Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2022 m. liepos 15 d. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo).

S. R. apklausta teismo posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad buvo karantinas, įmonė dėl apribojimų nevykdė veiklos. Viską, ką įmonė gavo pagalbai iš valstybės – viską pasiimdavo Valstybinė mokesčių inspekcija. Šiuo metu yra gruodžio 20 d. teismo sprendimas įmonę likviduoti. Pati nesikreipė į teismą, nes tikėjosi, kad įmonė „atsistos ant kojų“. Įmonė buvo pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis, nes jos vyras yra nedarbingas. Paskutiniu metu ji sau algos nemokėjo, gyveno iš vyro (duomenys neskelbtini) pašalpos. Įmonė vertėsi (duomenys neskelbtini), karantino metu visai negalėjo vykdyti veiklos. Karantino metu buvo mokamos subsidijos, jos ėjo tiesiai į įmonės banko sąskaitą, tačiau sąskaitos buvo areštuotos ir viską konfiskuodavo VMI. Lėšų pilnai nepakako skoloms padengti, nes reikėjo ir „Sodrai“ mokėti už darbuotojus. Po karantino pradėjo dirbti, daugiau mokėjo „Sodrai“, buvo likę sumokėti maždaug 200 eurų. Skola VMI buvo didelė. Kreditiniai įsipareigojimai viršijo įmonės turtą, tačiau ji tikėjosi, kad viskas grįš į savo vietas. Visgi, po karantino žmonės į kavinę neplūdo, daug kas dirbo nuotoliniu būdu. Sau atlyginimą ji nustojo mokėti nuo 2020 metų prieš pandemiją. Elgėsi nepiktybiškai, gailisi, kad negalėjo mokėti skolų. Kai matė, kad nėra klientų, susirado dar vieną darbą. Apie pareigą kreiptis dėl bankroto nežinojo, tačiau supranta, kad tai jos nuo atsakomybės neatleidžia.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad S. R. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove bendrovei turint didelių finansinių įsipareigojimų ir prievolių dėl jos nemokumo turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir įstatyme numatytos pareigos sąmoningai nevykdė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama S. R. nurodė, kad tikėjosi pelningos įmonės veiklos, apie pareigą inicijuoti nemokumo procesą nežinojo. Iš aukščiau minėtų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Šia nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir nepanaikinta, bankroto bylą iškėlęs teismas padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis atitinka JANĮ numatytą nemokumo sąvoką. Tokia pagrįsta išvada padaryta įvertinus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registrui pateiktą bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio matyti, kad bendrovė iš viso turėjo turto už 101 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 1 Eur, trumpalaikis turtas 100 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimais sudarė 26 552 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad bendrovė 2021 m. patyrė 22 726 Eur nuostolių.

S. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka vis didėjo, kol nuo 2020 m. vasario 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio ir nuo 2020 m. balandžio 28 d. nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio viršijo bendrovės turto kapitalą. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 30 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 13 812,24 Eur.

Tinkamai įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus kaip įmonės nemokumo būseną S. R. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore siekiant tinkamai apsaugoti visų kreditorių interesus privalėjo inicijuoti įmonės nemokumo procesą. Skola valstybės biudžetui bendrovei vadovaujant S. R. tik didėjo. Tokios aplinkybės leidžia pripažinti, kad bendrovės direktorei S. R. nuo 2020 m. sausio 20 d. turėjo žinoti apie tai, kad jos vadovaujama įmonė turi finansinių sunkumų ir yra nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, tai yra nemoki.

Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2597-580/2022, matyti, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios pareiškimas buvo patenkintas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Be to, VMI prie FM pateikto pareiškimo duomenimis, vadovaujant S. R., mokestinė nepriemoka susidarė už gyventojų pajamų mokestį ir pridėtinės vertės mokestį bei šių mokesčių delspinigius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš bankų sąskaitų ir priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau mokestinės išieškoti nepavyko. Kadangi priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemokos sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2020 m. vasario mėnesio, darytina išvada, kad minėta bendrovė tuo metu veiklą vykdė nuostolingai.

Aukščiau minėtų duomenų pagrindu teismas nustatė, kad nuosekliai blogėjanti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis, augantis įsipareigojimų dydis dėl skolų vadovei S. R. buvo žinomas ir suprantamas.

Įmonei vadovaujant S. R. VMI prie FM ne tik teikė nurodymus dėl mokestinės nepriemokos nurašymo, pradėjo priverstinę skolos išieškojimą iš įmonės procedūrą, kurią vykdant buvo nustatyta, kad įmonė tam tinkančio turto neturi, priverstinis išieškojimas yra negalimas. Tokia faktinė būsena įrodo, kad savo neteisėtu elgesiu S. R. pažeidė bendrovės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad atsiradus įstatymo nustatytai pareigai ir sąlygoms bendrovės vadovė S. R. sąmoningai ir neteisėtai ilgą laiką bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo pats kreditorius – VMI prie FM – kurios pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą tik 2022 m. rugpjūčio 19 d. Toks vadovės S. R. elgesys ir neveikimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis minėtas JANĮ nuostatas, pavojingas ir neteisėtas, dėl ko baudžiamas pagal įstatymą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamos S. R. veika dėl to, kad ji nevykdė jai privalomos pareigos inicijuoti nemokumo procesą ir neteisėtai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka teisės pažeidimą ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. S. R. įvykdė trunkamojo pobūdžio nusižengimą, dėl ko teismas įvertinęs įmonei iškeltos bankroto bylos datą pripažįsta, kad įstatymo numatytas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas nėra suėjęs.

Pažeidėjos S. R. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas S. R. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, sukeltas pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę.

Teismas įvertina tai, kad S. R. už pažeidimą dėl kreditorių teisių pažeidimo baudžiama pirmą kartą, savo neteisėtus veiksmus atliko ne dėl piktybinių, tyčinių veiksmų, bet dėl nerūpestingumo ir neteisėto pasitikėjimo siekdama pelningos įmonė veiklos ateityje, pažeidimas padarytas dėl sunkios ekonominės situacijos ir šalyje tuo metu paskelbto karantino, šiuo metu ji dirbdama gauna mažas pajamas, padeda ir išlaiko (duomenys neskelbtini) sutuoktinį bei nepilnametę dukrą. Dėl to skyrus net minimalią nuobaudą pagal sankciją jos finansinė padėtis ilgam ir žymiai pablogėtų, tai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinęs visas šias išimtines aplinkybes teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mato galimybę jai taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. ir už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

S. R. pripažinti kaltą padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis 34 str. 6 d. skirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-61-716/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.