- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-248-524/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00255-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- J. A.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo V. A. priešieškinį ieškovei J. A. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui V. A., atsakovo priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
2. Teismo įsiteisėjusia 2025 m. spalio 20 d. nutartimi tenkinus iš dalies ieškovės prašymą taikytos laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atsakovui V. A. per 2 kalendorines dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos, perduoti ieškovei J. A. šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) visų durų raktus, juos perduodant adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ieškovei ir (arba) jos atstovui advokatų kontoros E. R. ir partneriai įgaliotam atstovui.
3. Teisme 2025 m. spalio 24 d. teisme gautas atsakovo prašymas pakeisti teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita laikinąja apsaugos priemone – įpareigoti atsakovą V. A. sudaryti galimybę ieškovei J. A. ir jos pasirinktam turto vertintojui patekti į ginčo statinius: pirtį, esančią žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, adresas (duomenys neskelbtini), ir nebaigtos statybos, viešame registre neįregistruotą nekilnojamą daiktą – angarą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti šių statinių vertinimą, prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute įspėjus atsakovą apie ketinimą atvykti ir nurodant konkretų atvykimo laiką.
4. Prašymas pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita grindžiamas tuo, kad iki šiol atsakovas ieškovei nėra perdavęs ginčo turto statinių (pirties ir angaro) raktų. Atsakovas nevengia šių raktų perduoti bei nesiekia perdėto pranašumo, tačiau jų perdavimas pažeistų jo interesus. Ieškovei 2022 m. balandžio 19 d. išsikėlus, jis liko gyventi ir iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ūkininkauja, tai nebaigtos statybos angare sandėliuoja savo ūkinėje veikloje reikalingus padargus, techniką, kurą, žemės ūkio produkciją ir kt. Pirtyje adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas laiko savo asmeninio naudojimo daiktus. Pasak atsakovo, tarp šalių yra susiklosčiusi dviejų statinių naudojimosi tvarka, kurios ieškovė neginčija. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, reiškiamus reikalavimus, kadangi ieškovė nesiekia statiniais (angaru, pirtimi) naudotis, o tik įvertinti, kad pateiktų poziciją dėl priešieškinio, šalių ypač konfliktinius santykius, tikslinga byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė prašymą atmesti. Nurodė, jog prašyme nenurodyta jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita būtinybę. Tai, jog atsakovas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose atskiruose statiniuose laiko jam priklausančius daiktus, nesudaro pagrindo riboti ieškovės kaip bendrasavininkės teisių. Atsakovas piktybiškai nevykdo teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant vilkinti procesą bei trukdant ieškovei teikti teismui jos poziciją pagrindžiančius įrodymus. Tol kol šalims ginčo statiniai nėra padalinti, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi lygias teises jais naudotis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita netenkinti.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas prašydamas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis įpareigotas perduoti ieškovei šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) visų durų raktus, siekia apriboti ieškovės kaip savininkės turimą teisę naudotis angaru ir pirtimi. Atsakovo argumentai, jog angare ir pirtyje yra laikoma jam priklausantys daiktai ir kt., todėl raktų perdavimas ieškovei pažeistų jo interesus nėra pagrįsti, tokiu būdu siekiant iš dalies paneigti teisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės busimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo teismui pateiktas prašymas (leisti ieškovei ir jos pasirinktam specialistui atlikti ginčo statinių vertinimą), nelaikytinas prašymu taikyti (pakeisti) laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jo tikslas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, šis prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinio ir prasmės, taip pat neatitinka pareikštų reikalavimų, kuriems užtikrinti būtų galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, esmės. Iš atsakovo pateikto prašymo formuluotės matyti, jog prašymas įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę ieškovei ir jos pasirinktam turto vertintojui patekti į ginčo statinius tikslu atlikti vertinimą, vertintinas ne kaip prašymas taikyti (šiuo atveju pakeisti) laikinąją apsaugos priemonę kita, o kaip prašymas taikyti įrodymų užtikrinimo priemonę. Tenkinus atsakovo prašymą, būtų paneigta teisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, pažeista šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo principas, teisėti ieškovės interesai naudotis jai priklausančio turto dalimi, jos teises suvaržant labiau nei reikėtų galimo atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita tenkinti.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ieškovei ir atsakovui taiko dvigubus standartus. Ieškovė siekia ne naudotis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turtu (statiniais), bet tik kartu su turto vertintoju patekti į juos bei atlikti jų vertinimą, tam, kad paneigti ar patvirtinti paties atsakovo pateiktų duomenų tikrumą. Todėl šiuo atveju ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertintas analogiškai kaip atsakovo – ne kaip prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, o kaip prašymas taikyti įrodymų užtikrinimo priemonę. Atsakovas savo prašymu pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita pasiūlė lygiavertį ieškovės pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą. Atsakovas ieškovei perdavė dalies pastatų raktus, ieškovė visiškai netrukdoma gali šiuos pastatus valdyti, jais naudotis ir disponuoti, atlikti turto vertinimą bei tinkamai gintis nuo pareikšto priešieškinio. Susidariusioje situacijoje teismo įpareigojimas atsakovui perduoti ieškovei visų durų raktus turėjo būti taikomas visa apimtimi (2025 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo momentu) arba turėjo būti keičiamas (2025 m. lapkričio 10 d. – skundžiamos nutarties priėmimo momentu). Aplinkybė dėl dalies turto – statinių raktų perdavimo akivaizdžiai pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti atsakovui taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovas, be kita ko, siekia laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo. Nuo pat atsakovo priešieškinio teismui pateikimo momento (2025 m. liepos 301 d.) ieškovė galėjo absoliučiai netrukdoma įsivertinti visus 7 žemės sklypus, nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. (raktų perdavimo momentas, 30 dienų. