos sugyventinį R. B.. Pas medicinos ekspertus ji nevyko, nes jai sužalojimai nepadaryti, o sukeltas fizinis skausmas. Įvykio niekas nematė. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3.2. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad R. B. parodė vietą (duomenys neskelbtini), namo viduje, kambaryje, kur nukentėjusiajai V. L. žodinio konflikto metu gulint lovoje sudavė tris smūgius rankos delnu į veido sritį ir prakirto kairės akies antakį;

3.3. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji V. L. parodė vietą, (duomenys neskelbtini), namo viduje, kambaryje, kur R. B. žodinio konflikto metu jai gulint lovoje sudavė tris smūgius rankos delnu į veido sritį ir parkirto kairės akies antakį;

3.4. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai V. L. ant veido dešiniojo skruosto matomas odos spalvos pakitimas (paraudimas), taip pat ant kairiojo antakio matomas įdrėskimas 1,5 x 0,5 cm su sukrešusiu raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują;

3.5. specialisto išvada Nr. G 1485/2022(04), iš kurios matyti, kad V. L. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Nepatikslintų galvos sužalojimų diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis;

3.6. asmens blaivumo testo parodymais, iš kurių matyti, kad V. L. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas;

3.7. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);

3.8. kitų objektų apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, policijos pareigūnų BODY kamerų įrašai;

3.9. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, iš kurios matyti, kad V. L. konflikto metu sudavė ranka į veidą, dešinę ausį, virš kairio antakio paraudimas, po dešine ausimi paraudusi oda;

3.10. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad ant nukentėjusios V. L. kairės pusės antakio yra nubrozdinimas.

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog R. B. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad R. B. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys nepareikštas.

6. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. R. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. B. teistas vieną kartą už smurtinį nusikaltimą, bausmės neatlikęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, vykdantis individualią veiklą. Lietuvos probacijos tarnybos kaltinamasis R. B. charakterizuojamas neigiamai, kaip vengiantis vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

8. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už nusikalstamą veiką skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą (BK 48 straipsnis), nustatant prokuroro siūlomą trukmę – 60 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir bylą baugus baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ją pakeitus areštu pagal BK 65 straipsnio taisykles, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 80 parų areštas (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 65 straipsnio 2 punkto c) papunktis).

9. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu.

10. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindas jam skirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, R. B. asmenybę, bausmės tikslus galima pasiekti R. B. atidedant arešto bausmės vykdymą 6 mėnesių terminui ir paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

11. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. nusikaltimą padarė prieš artimą savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, teismas sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

13. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 15 d. 00 val. 18 min. iki 2022 m. spalio 16 d. 13 val. 00 min.

14. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 15 d. 00 val. 18 min. iki 2022 m. spalio 16 d. 13 val. 00 min.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti R. B. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos ((duomenys neskelbtini)) pagal nustatytą laiką (nuo 23 val. iki 6 val.) kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką skiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti R. B., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.