Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. (S. O.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vairuodamas transporto priemonę, kurioje buvo pakrautas ir skuteris Gianto-Bugati išvyko į Lavoriškių pasienio užkardą. Atvykus, apie 21 val. atsistojo eilėje ir laukė įvažiavimo į pasienio užkardą. Eilė judėjo neįprastai lėtai, kaip vėliau paaiškėjo dėl to, kad pasienyje vietoje trijų „langelių“ dirbo tik vienas. Dėl šios priežasties pareiškėjas į muitinį patikrinimą atvyko pavėlavęs, tik 2019 m. liepos 3 d. apie 10 val. ryto. Atliekant muitinės procedūras pareigūnai nustatė, kad savanoriško išvykimo terminas yra pasibaigęs dėl ko pareiškėjas buvo perduotas valstybės sienos pareigūnams.

Teigia, kad atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neteisėtai Lietuvoje buvo vos keliolika valandų, laiku atvyko į pasienį, savanoriškai kreipėsi į atsakovės pareigūnus, - galėjo priimti sprendimą išsiųsti iš Lietuvos be draudimo atvykti į Lietuvą. Be to, pareiškėjui nebuvo išaiškinta teisė dar kartą kreiptis į atsakovę ir prašyti pratęsti sprendimą dėl grąžinimo, jeigu dėl objektyvių aplinkybių jis negalėtų įvykdyti sprendimo dėl jo grąžinimo.

Pažymi, kad jam per paskutinius dešimt metų buvo išduota ne viena Europos Sąjungos valstybių viza ir per visą šį laikotarpį jis nebuvo pažeidęs migracijos taisyklių. Pareiškėjas neturi šeimyninių ryšių su Lietuva, tačiau tokių ryšių turi su Italijoje gyvenančia mama.

Ginčijamas sprendimas dėl užsieniečio duomenų įrašymo į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą iš esmės yra grindžiamas vien formaliais pagrindais, pateikiant vien tik teisės normų citavimą, bet nenurodant jokių individualių šios situacijos aplinkybių, kurios pagrįstų tokio perspėjimo įvedimo būtinybę konkrečiu atveju. Be jau nurodytų aukščiau svarbių aplinkybių, atsakovas taip pat visiškai nevertino, kad pareiškėjo veikla yra susijusi su automobilių Europos Sąjungoje pirkimu ir toks draudimo atvykti įvedimas reikštų, kad dėl šio mažareikšmio pažeidimo asmuo turėtų nutraukti vykdomą ekonominę veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centro 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 15K-609 „dėl Kirgizijos Respublikos piliečio S. O. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką“ dalies, kuria nustatytas pareiškėjui draudimas dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvestas į C. SIS II perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje surinktais rašytiniai duomenimis nustatyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo“ Vilniaus oro uosto pasienio užkarda informuota, kad priėmė sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo savanoriškai išvykti iš LR bei Šengeno erdvės per 7 dienas (iki 2019 m. liepos 2 d.) (byla KG 00090, b. l. 3).

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 159-516 dėl Kirgizijos Respublikos piliečio S. O. grąžinimo į Kirgizijos Respubliką nusprendė, remiantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įpareigoti Kirgizijos Respublikos pil. S. O. savanoriškai išvykti į Kirgizijos Respubliką per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2019 m. liepos 2 d. ir įspėti, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies (byla KG 00090, b. l. 10).

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkarda 2019 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 37324-ANR-N-807-2019 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis 2019 m. birželio 25 d. 11 valandą į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Kauno oro uosto PKP atvyko pasibaigus LT vizoje Nr. 003893069 leistinų 30 dienų buvimo skaičiui. Atvyko 2019 m. gegužės 24 d. ir išbuvo ilgiau bei laiku neišvyko ir taip nuo 2019 m. birželio 23 d. (3 dienas) Lietuvoje bei Šengeno erdvėje yra neteisėtai (byla KG 00090, b. l. 1).

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkarda 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 13VR-5562 dėl KG piliečio S. O. sulaikymo sulaikė ne ilgiau kaip 48 val. KG pilietį S. O., nes laiku neįvykdė 2019 m. birželio 25 d. sprendimo dėl grąžinimo Nr. 159-516, kuriame asmuo įpareigotas per 7 d. išvykti iš LR nuo sprendimo įteikimo dienos (byla KG 00090, b. l. 2).

Pareiškėjas 2019 m. liepos 4 d. paaiškinimuose nurodo, kad jam buvo žinoma apie tai, kad jis turi išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2019 m. liepos 2 d. Taip pat, kad susiremontavęs transporto priemonę 2019 m. liepos 2 d. ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tos pačios dienos vakare apie 21 val. jis atvyko prie Lavoriškių PKP ir atsistojęs į transporto priemonių eilę, laukė kada galės kirsti sieną. Prie patikros Lavoriškių KPK jis priėjo 2019 m. liepos 3 d. apie 10 val. (byla KG 00090, b. l. 22).

Atsakovė ginčijamu sprendimu įvertinusi, kad pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir nesiėmė jokių veiksmų, kad savanoriško išvykimo į Kirgizijos Respubliką laikotarpis dėl objektyvių priežasčių būtų pratęstas, ir tai, kad jis gali siekti atvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir kelti nelegalios migracijos grėsmę vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 11¹ punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/20016 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniais uždraudė Kirgizijos Respublikos piliečiui S. O. atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo Kirgizijos Respublikos piliečiui S. O., atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Remiantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiui, Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tačiau užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (Įstatymo 133 str. 2 d.).

