Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės T. T. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-4002-131/2014 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei T. T. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. laisvomis nuo darbo savaitės dienomis dviems dienoms iš eilės paima dukterį D. T. iš jos lankomos mokyklos po paskutinės pamokos ir grąžina į T. T. namus kitą dieną ne vėliau kaip 19.00 val.; S. T. kiekvieno laisvo nuo darbo savaitgalio vieną dieną paima dukterį D. T. iš T. T. namų 10.00 val. ir grąžina į T. T. namus tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val. Tais atvejais, kai T. T. kartu su dukterimi D. T. išvyksta tą savaitgalio dieną, kurią pagal šalių susitarimą su dukterimi praleisti priklauso S. T., Šalys tarpusavyje susitaria dėl S. T. kitos savaitės nedarbo dienos, kurią S. T. praleis kartu su dukterimi D. T. ta pačia tvarka kaip savaitgalio dieną.

S. T. laisvomis nuo darbo savaitės dienomis dviem dienoms iš eilės paima dukterį D. T. iš jos lankomos mokyklos po paskutinės pamokos ir grąžina į T. T. namus kitą dieną ne vėliau kaip 19.00 val.; S. T. kiekvieno laivo nuo darbo savaitgalio vieną dieną paima dukterį D. T. iš T. T. namų 10.00 val. ir grąžina į T. T. namus tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val. Tais atvejais, kai T. T. kartu su dukterimi D. T. išvyksta tą savaitgalio dieną, kurią pagal šalių susitarimą su dukterimi praleisti priklauso S. T., Šalys tarpusavyje susitaria dėl S. T. kitos savaitės nedarbo dienos, kurią S. T. praleis kartu su dukterimi D. T. ta pačia tvarka kaip savaitgalio dieną.

Atsakovė prašė pakeisti 2013 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikymas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti sekančią laikiną ieškovo S. T. bendravimo su vaiku tvarką:

S. T. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienos savaitės darbo dienomis atsižvelgiant į S. T. darbo grafiką (nedaugiau kaip tris darbo dienas per savaitę), pasiimdamas vaiką iš T. T. gyvenamosios vietos ryte, nuveždamas vaiką į mokyklą, pasiimdamas iš jos bei grąžindamas tą pačią dieną 18 val. į T. T. gyvenamąją vietą. S. T. iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos turi raštu suderinti su T. T. sekančio mėnesio bendravimo su dukra konkrečią tvarką, sutariant konkrečias mėnesio darbo dienas, kada S. T. bendrauja su dukra; S. T. su nepilnamečiu vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas dukrą iš T. T. gyvenamosios vietos pirmos laisvos nuo savo darbo dienos 10 val. bei grąžindamas tą pačią dieną 18 val. į T. T. gyvenamąją vietą. Tuo atveju jei porinių metų savaičių savaitgalių abi dienos, t.y. tiek šeštadienis tiek sekmadienis yra S. T. nedarbo dienos, S. T. su dukra bendrauja ją paimdamas šeštadienį 10 val. iš T. T. gyvenamosios vietos ir grąžindamas kitą dieną, t.y. sekmadienį, į T. T. gyvenamąją vietą 18 val.

Atsakovė T. T. prašymą pakeisti laikinją apsaugo priemonę, motyvavo tuo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus papildoma išvada patvirtina, jog nepilnametis vaikas nėra patenkintas esama bendravimo tvarka, norėtų ją keisti, taip pat patiria stresą, dėl šių mokymosi priemonių nešiojimosi. Pažymėjo, jog dukra dėl tokio bendravimo nespėja paruošti namų darbų ir dėl to nukenčia vaiko mokymosi rezultatai. Nurodė, jog dukros nakvynė ne jos gyvenamojoje vietoje galima tik laisvomis nuo mokslų dienomis, t.y. per atostogas ir savaitgaliais, nes tik tokiu atveju vaikas jausis saugus, neblaškomas ir netąsomas.

