- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1-683-654/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Civilinis ieškovas
- I. Š.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui V. Baranauskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2011-03-08, apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule, pasireiškusia tuo, kad prisistatė šio buto savininku, sudarė su D. Š. minėto buto preliminariąją sutartį dėl būsimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią gavo iš I. Š., dalyvavusios sutarties pasirašymo metu, 7000 litų grynųjų pinigų kaip avansinę įmoką, tačiau buto pirkimo-pardavimo sandoriui neįvykus, grąžino I. Š. 3000 litų, o likusios pinigų sumos, t.y. 4000 litų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai I. Š. 4000 litų turtinę žalą.
Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau priklausė jo motinai M. R. B., tačiau šį butą ji pardavė G. J.. 2011 metais G. J. žodžiu paprašė rasti butui pirkėją, todėl jis įdėjo skelbimą internetiniame puslapyje „Aruodas.lt“ ir nurodė savo telefono numerį. Po kiek laiko paskambino Š., su kuriais jis pirmą kartą susitiko 2011 m. vasario mėnesį. Butas jiems patiko, todėl ketino jį pirkti. 2011-03-08 tame pačiame bute susitikęs su I. Š., M. Š. ir D. Š., dalyvaujant nekilnojamojo turto agentui I. P., pasirašė preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Jie jam paliko 7000 Lt avansą, o butą sutarė parduoti už 162 000 litų. Preliminariąja sutartimi jie sutarė sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį iki 2011-03-25. Joje jis nurodė savo asmens duomenis, asmens kodą, pats pasirašė. Jis jiems pranešė, kad butas priklauso G. J., parodė buto dokumentus. Tačiau G. J. sužinojęs, kad su pirkėjais buvo sutarta 162000 litų suma, atsisakė jiems butą parduoti. 2011-03-25 jis su pirkėjais susitiko, juos informavo, kad butas už tokią kainą nebus parduodamas ir grąžino 3000 litų užstato. Kitų 4000 litų tuo metu neturėjo, bet pažadėjo jiems juos grąžinti.
Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Š. parodė, kad butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susirado pagal skelbimą internete. Ten buvo nurodytas agento I. P. telefono numeris. Tuomet ji su vyru M. Š. ir agentu I. P. nuvažiavo apžiūrėti buto, kur jų laukė A. B.. Sutarė, kad buto atvyks apžiūrėti dar kartą su dukra D. Š., kuriai ir norėjo pirkti butą. Susitikę antrą kartą jie aprašė kaltinamojo parodyti nuosavybės dokumentus ir rūsį, tačiau kaltinamasis pasakė, kad dokumentų ir rūsio raktų nepasiėmė. Pamena, kad A. B. jiems paaiškino, kad šis butas priklausė jo mamai, kurios nėra, ir kad jis priklauso jam, visi dokumentai yra tvarkoje. Tuo metu jiems jokių įtarimų nekilo, todėl jie pasirašė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties blanką padavė I. P., o jie užpildė. A. B. sutartyje nurodė savo duomenis, o sutartį pasirašė D. Š.. Pagal sutartį ji perdavė jam 7000 Lt. A. B. dar pasakė, kad čia bus dvigubas sandoris, neva jis parduos butą kažkokiam asmeniui, o tada šis asmuo parduos tą butą jiems. Kadangi preliminarioji sutartis buvo pasirašyta, jiems įtarimų tai nesukėlė. Sutartyje susitarė, kad sandoris turės įvykti 2011-03-25. Maždaug 2011-03-23 jai paskambinęs I. P. pasakė, kad sandoris greičiausiai neįvyks, nes A. B. nėra buto savininkas. Tik po kurio laiko pavykus susisiekti su kaltinamuoju telefonu, šis pasakė, kad grąžins sumokėtą 7000 Lt avansą. Iki šios dienos kaltinamasis yra grąžinęs tik 3000 Lt, kitos sumos jiems atgauti nepavyko.
Apklaustas teisme liudytojas M. Š. davė tokius pat parodymus, kaip ir I. Š..
