Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-978-491-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
1A-978-491-2012
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00190-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Algirdas Gaputis, Artūras Ridikas
Nuteistasis
V. N., E. D.
Nukentėjusysis
R. M., R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1 A – 978 – 491 / 2012Proceso Nr. 1-76-1-00190-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėjas Donatas JatužisPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nuteistajam V. N.,atstovei pagal įstatymą Z. N.,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. ir jo atstovės pagal įstatymą Z. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl R. M. turto vagystės) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl R. R. turto vagystės) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. N. buvo paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., 64 str. 1 ir 3 d., ši bausmė buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. ir 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. N. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Nukentėjusiesiems R. M. ir R. R. buvo priteista atitinkamai 490 Lt ir 550 Lt solidariai iš V. N. ir E. D. turtinei žalai atlyginti, o šiems neturtint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, žalos atlyginimą iki nuteistųjų pilnametystės nuspręsta išieškoti iš Z. N. ir N. D..

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas E. D., tačiau apeliaciniai skundai dėl to paduoti nebuvo.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. N. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. D. :

- 2012 m., laikotarpiu nuo kovo mėnesio pradžios iki kovo 10 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į R. M. namą ir ūkinį pastatą, iš kur pagrobė jo turto už 490 Lt;

- 2012 m. balandžio 1 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į R. R. ūkinį pastatą, iš kur pagrobė nukentėjusiojo turto už 600 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam skirtą galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad jis padarė apysunkius nusikaltimus ir prisipažino padaręs juos. Mano, kad apylinkės teismas neįvertino to, kad jis mokėsi ir mokykloje jam sekėsi gerai, kad būdamas laisvėje nepažeidinėjo jam skirtos kardomosios priemonės vykdymo sąlygų. Apeliantas taip pat teigia, kad jo pagalba reikalinga mamai, kuriai vienai auginti dar du vaikus yra sunku. V. N. norėtų savarankiškai atlyginti iš jo priteistą žalą, mokytis ir padėti savo šeimai.

Nuteistojo V. N. atstovė pagal įstatymą Z. N. apeliaciniu skundu taip pat prašo sumažinti V. N. skirtą galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę 1 metais ir solidariai iš V. N. bei E. D. nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius padalinti lygiomis dalimis. Nurodo, kad V. N. turi lengvą negalią dėl elgesio ir psichinių sutrikimų, kad jos sūnus vienas nusikaltimų nedaro – juo naudojasi vyresni asmenys, kurių V. N. bijo. Be to, ji augina dar du mažamečius vaikus, vienam iš jų yra vidutinė negalia ir V. N. yra vienintelis vyras namuose, galintis padėti jai ūkio darbuose. Apeliantės įsitikinimu nuo 2012 m. birželio 6 d. būdamas laisvės atėmimo vietoje V. N. apgalvojo savo elgesio pasekmes ir dėl savo elgesio labai gailisi.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo atstovė pagal įstatymą ir gynėjas prašo apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

V. N. apeliacinis skundas atmetamas, Z. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. N. padarytą nusikalstamą veiką, paskyrė jam bausmes ir subendrino jas su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Apeliantai neginčija nusikalstamų veikų įrodytumo, jų kvalifikavimo ir V. N. už naujus nusikaltimus paskirtų bei subendrintos bausmių – šiuo metu V. N. laisvės atėmimo vietoje atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę (2 t., 87, 89, 122 b.l.), todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendį tikrina tik apeliacinių skundų reikalavimų ribose – dėl V. N. paskirtos galutinės subendrintos bausmės, bei dėl žalos atlyginimo pagrindo.

Dėl bausmės V. N.

BK 50 str. 2 d. numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. BK 63 str. 9 d. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal BK 63 str. taisykles. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 64 str. 1 ir 3 d. numato, kad nuteistajam, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padariusiam naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, bausmes subendrina visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdais. Kai bausmės sudedamos iš dalies, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinę V. N. skirtos galutinės subendrintos bausmės dalį sudaro ankstesniu, 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu jam skirta bausmė, kuri šiuo metu jau nebegali būti švelninama. Iš byloje esančių pažymų apie nuteistųjų teistumą ir teismų procesinių sprendimų kopijų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu V. N. pagal BK 180 str. 1 d. buvo nubaustas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams (šis nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. gegužės 17 d.) (1 t., 131–142 b.l.; 2 t., 116 b.l.). Po minėto nuosprendžio paskelbimo, neatlikęs juo paskirtos bausmės V. N. padarė naujus nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nubaustas skundžiamu nuosprendžiu. Po to, 2012 m. birželio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį V. N., kuriuo pripažino jį kaltu ir nubaudė pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės apylinkės teismas nesubendrino nei su 2012 m. kovo 1 d., nei su kuriuo nors kitu nuosprendžiu paskirta bausme (šis nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. liepos 24 d.) (2 t.,103–105, 109–112 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskyręs bausmes už atskirus nusikaltimus, apylinkės teismas visiškai teisingai iš pradžių subendrino jas tarpusavyje pagal BK 63 str. taisykles, o vėliau subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus su 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 2 metams 9 mėnesiams bausme ir pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. nuostatas su 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 64 str. reglamentuoja tik du bausmių subendrinimo būdus – visišką arba dalinį bausmių sudėjimus, o BK 63 str. tris bausmių subendrinimo būdus – bausmių apėmimą ir visišką arba dalinį bausmių sudėjimus. Nagrinėjamu atveju nesant BK 63 str. 5 d. numatytų pagrindų taikyti bausmių apėmimą, apylinkės teismas V. N. paskirtas bausmes subendrino jam palankesniu bausmių subendrinimo būdu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Būtina pabrėžti, kad subendrindamas apeliantui paskirtas bausmes, apylinkės teismas prie 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjo, BK 50 str. 2 d. prasme, minimalias skundžiamu nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus, o taip pat ir 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalis – už kiekvieną nusikaltimą po 3 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes tarpusavyje ir su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, apylinkės teismas BK 50 str., 63 str. ir 64 str. reikalavimų nepažeidė, o nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga ir atitinka nuteistojo V. N. asmenybę.

