- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-1266-585/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. K. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, kuri pradėta pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškiniu nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas patraukė ieškovą baudžiamojon atsakomybėn (bylos numeris 1-151-593/2008). Ieškovas (po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pateikti teisiamojo posėdžio garso įrašo, protokolo ir nuosprendžio kopijas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą, nurodydamas, jog, nuteistajam atliekant bausmę, susipažinti su bylos medžiaga, daryti medžiagos išrašus ar kopijas bei informuoti ir supažindinti nuteistąjį su bylos medžiaga turi teisę nuteistojo gynėjas. Ieškovo vertinimu, teismo atsisakymas pateikti išnagrinėtos baudžiamosios bylos duomenis yra akivaizdžiai neteisėtas veiksmas. Ieškovas, pažeidus jo teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo atmesti ieškinį. Atsikerta, jog ieškovas neįrodė sąlygų, kurios yra būtinos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsisakymas pateikti duomenis nepažeidė ieškovo teisių ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovas, būdamas laisvės atėmimo vietoje, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pateikti teisiamojo posėdžio garso įrašo, protokolo ir nuosprendžio kopijas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą, išaiškindamas, jog, nuteistajam atliekant bausmę, susipažinti su bylos medžiaga, padaryti medžiagos išrašus ar kopijas bei informuoti ir supažindinti nuteistąjį su bylos medžiaga turi teisę nuteistojo gynėjas. Ieškovui nebuvo užkirstas kelias dominančių dokumentų kopijoms gauti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi išaiškino ieškovui dokumentų gavimo tvarką, tačiau ieškovas nepasinaudojo šia tvarka. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Nesant teisių pažeidimo, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsisakant pateikti ieškovui reikalaujamus duomenis, nebuvo padarytas deliktas, yra nepagrįsta. Teismas neturėjo subjektinės pasirinkimo teisės leisti ar neleisti ieškovui susipažinti su bylos medžiaga. Ieškovo teisė susipažinti su bylos medžiaga negalėjo būti apribota tik todėl, kad Baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnis numato analogišką gynėjo teisę. Lietuvos Respublika prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nėra delikto, kuris sudarytų pagrindą valstybės civilinei atsakomybei kilti, ir todėl pagrįstai atmetė ieškovo materialinį subjektinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, jog apeliaciniu skundu nenurodomi argumentai, kurie patvirtintų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Kauno miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažino apeliantą kaltu padarius nusikalstamas veikas, kurias numato Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalis ir 144 straipsnis, ir skyrė apeliantui (subendrinęs bausmes) laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas, būdamas laisvės atėmimo vietoje, kreipėsi į teismą, prašydamas pateikti (atsiųsti) teisiamojo posėdžio garso įrašo, protokolo ir nuosprendžio kopijas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė apelianto prašymą. Šis prašymas atmestas todėl, jog apeliantas nesilaikė susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga tvarkos, kurią numato Baudžiamojo proceso kodekso 237 straipsnio 2 dalis. Apeliantas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog 2015 m. birželio 23 d. nutartimi buvo nepagrįstai suvaržyta jo teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį apelianto argumentą. Skundžiamu sprendimu nurodoma, jog apeliantui nebuvo užkirstas kelias dokumentų kopijoms gauti. Apeliantui buvo išaiškinta dokumentų gavimo tvarka, tačiau apeliantas nepasinaudojo šia tvarka. Apeliantas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaltinamasis, be kitų teisių, turi teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir nustatyta tvarka pasidaryti (gauti) reikiamų dokumentų kopijas (Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo proceso kodekso 237 straipsnis reglamentuoja proceso dalyvių susipažinimo su baudžiamąja byla tvarką. Ši teisės norma yra numatyta tarp procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylos parengimą nagrinėti teisme (Baudžiamojo proceso kodekso XVIII skyrius). Apelianto prašymas dėl bylos medžiagos gavimo pateiktas po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Baudžiamojo proceso kodeksas atskirai nereglamentuoja proceso dalyvių susipažinimo su išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga tvarkos. Vadinasi, proceso dalyvių, tarp jų – ir kaltinamojo (nuteistojo), teisei susipažinti su išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga įgyvendinti mutatis mutandis (su būtinaisiais pakeitimais) taikoma ta tvarka, kurią numato Baudžiamojo proceso kodekso 237 straipsnis. Baudžiamojo proceso kodekso 237 straipsnio 1 dalis numato, jog prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo, o per teisėjo nustatytą terminą – ir su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas. Pagal šio straipsnio antrąją dalį, jeigu kaltinamasis suimtas, su bylos medžiaga susipažįsta jo gynėjas. Gynėjas turi teisę daryti jos išrašus ar kopijas. Atsisakius gynėjo, susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas turi teisę kaltinamasis. Neturinčiam gynėjo kaltinamajam gynėją paskiria teismas. Susipažinęs su minėta medžiaga ar padaręs jos išrašus ar kopijas, gynėjas apie bylos medžiagą informuoja kaltinamąjį ir apie tai praneša teismui. Pastaroji proceso įstatymo norma patvirtina, jog kaltinamojo, kuris yra suimtas, teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga pirmiausia yra įgyvendinama per gynėją. Pats kaltinamasis turi teisę (tiesiogiai) susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, jeigu jis atsisako gynėjo.Baudžiamojo proceso kodekso 237 straipsnio 2 dalies numatytas teisės asmeniškai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ribojimas taikomas suimtam kaltinamajam. Ši norma tiesiogiai nenumato, kad toks ribojimas yra taikomas nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę. Teismas, pagal analogiją taikydamas įstatymą