Pagal to paties straipsnio 7 dalį, Sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir C. SIS teikia Departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal 8 dalį, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami, kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi, nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Tvarka). Šioje tvarkoje atskirais skirsniais numatyti atvejai, kuomet apskritai priimami sprendimai dėl draudimai atvykti įvedimo.

Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į: užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį (Tvarkos 19.1 papunktis), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (19.2 papunktis), užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą (19.3 papunktis), tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos: užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas (19.4.1 papunktis), užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (19.4.2 papunktis), buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta (19.4.3 papunktis).

Tvarkos 20.1 papunktyje nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas draudimo atvykti laikotarpis 1 metai, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.

Sąrašo sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo C. SIS tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintos Sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Sąrašas tvarkomas ir duomenys iš šio sąrašo C. SIS teikiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šių Taisyklių nuostatų. Pagal 5 punktą, į Sąrašą duomenys įrašomi Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu. Kokie konkrečiai duomenys įrašomi, nurodyta Taisyklių 6 punkte.

Duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Duomenys iš sąrašo C. SIS pateikiami, Departamentui priėmus atitinkamą sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį (Taisyklių 111 papunktis).

Sprendimas įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Duomenys iš sąrašo C. SIS pateikiami sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką įsigaliojimo dieną (Taisyklių 113 papunktis).

SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Nustatyta, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą vizą, išbuvęs Šengeno erdvėje trisdešimt dienų, vizos nepratęsė tris dienas, nes, kaip nurodo skunde pareiškėjas, vizos galiojimo laikas baigėsi šventinėmis dienomis ir institucijos nedirbo. Pirmą darbo dieną jis kreipėsi į VSAT. VSAT 2019 m. birželio 25 d. pareigūnui priėmus sprendimą, įpareigojantį pareiškėją savanoriškai išvykti į Kirgizijos Respubliką iki 2019 m. liepos 2 d., jis neskundžia šios sprendimo dalies ir laiko, jog nustatytu terminu – iki 2019 m. liepos 2 d. – atvyko į pasienio ruožą išvykimui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad į Lavoriškių KPK jis atvyko kitos dienos rytą, t. y. 2019 m. liepos 3 d., dėl galimai gyvos transporto priemonių eilės. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis eilėje prie Lavoriškių KPK laukė, kada galės išvykti nuo 2019 m. liepos 2 d. (buvo didelė eilė, nes dirbo tik vienas langelis), VSAT atsiliepime iš esmės neneigia, kad liepos 2 dieną Lavoriškių KPK galėjo būti eilės ir pareiškėjas, atvykęs laiku, savo eilę priėjo jau kitą dieną.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo suteiktas papildomas 7 dienų terminas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu Šengeno erdvės teritorijos, o ne iškart vykdomas išsiuntimas (nors pareiškėjas ir taip buvo 3 dienas ilgiau nei vizos galiojimas), t. y. pareiškėjas turėjo pakankamai laiko nustatytu terminu kirsti pasienio kontrolės punktą, - visiškai teisiškai nereikšmingos jo nurodomos faktinės aplinkybės dėl jo veiklos nurodytomis septyniomis dienomis. Vietoje savanoriško Lietuvos Respublikos teritorijos palikimo nustatytu terminu pareiškėjas vyko į kitas Europos Sąjungos valstybes (Čekija, Austrija), todėl į pasienio ruožą atvyko tik paskutinę termino savanoriškai išvykti dieną vakare, likus keletui valandų iki termino pabaigos. Tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog pasibaigus savanoriško išvykimo terminui, gali būti priverstinai išsiųstas iš Lietuvos Respublikos teritorijos bei patirti kitus nepatogumus (draudimą tam tikrą terminą atvykti į šalį ir pan.), - neduoda pagrindo pripažinti tarnybos veiksmų neteisėtais ar nepagrįstais. Pareiškėjas, vykdamas į pasienio ruožą paskutinę savanoriško išvykimo termino dieną vakare, pats prisiėmė riziką, jog pažeis migracijos įstatymus, savanoriško išvykimo terminą bei patirs su tuo susijusius nepatogumus.

Pareiškėjo teiginiai apie priimto sprendimo skundžiamoje dalyje taikytų migracinių priemonių (draudimo atvykti, perspėjimo įvedimą) neproporcingumą, įvertinus, pareiškėjo manymu, mažareikšmį jo padarytą pažeidimą, neduoda pagrindo teisėjų kolegijai spręsti kitaip nei nustatytas teisinis reguliavimas, kurį teisėtai ir pagrįstai pritaikė atsakovas. Pažymėtina, kad esamu teisiniu reguliavimu įgyvendinami visoje Europos Sąjungos Šengeno bendrijoje taikomi teisės aktai, numatyti Įstatymo priede. Pareiškėjas, kreipęsis dėl vizos išdavimo, turėjo galimybę pasirinkti jos kitokį terminą, įvertinęs visas, su jo verslu susijusias rizikas.

Atsižvelgus į išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamos sprendimo dalies dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir perspėjimo į C.SIS II įvedimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo S. O. (S. O.) skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.