Šalies argumentai

V. N. atstovė pagal įstatymą apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti V. N. skirtą galutinę subendrintą bausmę 1 metais. Patenkinus šį atstovės prašymą skundžiamu nuosprendžiu V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė taptų švelnesne už 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Tokiu būdu V. N. liktų tinkamai nenubaustas už veiką, dėl kurios kaltu jis buvo pripažintas 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, o taip pat iš esmės jis liktų nenubaustas už veiką, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu. Tokia situacija būtų neadekvati ir neproporcinga nei nuteistojo V. N. asmenybės, nei jo padarytų nusikaltimų pavojingumui, o taip pat prieštarautų vienam iš BK 41 str. 2 d. 5 p. įtvirtintų bausmės tikslų – teisingumo principo įgyvendinimui. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo atstovės pagal įstatymą prašymas sutrumpinti V. N. skirtą galutinę subendrintą bausmę 1 metais yra nepagrįstas, jis prieštarauja baudžiamojo įstatymo reikalavimams, todėl tenkinti jį nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniuose skunduose V. N. ir jo atstovė pagal įstatymą taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus, jis turi lengvą negalią dėl elgesio ir psichinių sutrikimų, būdamas laisvėje apeliantas mokėsi, jis norėtų savarankiškai atlyginti iš jo priteistą žalą, V. N. pagalba reikalinga namuose ir kt. Tačiau atsižvelgti į šias, o tuo pačiu ir kitas BK 54–62, 91 straipsniuose įtvirtintas aplinkybes teismas privalo tik skirdamas bausmes už atskiras ir konkrečias nusikalstamas veikas. Subendrindamas už kelias atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas atsižvelgia ne į minėtas, o į kitas, pirmiau jau nurodytas BK 63–65 straipsniuose įtvirtintas aplinkybes. Be to, tiek apelianto skunde nurodytas, tiek ir kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes apylinkės teismas jau įvertino ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmes už naujas nusikalstamas veikas. Naujų duomenų ar motyvų, galinčių sukelti abejones apylinkės teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydžiu, apeliaciniame skunde nėra.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė V. N. paskirtų bausmių subendrinimo klausimus, teisingai ir pagrįstai nustatė jam galutinę subendrintą bausmę, todėl keisti nuosprendį šią nuosprendžio dalį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su Z. N. apeliaciniu skundo argumentu, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių priteisimo klausimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 str. 1 d. numato, kad bendrai nukentėjusiajam padarę žalos asmenys atsako solidariai. V. N. nukentėjusiesiems žalą padarė bendrininkaudamas su E. D., todėl jiedu yra solidarūs atsakovai. Tokiu būdu apylinkės teismas visiškai teisingai žalą iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiesiems priteisė atlyginti solidariai.

Tačiau, nuteistieji yra nepilnamečiai, todėl jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiems padarytos žalos atitinkamą dalį privalo atlyginti jų atstovai pagal įstatymą, t.y. jų motinos (CK 6.276 str. 2 d.). Taigi, nuteistųjų motinų civilinė atsakomybė šiuo atveju yra dalinė, t.y. iš jų nukentėjusiems turi būti priteista konkreti žalos dalis. Apylinkės teismas nuosprendyje tai nurodė netiksliai, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti :

Priteisti iš V. N. ir E. D. solidariai R. M. 490 litų, R. R. – 550 litų, žalai atlyginti; V. N. ir E. D. neturtint turto ar uždarbio, kurio pakaktų iš jų priteistai žalai atlyginti, iki jų pilnametystės iš Z. N. ir N. D. iš kiekvienos išieškoti po 245 litus R. M. ir po 275 litus R. R..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Algirdas GaputisArtūras Ridikas