Apklausta teisme liudytoja D. Š. parodė, kad 2011 metų kovo mėnesį jų šeima ieškojo pirkti jai butą. Tėvai pagal skelbimus internete susisiekė su nekilnojamo turto agentu ir 2011-03-08, apie 18 val., kartu su motina I. Š., tėvu M. Š. ir agentu I. P. nuvažiavo apžiūrėti buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute buvo A. B.. Tėvai prieš tai buvo vieną kartą jau nuvykę apžiūrėti šio buto. Apžiūrėję ir nusprendę jį pirkti jie pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. A. B. aiškino, kad čia jo butas, kad parduoda, nes mirė motina. Kaltinamasis sutartyje užpildė savo duomenis, I. Š. užpildė reikiamas grafas, o ji pasirašė. Pagal sutartį jos tėvai davė kaltinamajam 7000 Lt avansą. Apie tai, kad butas priklauso kitam asmeniui, A. B. nieko neužsiminė. Vėliau sužinojo, kad jos tėvams I. P. pasakė, jog A. B. nėra buto savininkas. Kadangi sandoris dėl to negalėjo būti sudarytas, tėvai ieškojo A. B., kad šis grąžintų avansą. Šis atidavė tėvams 3000 litų, likusios sumos negrąžino.
Apklaustas teisme liudytojas I. P. parodė, kad jis yra nekilnojamo turto agentas. 2011 metais, vasario mėnesį, jam paskambino A. B., kuris norėjo, kad jis tarpininkautų surandant klientus jo butui pirkti. Jis su A. B. apžiūrėjo jo parduodamą butą, aptarė už kokią kainą jį būtų galima parduoti. Kaltinamasis teigė, kad butas yra jo, nes mama mirusi, tačiau jokių buto dokumentų nerodė. Jam įtarimų, kad A. B. butas nepriklausė, nekilo, kadangi jis turėjo buto raktus, pažinojo kaimynus. Jam radus klientus – I. Š. ir M. Š., jie 2011-03-08 nuvyko apžiūrėti buto. Tą pačią dieną, apie 18 val., atvažiavo dar kartą su I. ir M. Š. į tą patį butą, šį kartą atvažiavo ir jų duktė D. Š.. Pamena, kad paprašius parodyti buto dokumentus, A. B. pasakė, kad dokumentų šį kartą nepasiėmė. Nusprendus butą pirkti D. Š. su A. B. pasirašė preliminariąją sutartį, be to A. B. buvo sumokėti 7000 litų grynųjų pinigų. Buvo sutarta, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti patvirtinta ne vėliau kaip iki 2011-03-25. Po kelių dienų gavęs nekilnojamo turto registro išrašą pamatė, kad butas priklauso G. J.. A. B. pripažino, kad butas pagal dokumentus priklauso kitam asmeniui, neva giminaičiui G. J., tačiau pastarasis gyvena kitame mieste, todėl jam davė raktus, kad parduotų butą. Tuomet jis susisiekęs su G. J. sužinojo, kad šis butą pardavinėja, bet apie tai, kad A. B. surado klientus ir paėmė avansą, nieko nežinojo, pinigų negavo ir su juo nieko nesitarė. Nuo to laiko A. B. pradėjo vengti jų skambučių, išsisukinėti. Tik nuvykus pas kaltinamąjį į namus A. B. grąžino I. Š. 3000 litų, likusios sumos negrąžino.
Apklaustas teisme liudytojas G. J. parodė, kad 2009-03-20 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutartį pasirašė A. B., kuris veikė pagal savo motinos M. B. įgaliojimą. Su A. B. niekada nėra kalbėjęs apie buto pardavimą ar prašęs jo, kad rastų klientus butui pirkti. Apie A. B. rastus pirkėjus nieko nežinojo. 2011 metų pradžioje jis susitiko su nekilnojamojo turto agentu I. P., kuris jį informavo, kad A. B. yra paėmęs rankpinigius iš klientų. Jis nieko apie jo buto pardavimą ir apie sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, nežinojo.
Preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2011-03-08, A. B. pasirašė kaip buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavėjas, nurodė, kad šis butas priklauso jam nuosavybės teise. Be to, sutarties sudarymo metu A. B. buvo perduoti 7000 Lt (b.l. 14).
Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad nuo 2009-05-21 iki 2011-06-30 pagal pirkimo-pardavimo sutartį buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas buvo G. J. (b.l. 39-41).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors apklaustas teisme kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad jis apgaule užvaldė svetimą turtą. Apklaustas teisme A. B. paaiškino, kad jis nukentėjusiajai parduotas butas anksčiau priklausė jo mamai, tačiau dėl finansinių sunkumų jis buvo priverstas butą parduoti G. J.. Vėliau šis norėjo butą parduoti ir prašė jo surasti pirkėjus, o vykdydamas G. J. pavedimą ir tarėsi dėl buto pardavimo tiek su agentu I. P., tiek su nukentėjusiaisiais. Iš ties yra paėmęs 7000 Lt avansą, dalį kurio grąžino. Tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais.
