- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-611-125/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- D. E.
- Atsakovas
- D. E.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R. Povilaitis Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2 (S)
2007 m. rugsėjo 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovei D. E., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. E. ieškinį atsakovui D. E., institucija, teikianti išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo D. E. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti nepilnamečio sūnaus S. E. gyvenamąją vietą, nustatytą Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-12 sprendimu, ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Nurodo, kad nuo to laiko, kai teismo sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, pasikeitė nemažai aplinkybių: ji įsigijo dviejų kambarių butą, kuriame gyvena viena ir yra tinkamai įrengusi kambarį sūnui, sūnaus mokykla yra arti jos namų, ieškovė dirba R. S. įmonėje vyriausiąja finansininke, yra įregistravusi individualią įmonę, studijuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. Su sūnumi nuolat bendrauja tiek, kiek tam netrukdo atsakovas, rūpinasi sūnaus poreikiais. Atsakovas yra kariškis ir dažnai būna išvykęs į užsienį ar į pratybas kitose Lietuvos vietose. Kai atsakovas būna išvykęs, ieškovei neleidžiama gyventi bei bendrauti su sūnumi, nes jis paliekamas atsakovo neįgalios motinos priežiūrai. Mano, kad labiausiai sūnaus interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, nes ji galinti sūnui skirti daugiau laiko nei atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-04-06 sprendimu ieškinį tenkino ir pakeitė S. E. gyvenamąją vietą, nustatydamas ją su ieškove. Teismas nurodė, jog ieškovės ir atsakovo sudaromos gyvenimo sąlygos vaikui yra panašios, todėl abu gali tinkamai auklėti vaiką ir sudaryti jam pakankamai geras sąlygas vystytis ir augti. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. S. E. išreiškė norą gyventi su mama ne tik institucijai, teikiančiai išvadą byloje, bet ir teismo psichologinės konsultacijos metu. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo centro teismo psichologinės ekspertizės išvadoje nurodoma, kad S. E. yra pakankamai brandus, jog galėtų aiškiai išreikšti savo pažiūras ir nuomonę dėl savo gyvenamosios vietos. Nagrinėjamu atveju atsakovo kasdienio bendravimo su sūnumi galimybės yra ribotos dėl didelio tėvo užimtumo darbe. Vaikas tėvo komandiruočių metu gyvena su ieškove ir su atsakovo motina, todėl jo aplinka vertintina kaip nestabili bei nuolat besikeičianti. Siekdamas užtikrinti vaikui stabilumo jausmą ir normalų kasdienybės ritmą, pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-12 sprendimu nustatytą S. E. gyvenamąją vietą, nustatydamas ją su ieškove.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-04-06 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, jog rūpinasi sūnumi, jį išlaiko ir prižiūri. Dėl darbo specifikos būdavo priverstas kartais trumpam palikti sūnų pas motiną, tačiau ir ten jam buvo sudaromos palankios gyvenimo sąlygos. Mano, jog sūnaus apsisprendimą gyventi su motina galėjo įtakoti tas faktas, kad sūnus nuo pat gimimo gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė būstą įsigijo mieste. Atsakovo nuomone, 10 metų vaikas nėra pakankamai subrendęs spręsti savo gyvenamosios vietos klausimą, nes vaiko pozicijai gyventi su motina didelę įtaką turėjo nesąžiningi ieškovės veiksmai – vaiko įkalbinėjimas, lepinimas. Be to, ieškovė nuo 1997 metų serga depresija ir nuolat gydosi Šilutės psichikos sveikatos centre. Šią aplinkybę atsakovas nurodė teismui, tačiau teismas jokių šį faktą įrodančių pažymų neišsireikalavo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo nesutinkanti su apeliaciniu skundu. Teigia, kad atsakovo meilė sūnui yra egoistiška ir tenkinanti asmeninius atsakovo interesus. Sūnaus apsisprendimą gyventi su motina lėmė ne tik ieškovės įsigyto būsto vieta, bet ir ieškovės tolerantiškas požiūris į sūnaus poreikį mylėti ir bendrauti su abiem tėvais. Suvokdama atsakomybę už harmoningą vaiko dvasinį, intelektinį ir fizinį vystimąsi, neįkalbinėjo sūnaus gyventi su ja, lepino saikingai. Ieškovė pripažįsta, jog nuo 1997 metų sirgo depresija, tačiau nuo 2004 metų nebėra gydoma medikamentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl jų sūnaus S. E., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. S. E. gyvenamoji vieta Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-09-12 sprendimu buvo nustatyta su tėvu D. E.. Ieškovė D. E. ieškiniu prašė pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškove. Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-04-06 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovas ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant bylas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatant vaiko interesus, visų pirma būtina atsižvelgti į paties vaiko norus, siekius, teikiamus prioritetus, tačiau tai nėra vaiko interesų turinį nulemianti aplinkybė. Teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi. Vaiko interesų apsauga įtvirtinta teisės aktuose, todėl nustatydami jų turinį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaikų teises.
Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės. Tai lemia principinė vaikų teisių apsaugos srities nuostata, numatanti, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai (Konstitucijos 38 str. 6 d., Vaiko teisių konvencijos 5 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. ir 4 str. 7 p.). Tėvai pagal savo sugebėjimus ir finansines galimybes turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Konstitucijos 38 str. 6 d., 26 str. 5 d., CK 3.155 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.). Apsaugant viešą interesą – vaikų teises ir interesus – Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyti imperatyvūs reikalavimai vaikų auklėjimo srityje. Atsižvelgdami į šiuos principus, teismai, spręsdami ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, turi įvertinti vaiko tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, naudojantis valstybės teikiama parama. Vertinant vaiko tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, turi būti atsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose įtvirtintus principus, kuriais kiekvienam vaikui garantuojama galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu, jog nagrinėjamu atveju abu tėvai gali tinkamai auklėti vaiką ir sudaryti jam pakankamai geras sąlygas vystytis ir augti. Ieškovė nuo 2002-09-09 dirba R. S. įmonėje vyriausiąja finansininke, nuo 2005-07-19 nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2005-10-25 įregistravo individualią įmonę, taip pat pagal 2006-02-01-2006-07-31 išduotą verslo liudijimą teikė vertimo paslaugas. Iš nurodytos veiklos ieškovė gauna nemažas pajamas. Atsakovas turi nuosavą būstą, yra pareigūnas, tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje, taip pat gauna nemažas pajamas. Tačiau sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima pernelyg daug dėmesio skirti tėvų materialiosioms sąlygoms. Vieno iš tėvų geros materialiosios gyvenimo sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, neturi turėti lemiamos reikšmės.
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taigi lemiamą reikšmę, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi tėvų santykiai su vaiku, požiūris į vaikus, vaiko auklėjimo prioritetai, gebėjimas užtikrinti vaikui emociškai stabilią gyvenimo aplinką, nuoseklų vaiko kasdienybės ritmą, padedantį vaikui socializuotis, realizuoti pagrindinius poreikius ir gebėjimus, jaustis stabiliai ir užtikrintai bei vaiko nuomonė, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2006-10-24 išvadoje nurodoma, kad S. E. raštu išreiškė norą gyventi su mama (duomenys neskelbtini), kadangi ten mokosi, lanko krepšinio treniruotes ir mano, jog mama turi daugiau laiko bendrauti su juo nei tėtis. Norą gyventi su mama S. E. išreiškė ne tik institucijai, teikiančiai išvadą byloje, bet ir teismo psichologinės konsultacijos metu. Atsakovo argumentas, jog tokios vaiko nuomonės susiformavimą lėmė nesąžiningi ieškovės veiksmai ir sūnus nėra pakankamai brandus, kad galėtų išreikšti nuomonę savo gyvenamosios vietos klausimu, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. S. E. šiuo metu yra jau dešimties metų amžiaus. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, jog jis labai aiškiai ir raiškiai reiškia savo mintis (b.l. 104-106). Tai, jog S. E. yra pakankamai brandus, kad galėtų aiškiai išreikšti savo pažiūras ir nuomonę dėl gyvenamosios vietos, nurodoma ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo centro teismo psichologinės ekspertizės išvadoje (b.l. 117-121). Išvadoje taip pat teigiama, jog bendravimas su tėvu vaikui svarbus vyriško vaidmens supratimui, formavimuisi, priėmimui, tėtis sūnui labai svarbus, tačiau tėtis dėl didelio užimtumo darbe vaikui gali skirti mažiau dėmesio. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas D. E. darbo reikalais neretai vyksta į ilgalaikes komandiruotes (b.l. 30-33, 58-59). Sūnus tėvo komandiruočių metu gyvena su ieškove ir su atsakovo motina. Tokios nestabilios gyvenimo sąlygos ir mišri gyvenamoji vieta gali turėti įtakos vaiko psichologinei raidai, emocinei pusiausvyrai, trukdo susiformuoti pastoviam vaiko gyvenimo ritmui. Teismo psichologinės ekspertizės išvadoje teigiama, jog dėl tokios nestabilios bei besikeičiančios gyvenamosios aplinkos vaikui sunku suvokti, kur jo tikrieji namai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti S. E. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina priimtas tinkamai įvertinus vaiko norą gyventi su motina ir atsižvelgus į vaiko poreikį gyventi stabilioje aplinkoje, būtinybę suformuoti vaikui numatomą kasdienybės ritmą, sukurti terpę, kurioje galėtų formuotis pastovūs vaiko socialiniai įgūdžiai.
Atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė serga depresija, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo centro teismo psichologinės ekspertizės išvados matyti, jog S. E. santykiai su mama buvo įvertinti ir to fakto, jog D. E. sirgo depresija, kontekste. Išvadoje nurodyta, jog D. E. emocinė būsena sunkino jos bendravimą su vaiku, tačiau dabar vaiko ir mamos santykiai ramesni, geresni. Teigiamai vertintinos D. E. pastangos kreiptis pagalbos į profesionalus. Tai neabejotinai pagerino jos savijautą, padėjo suprasti vaiko poreikius ir taip pagerinti santykius su vaiku (b.l. 119). Kadangi ieškovės ligos įtaka santykiams su vaiku ir gebėjimui užtikrinti vaikui normalias sąlygas vystytis buvo įvertinta, atsakovas nepagrįstai šia aplinkybe remiasi kaip sudarančia pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti arba keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 319-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.