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės prašymą) – atitinkamus statinius, todėl visiškai nepagrįsti ir teismą klaidinantys yra ieškovės atsiliepimo dėl atsakovo prašymo teiginiai neva atsakovas piktybiškai nevykdo teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant vilkinti procesą bei trukdant ieškovei teikti teismui jos poziciją pagrindžiančius įrodymus. Ieškovei teismo buvo nustatyti maksimalūs terminai atsiliepimui į atsakovo priešieškinį pateikti, ieškovė teismo nustatytais maksimaliais terminais atsiliepimo į atsakovo priešieškinį nepateikė ir tik šiems terminams pasibaigus, pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog priešingai – pati ieškovė, o ne atsakovas, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, vilkina procesą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog atsakovas prašydamas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis įpareigotas perduoti ieškovei šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) visų durų raktus, siekia apriboti ieškovės kaip savininkės turimą teisę naudotis angaru ir pirtimi. Atsakovo argumentai, jog angare ir pirtyje yra laikoma jam priklausantys daiktai ir kt., todėl raktų perdavimas ieškovei pažeistų jo interesus nėra pagrįsti, tokiu būdu siekiant iš dalies paneigti teisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį. Savo 2025 m. spalio 3 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, jog ji kaip turto savininkė dėl atsakovo veiksmų negali patekti į patalpas, kadangi atsakovas yra pakeitęs dalies durų spynas. To pasekmėje neturi galimybės parengti atsiliepimą į priešieškinį, kuris būtų paremtas objektyviais duomenimis apie turto vertę, paneigiant ar patvirtinant paties atsakovo pateiktų duomenų tikrumą. Taip yra pažeidžiamos jos procesinės teisės ir apribojamos galimybės gintis nuo pareikšto priešieškinio. Atskirajame skunde deklaratyviai piktinantis pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, atsakovas siekia vilkinti procesą, trukdyti naudotis ieškovės kaip bendrasavininkės teisėmis. Tenkinus atskirąjį skundą susidarytų situacija, jog apskritai nepagrįstai būtų ribojamos ieškovės tiek kaip savininkės, tiek kaip proceso dalyvės teises. Atskirajame skunde nenurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog apskritai kilo poreikis ir yra pagrindas pakeisti 2025 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiama nutartis nepagrįsta. Vien tai, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise atskiruose pastatuose laiko jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, nėra pagrindas apriboti ieškovės kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkės teisių. Teismas jau 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, kuria nutarė atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti yra pasisakęs, kad atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs (apie galimą jo turto sugadinimą ar sunaikinimą). Atsakovo siekį be kokia kaina vilkinti procesą, trukdyti ieškovei naudotis savo kaip turto savininkės bei jos procesinėmis teisėmis rodo ir tai, jog atsakovas piktybiškai nevykdo teismo 2025 m. spalio 20 d. nutarties. To pasekmėje, 2025 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė antstoliui 2025 m. spalio 20 d. teismo nutartį priverstiniam vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo V. A. priešieškinį ieškovei J. A. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutarta netenkinti atsakovo prašymo pakeisti teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui V. A. per 2 kalendorines dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos, perduoti ieškovei J. A. šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) visų durų raktus, juos perduodant adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ieškovei ir (arba) jos atstovui advokatų kontoros E. R. ir partneriai įgaliotam atstovui kita laikinąja apsaugos priemone – įpareigoti atsakovą V. A. sudaryti galimybę ieškovei J. A. ir jos pasirinktam turto vertintojui patekti į ginčo statinius: pirtį, esančią žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, adresas (duomenys neskelbtini), ir nebaigtos statybos, viešame registre neįregistruotą nekilnojamą daiktą – angarą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti šių statinių vertinimą, prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute įspėjus atsakovą apie ketinimą atvykti ir nurodant konkretų atvykimo laiką.
13. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nepakankamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, aktualią teismų praktiką, formaliai vertino atsakovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita argumentus ir motyvus, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.
Dėl apeliacijos objekto ir bylos procesinės baigties
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (toliau – ir LITEKO) nustatyta, kad po skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. teismo nutarties dėl atisakymo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemonės priėmimo, teismas 2026 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo 2026 m. kovo 17 d. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
16. Atsižvelgdamas į tai kad šalys byloje pasirašė taikos sutartį, kuria išsprendė tarpusavio ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kurios 6 punktu, be kita ko, patvirtino, jog sutarties pasirašymo dieną dalintiną turtą viena kitai yra perdavusios asmeniniam naudojimuisi, darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimo teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas, esant nurodytai situacijai, šalims tapo nebeaktualus.
17. Šalių pasirašytos taikos sutarties turinys sudaro pagrindą konstatuoti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties, kaip apeliacinio apskundimo objekto, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo tikslingumas išnyko, todėl dėl jos pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
18. Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Paaiškėjus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties, nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.