Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistajam J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir nuteistas keturiasdešimčia (40) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., naujai skirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2012-11-13 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems (1) metams vienam (1) mėnesiui. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas atliktos bausmės laikas pagal 2012-11-13 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2012-11-03 iki 2013-02-22.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 1 d. apie 11 val. 35 min. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., prekybos salės slapta pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba priklausantį nedidelės - 285 Lt vertės cirkuliacinį siurblį UPS 25-6.

Nuteistasis J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-02-22 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, galutinę bausmę skirti vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. Nuteistasis teigia, kad skiriant bausmę nėra atsižvelgta į visas aplinkybes, jos neteisingai įvertintos, dėl ko neteisingai paskirta bausmė, subendrinta bausmė. Nusikalstama veika padaryta ne dėl savanaudiškų paskatų, o dėl sunkios materialinės padėties (LR BK 59 str. 1 d. 4 p.), jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo nuomone, jo atžvilgiu galimas LR BK 39 str. ar LR BK 38 str. taikymas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam J. S. bausmę, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas. Nuteistasis J. S. anksčiau eilę kartų teistas už tyčinių panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka. J. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas J. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą trumpalaikio laisvės atėmimo - arešto bausmę. Nustatydamas bausmės trukmę teismas išsamiai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę bausmės trukmei ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Nuteistasis J. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Baudžiamasis nusižengimas baigtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo J. S. atsakomybę lengvinančią atsakomybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės skyrimo motyvuose išsamiai išdėstyti apelianto asmenybę apibūdinantys požymiai. J. S. eilę kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė dar vieną analogišką nusikalstamą veiką. J. S. yra baustas administracine tvarka. Toks nuteistojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. S. paskyrė arešto bausmę, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. S. bausmę, jau atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Todėl dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir tuo pagrindu nuteistajam švelninti bausmę, nėra pagrindo.

Nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties. Teismų praktikoje sunki (beviltiška) turtinė padėtis pripažįstama tada, kai susiklosto objektyvios sąlygos (pvz.: priverstinis nedarbas, turto praradimas, didelis išlaikytinių skaičius, kaltininko ar šeimos nario sunki liga ir pan.), lemiančios kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Byloje nėra duomenų, apie nuteistojo sunkią turtinę padėtį, tokių duomenų J. S. nenurodė ir apeliaciniame skunde. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, tačiau buvo darbingas, galėjo užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais. Todėl J. S. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, yra deklaratyvus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkios ar beviltiškos materialinės padėties.

Apeliantas teigia, kad teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad jis atlygino padarytą žalą ir tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.) gali būti traktuojamas tada, kai jis pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina nuostolius ar pašalina žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšimas, iš kurio matyti, kad J. S. įmonei padarytą žalą atlygino, todėl įmonė ieškinio byloje nereiškia (t. 1, b. l. 19). Tačiau teismas, skirdamas bausmę, į tai neatsižvelgė. Teismas nesvarstė klausimo ir nemotyvavo savo sprendimo, kodėl ši aplinkybė nepripažinta J. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Todėl kolegija, atsižvelgusi į anksčiau minėtas aplinkybes, laiko, kad yra pagrindas pripažinti J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nustačius J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju nėra pagrindas švelninti J. S. pagal LR BK 178 str. 4 d. paskirtos 40 parų arešto bausmės, nes pastaroji ir taip yra mažesnė už LR BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

Kadangi baudžiamąjį nusižengimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. S. padarė iki priimant 2012-11-13 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį, teismas pagrįstai subendrino šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatomis. Nepagrįstas nuteistojo prašymas bausmes subendrinti taikant BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nuostatas, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias J. S. nuteistas skundžiamu ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-13 nuosprendžiais, nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties.

Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 str. 5 d. 2 p. prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu. J. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-13 nuteistas už nesunkų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Tad taikant LR BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmes apimti taip pat nėra pagrindo.

Pagal LR BK 39 str. asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi LR BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. S. neatitinka šiame straipsnyje numatytų sąlygų, kadangi nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą.

Taikyti LR BK 38 str. nuostatų taip pat nėra pagrindo, kadangi, atsižvelgus į teistumų skaičių, nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.