Išnagrinėjus įrodymus teismui nekyla abejonių, kad A. B. gavo iš I. Š. 7000 Lt. Dalį jų – 3000 Lt, A. B. grąžino I. Š.. Vertinant šio turto perėjimą iš I. Š. valdymo A. B. valdymui, teismo manymu, turto valdymas perėjo neteisėtai, panaudojant apgaulę turto įgijimo metu. G. J. parodymais bei iš dalies A. B. parodymais teismas nustatė, kad bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), anksčiau gyveno A. B. mama, tačiau 2009 m. kovo mėnesį šis butas buvo parduotas G. J. ir jis tapo teisėtu šio buto savininku. Po buto pardavimo jame liko gyventi A. B. mama, todėl A. B. turėjo šio buto raktus, jame lankėsi, jame buvo jo šeimai priklausantys daiktai. 2011 m. G. J. iš tiesų norėjo parduoti butą, tačiau dėl buto pardavimo ar tarpininkavimo dėl buto pardavimo su A. B. nekalbėjo ir nesitarė. Apklaustas teisme liudytojas I. P. paaiškino, kad 2011 m. pradžioje į jį kreipėsi A. B. su prašymu padėti parduoti jo butą ir jis tarpininkavo tarp jo ir I. Š. dėl buto pirkimo – pardavimo. Tokie I. P. parodymai tuo pačiu rodo, kad A. B. pats savo iniciatyva ėmėsi kitam asmeniui priklausančio buto pardavimo ir pateikė neteisingus duomenis, kad jis parduoda butą. Šie duomenys suklaidino tiek I. P., tiek I. Š.. Apklausta teisme nukentėjusioji paaiškino, kad I. P. pasiūlė pirkti butą, kurį pardavinėjo A. B.. Susitikimų su A. B. metu pastarasis nesakė, kad butas priklauso kitam žmogui, o jis neturi jokio pagrindo derėtis dėl buto pardavimo ir gauti avansą. Be to, susitikimų metu A. B. sudarė vaizdą, kad jis yra tikrasis buto savininkas ir pardavėjas, bute elgėsi kaip šeimininkas – rūpinosi daiktų išvežimu, rodė butą, pasakojo apie jo privalumus, sakė, kad turi buto dokumentus, tačiau juo palikęs namuose, pasakojo, kad butą parduoda, nes neva mirė jo mama, kuri jame anksčiau gyveno ir butas jam jau nėra reikalingas. Tokie A. B. veiksmai sudarė nukentėjusiajai klaidingą įspūdį, kad jis yra buto šeimininkas ir turi teisę jį parduoti, todėl šio suklydimo įtakoje nukentėjusioji ir perdavė kaltinamajam pinigus. Be to, nukentėjusiajai pareikalavus grąžinti pinigus, A. B. įvairiais būdais vengė su ją susitikti, paskirdavo susitikimo vietas ir pats į susitikimus neatvykdavo, nekeldavo telefono.
Tokie A. B. veiksmai teismo vertinami kaip I. Š. turto įgijimas apgaule ir kvalifikuotini pagal BK 182 str. 1 d.
A. B. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę A. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Turtinė žala yra padaryta, tačiau pilnai nėra atlyginta.
A. B. nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, yra vedęs, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str. ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Nustatydamas bausmės dydį, vadovaudamasis BK 61 str. 2 d., teismas įvertina tai, kad nėra A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. didesnę laisvės apribojimo bausmę nei įstatyme nustatytas šios bausmės termino vidurkis.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas pilnai.
Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-255/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika I. Š. yra padaryta neturtinė žala, kurią teismas įvertina 1000 Lt.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. B. turtui: automobiliams „Chrysler Voyager”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Fiesta”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Xantia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 85, 86-87) naikintinas, o turtas nukreiptinas civilinio ieškinio padengimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pilnai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Pilnai tenkinti I. Š. civilinį ieškinį. Iš A. B. I. Š. naudai priteisti 4000 Lt jos patirtai turtinei ir 1000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą panaikinti ir automobilius „Chrysler Voyager”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Fiesta”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Xantia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipti ieškinio patenkinimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.