S. T. su nepilnamečiu vaiku bendrauja du savaitgalius per mėnesį atsižvelgiant į S. T. darbo grafiką pasiimdamas dukrą iš T. T. gyvenamosios vietos šeštadienį bei grąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį į T. T. gyvenamąją vietą. S. T. prieš 30 dienų turi raštu suderinti su T. T. konkrečią jo bendravimo su dukra tvarką; S. T. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienos savaitės darbo dienomis atsižvelgiant į S. T. darbo grafiką, pasiimdamas vaiką iš T. T. gyvenamosios vietos ryte, nuveždamas vaiką į mokyklą, pasiimdamas iš jos bei grąžindamas tą pačią dieną 18 val. į T. T. gyvenamąją vietą. S. T. prieš 30 dienų turi raštu suderinti su T. T. konkrečią jo bendravimo su dukra tvarką.

Anot apeliantės, teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, nes iš karto vertino visus įrodymus ir išsprendė šalių ginčą iš esmės. Teismas taip pat nesirėmė Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija, kurioje nurodyta, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaikų interesų. Nurodo, kad šio ginčo esmė yra ta, jog nepilnametei dukrai yra per sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai kas antrą dieną keisti savo gyvenamąją vietą, visą dieną pamokose nešiotis kitos dienos pamokoms reikalingas knygas ir kitas ugdymo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, atsakovės paaiškinimus bei ieškovo atsikirtimus, institucijos, teikiančios išvadą, paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti/keisti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas S. T. negalėtų prižiūrėti ar blogai prižiūri savo dukrą, ar kaip kitaip pažeidžia vaiko teises bei interesus, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį.

Įvertinus bylos duomenis bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas atsakovės prašymas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog mergaitė nori būti su abiem tėvais ir jai patinka būti tiek pas mamą, tiek pas tėtį. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad mergaitė, būdama moksleivė privalės nešiotis knygas, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų mergaitė gyventų. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad vien patiriami nepatogumai dėl vadovėlių nešiojimo negali būti laikomi pagrindu keisti bendravimo su vaiku tvarką. Tėvai geranoriškai siekdami išspręsti susidariusią situaciją ir taip padėti dukrai turėtų nupirkti papildomų komplektų vadovėlių, kuriuos mergaitė galėtų laikyti pas kiekvieną iš tėvų. Kitų įrodymų, jog mergaitės gyvenimas su tėvu dvi dienas iš eilės prieštarautų jos interesams ar kitaip pažeistų jos teises, jog mergaite būtų nesirūpinama, atsakovė nepateikė. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų, o būtent Vaiko teisių apsaugo skyriaus pateikto 2014-04-16 pranešimo Nr. A121-9832/14(2.1.19-AD15), matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius savo pateiktame tarnybiniame pranešime nurodo, kad šalių dukra paaiškino, jog jai patinka būti ir pas tėtį, ir pas mamą. Matyti, kad pasakodamas tiek apie tėčio, tiek apie mamos namus ir bendravimą su jais, jokių nusiskundimų neišdėstė. Todėl atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog nepilnametė mergaitė yra nepatenkinta esama bendravimo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra laikinojo pobūdžio ir taikoma kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės. Pažymėtina, kad šiuo atveju jau prasidėjo moksleivių vasaros atostogos ir išnyko atsakovės nurodomos aplinkybės dėl mergaitės patiriamo nepatogumo nešiojantis daugiau nei reikia vienos dienos pamokoms knygų.

Taip pat pažymėtina, jog nusistovėjusių ir vaikui įprastų sąlygų keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Kaip minėta, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nustatyta bendravimo tvarka kaip nors pažeistų vaiko interesus ar kitaip suvaržytų jo teises. Taigi, pateikti duomenys šiai dienai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes mergaitė ilgą laiko tarpą bendravo su tėvu pagal tokią tvarką, kokia yra nustatyta ir skundžiama nutartimi. Todėl jos pakeitimas, nesant galutinio sprendimo dėl tarp šalių kilusio ir teisme nagrinėjamo ginčo, gali turėti neigiamos įtakos mergaitės psichologinei būsenai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.