panašiam santykiui, privalo atsižvelgti į santykio, kuriam pagal analogiją taiko įstatymą, ypatumus. Nuteistojo ir kaltinamojo teisinės padėtys yra skirtingos. Kaip minėta, apeliantas yra nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyta suimto kaltinamojo susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 237 straipsnio 2 dalis) yra numatyta, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Baudžiamajame procese yra operatyviau ir ekonomiškiau užtikrinti kaltinamojo teisę į gynėją, jeigu jis neturi gynėjo, arba sudaryti sąlygas veikti per paties kaltinamojo pasirinktą gynėją, negu užtikrinti suimto kaltinamojo teisės tiesiogiai (teisme) susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga įgyvendinimą. Tokia suimto kaltinamojo susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga tvarka, kuri, be kita ko, užtikrina kaltinamojo galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nevaržo kaltinamojo teisės susipažinti su bylos medžiaga daugiau, negu reikia aukščiau nurodytiems proceso tikslams pasiekti. Be to, kaip jau buvo nurodyta, proceso įstatymas numato išlygą, kai pats suimtas kaltinamasis turi teisę tiesiogiai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (kaltinamajam atsisakius gynėjo). Nutartimi jau buvo nurodyta, jog suimto kaltinamojo teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga pirmiausia yra įgyvendinama per gynėją. Kaip nustatyta, apeliantas asmeniškai padavė prašymą dėl bylos duomenų pateikimo. Todėl, nagrinėjant apelianto prašymą, pirmiausia turėjo būti išsiaiškinta, turi apeliantas gynėją ar ne, ar apelianto asmeninis kreipimasis į teismą Baudžiamojo proceso kodekso 237 straipsnio 2 dalies prasme gali būti laikomas gynėjo atsisakymu (jeigu apeliantas turėjo gynėją), ir tada ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) sprendžiama, egzistuoja ar ne pagrindas skirti apeliantui gynėją teisei susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga įgyvendinti. Šie klausimai nebuvo sprendžiami, nagrinėjant apelianto prašymą. Vadinasi, apelianto prašymas išnagrinėtas, nesilaikius įstatymo nustatytos procedūros, mutatis mutandis numatytos tokiems prašymams nagrinėti. Be to, kaip minėta, suimto kaltinamojo susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 237 straipsnio 2 dalis) yra numatyta, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, atžvilgiu negali būti taikomi tokie patys susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga standartai, kokie yra taikomi suimto kaltinamojo atžvilgiu, nes proceso operatyvumo principas (nutarties 13 punktas), pasibaigus teisminiam baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesui, netenka pradinės svarbos. Nutartimi jau buvo nustatyta, jog apelianto prašymas pateiktas po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Be to, apeliantas paduotu prašymu reikalavo pateikti teisiamojo posėdžio garso įrašo, posėdžio protokolo ir nuosprendžio kopijas. Vadinasi, apeliantas tiksliai žinojo ir nurodė, kokie bylos duomenys yra reikalingi, ir apelianto teisei gauti reikalaujamus išnagrinėtos baudžiamosios bylos duomenis užtikrinti nebuvo būtinas apelianto tiesioginis dalyvavimas teisme (apelianto etapavimas į teismą). Kartu nebūtų buvusios patirtos tokiam dalyvavimui užtikrinti reikalingos sąnaudos. Todėl reikalaujamų duomenų pačiam apeliantui pateikimas (apeliantui sumokėjus atitinkamą rinkliavą už kopijų padarymą) nebūtų pažeidęs proceso ekonomiškumo principo (nutarties 13 punktas). Bet kuri asmens subjektinė teisė, pripažįstama valstybės, gali būti ribojama tik įstatymu ir proporcingai siekiamam tikslui, tiek, kiek būtina demokratinėje visuomenėje. Todėl ir teisė susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga bei gauti jos kopijas gali būti ribojama ne daugiau, negu numatyta įstatymu, o įstatymu nustatyti tokios teisės ribojimai gali būti taikomi ne daugiau, negu yra būtina siekiant tokią teisę ribojančiu įstatymu numatyto tikslo. Nenustačius teisėto, įstatymo numatyto ir demokratinei visuomenei būtino tikslo, dėl kurio galėtų būti ribojama laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo teisė asmeniškai gauti išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagos kopijas, toks ribojimas pripažįstamas neteisėtu.Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo nepagrįstai, remiantis vien formaliais ir netinkamai parinktais argumentais, todėl ir neteisėtai apribota apelianto teisė susipažinti su išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga ir gauti bylos medžiagos – teisiamojo posėdžio garso įrašo, posėdžio protokolo ir nuosprendžio – kopijas. Apelianto reikalavimo dėl žalos atlyginimo teisinis pagrindas – Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis. Ši materialinės teisės norma numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kaltė nėra būtinoji civilinės atsakomybės taikymo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį sąlyga. Vadinasi, valstybės atsakomybei šiuo pagrindu kilti yra būtinos tokios sąlygos: deliktas, žala bei priežastinis delikto ir žalos ryšys. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Apeliantas reikalauja priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tokią reikalavimo teisę numato Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 3 dalis. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nutartimi pripažinta, jog buvo nepagrįstai apribota apelianto teisė susipažinti su išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga, tiksliau – gauti bylos duomenis – teisiamojo posėdžio garso įrašo, posėdžio protokolo ir nuosprendžio kopijas. Tačiau apeliantas neįrodė, jog šis teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes, kurias būtų galima įvertinti pinigais ir pripažinti neturtine žala. Kitaip tariant, apeliantas nepagrindė neturinės žalos patyrimo fakto. Vadinasi, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį kilti. Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, kurios reikšmingos klausimui, buvo ar ne pažeista apelianto teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, išspręsti, pagrįstai atmetė apelianto materialinį subjektinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kartu teisingai išsprendė bylą. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą nepakeistą.