Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „NORDLITA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismui 2011-05-25 pateikti įrodymai dėl 5000 Lt teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti sumos įmokėjimo į Šiaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sąskaitą.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. gavo atsakovo UAB „NORDLITA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties, kuriame atsakovas prašo panaikinti minėtą nutartį ir pareiškėjui UAB „Kignas“ skirti 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad įmonė yra moki, dirba pelningai, jai negali būti keliama bankroto byla, pridėjo tai patvirtinančius finansinius dokumentus. Mano, kad pareiškėjas UAB „Kignas“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bankroto byla gali būti keliama tik tada, kai teismas įsitikina, kad atsakovas yra nemokus, t.y. yra tokios būsenos, kai jis nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Teismas sprendžia, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Iš atsakovo UAB „NORDLITA“ pateikto 2010-12-31 balanso matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas finansiniais metais sudaro 358 410 Lt, trumpalaikis turtas – 1 565 235 Lt. Nors įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 046 770 Lt, tačiau teismas pažymi, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra įsipareigojimai už kuriuos įmonė turės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog teismas vertinant įmonės nemokumą turi atsižvelgti į pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) dydžio ir į balansą įrašyto turto vertės santykį, o nenustatinėti įmonės nemokumą lyginant į įmonės balansą įrašyto turto vertę su per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2009). Be to, įmonės balanso duomenimis 183 974 Lt sumą sudaro po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai ir ši suma negali būti priskirta prie įmonės pradelstų įsipareigojimų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, būtina analizuoti duomenis apie tai, ar įmonė vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Atsakovas teismui pateikė 2010-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad įmonė tiek praėjusiais metais, tiek finansiniais metais dirbo pelningai, įmonės pelnas finansiniais metais siekia 13 364 Lt. Be, to ĮBĮ įmonės nemokumo nesieja su vykdomos veiklos pelningumo rodikliai, todėl įmonės duomenys apie pelną tik atspindi finansinę įmonės padėtį, tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo pozicija šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2010).

Teismas pažymi, kad bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009). Iš atsakovo pateiktų įmonės finansinių dokumentų matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl darytina išvada, kad UAB „NORDLITA“ yra moki ir nėra teisinio pagrindo kelti šiai įmonei bankroto bylą.

CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (pareiškimo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Aiškiai nepagrįsto ieškinio (pareiškimo) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, ar pareiškėjas suvokė arba turėjo suvokti, jog jo pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „NORDLITA“ iškėlimo yra nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Nesąžiningumu negali būti laikomas pareiškimo padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – pareiškimo padavimą. Pats atsakovas UAB „NORDLITA“ savo atskirajame skunde nurodė, kad UAB „Kignas“ perėmė UAB „NORDLITA“ įsipareigojimus už įrenginius už kitos įmonės UAB „Kotesa“. Todėl, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, kad pareiškėjas UAB „Kignas“ savo proceso teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, atitinkamai nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti pareiškėjui UAB „Kignas“ 5 000 Ltbaudą (CPK 185 str.).

LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Kadangi atsisakytina iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „NORDLITA“, pareiškėjui UAB „Kignas“ grąžintina 5 000 Lt suma teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Remiantis prieš tai nurodytais argumentais, naikintina Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis, netenkintinas pareiškėjo UAB „Kignas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „NORDLITA“, atsisakytina iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „NORDLITA“, netenkintinas atsakovo UAB „NORDLITA“ prašymas skirti pareiškėjui UAB „Kignas“ 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 95, 185, 290, 291 straipsniais, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 10 straipsnio 10 dalimi, teismas

nutaria:

Pavesti Šiaulių apygardos teismo finansininkei iš pavedimų lėšų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į pareiškėjo UAB „Kignas“ (įmonės kodas 302485815) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį.

Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „NORDLITA“ (įmonės kodas 144908472, buveinės adresas: Trakų g. 9, Šiauliai).

Netenkinti atsakovo UAB „NORDLITA“ prašymą skirti pareiškėjui UAB „Kignas“ 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

Nutarties nuorašą išsiųsti šalims.

Nutartis per 10 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.