Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. C. C. (toliau – M. C. C.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. C. C. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo M. C. C. skundas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 170 str. 2 d., nurodant, kad internete buvo patalpintas vaizdo klipas pavadinimu „Žmogus lenkas“, kuriame, jo vertinimu, yra viešai tyčiojamasi iš lenkų tautybės asmenų, jie yra niekinami, skatinama neapykanta bei kurstoma diskriminuoti lenkų tautybės asmenis.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo M. C. C. pareiškimą pradėti atsisakė, konstatuodamas, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatytos LR BK 170 str. 2 d. požymių.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. C. C. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris, išanalizavęs pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, 2015 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Skunde nurodoma, kad prokuroras, prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba būtų atskleista nusikalstama veika bei išaiškintos jos padarymo aplinkybės. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – LR BPK) nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, prieš priimdamas sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, privalo atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių metu gauti duomenys leistų įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Pareiškėjo vertinimu, prokuroras privalėjo nustatyti ir apklausti vaizdo klipą sukūrusį asmenį, vaizdo klipe matomus asmenis, „Facebook“ paskyrą pavadinimu „Ž. L. – C. P.“ sukūrusį, į šią paskyrą bei internetinę svetainę „Youtube“ vaizdo klipą įkėlusį bei vaizdo klipą komentavusį asmenis. Pabrėžiama, kad, siekiant ištirti aptariamo vaizdo klipo turinį, nepagrįstai nebuvo atlikta ir ekspertizė, nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų, siekiant gauti objektyvių duomenų apie subjektyviąją nusikaltimo, įtvirtinto LR BK 170 str. 2 d., pusę.

Be to, peržiūrėjus aptariamą vaizdo įrašą, yra visiškai akivaizdu, kad jis yra apie lenkų tautybės asmenis. Klipo turinys užgauliai žemina pareiškėją, kaip lenkų tautybės asmenį, žemina jo garbę ir orumą, jis yra vaizduojamas kaip pajuokos objektas. Vaizdo klipe pavaizduoti veiksmai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Vaizdo klipu prieš lenkų tautybės žmones kurstoma diskriminacija, t. y. tiesiogiai kviečiama ir skatinama riboti teises ir laisves lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Jame yra pateiktos šališkos, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės bei vertinimai, išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį nusistatymą prieš lenkų tautybės asmenis. Tokiu būdu, M. C. C., pamatęs aptariamą vaizdo įrašą, įsižeidė ir patyrė dvasinių išgyvenimų, mano, jog buvo pažeistos jo teisės bei laisvės, saugumas ir lygiateisiškumas su kitais žmonėmis, o taip pat garbė ir orumas.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad interneto svetainės, kuriuose buvo patalpintas vaizdo klipas, t.y. „Facebook“ ir „Youtube“ yra labai populiarios, todėl su vaizdo klipo turiniu yra susipažinęs nemažas skaičius asmenų, neabejotina, kad toks pat skaičius asmenų yra vaizdo įraše pateiktai informacijai pritaręs. Vaizdo klipas skatina kitus asmenis perimti neigiamą nusistatymą prieš lenkų tautybės asmenis. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentas, kad aptariama informacija buvo patiekta humoro forma, pareiškėjo vertinimu, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi LR BK 170 str. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas ir minėta forma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. C. C. skundas atmestinas.

LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tačiau, sutinkamai su LR BK 2 str. 4 d. nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pabrėžtina ir tai, kad tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu, privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Išsamus tokių aplinkybių sąrašas yra pateiktas LR BPK 3 str., kurio 1 d. 1 p. nustato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šių duomenų kontekste įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei skundo nagrinėjimo medžiagoje esančius duomenis, spręstina, kad ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nesant padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 str. 2 d. požymių, šioje byloje atsisakyta pradėti teisėtai ir pagrįstai. Pritartina tiek prokuroro nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems M. C. C. skundų atmetimo motyvams. Pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. sausio 14 d. nutartį, nenustatyta. Be to, ir pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti prokuroro ar apylinkės teismo procesinius sprendimus.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, 2014 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai buvo perduotas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas M. C. C. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 170 str. 2 d. dėl viešo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo ar kurstymo diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės (lenkų) interneto socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Ž. L. – C. P.“ ir į interneto svetainę „Youtube“ patalpintame vaizdo klipe, pavadinimu „Ž. L.“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras B. L., įvertinęs M. C. C. pareiškimo argumentus bei pateiktus papildomus duomenis, 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu, negavęs jokių objektyvių duomenų, kad aptariamame vaizdo klipe būtų vaizduojami dalykai, susiję su pareiškėjo asmeniu ar jo priklausomybe kokiu nors aspektu išskiriamai asmenų grupei, konstatavęs, kad vaizdo klipą patalpinusio asmens veiksmų pobūdis labiau liudija nebrandų asmens požiūrį, nei siekį kurstyti nesantaiką, vadovaudamasis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. C. C. pareiškimą, nesant požymių nusikalstamos veikos, įtvirtintos LR BK 170 str. 2 d. Šiems prokuroro argumentams pritarė ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, jiems neprieštarauja ir aukštesnysis teismas.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina, kad asmens saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje valstybėje. Ši nuostata įtvirtinta ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 2 d., bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 3 d. Minėta Konstitucijos nuostata reglamentuoja, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Tuo tarpu Konstitucijos 25 str. 4 . numatyta nuostata, įtvirtinanti laisvės reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinamumą su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija, detalizuojama LR BK 170 str. nuostatose.

LR BK 170 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu konkrečiais atvejais gali būti ir atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas bei sveikata. Aptariamo straipsnio 2 d. nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją, kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų LR BK 170 str. 2 d. nurodytų požymių. Kaltininkas suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-677/2012).

Šių duomenų kontekste išanalizavus teismui pateiktą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad asmuo, patalpinęs vaizdo įrašą, pavadinimu „Ž. L.“ į „Facebook“ bei „Youtube“ internetinius portalus, aktyviais veiksmais tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl tautybės. Tiriamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, negalima sakyti, kad minėtas asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai išreiškė lenkų tautybės žmonių grupės atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Šių duomenų plotmėje sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais, kad aptariamame vaizdo klipe, taip pat jo komentare nėra užfiksuota jokia informacija, kuri leistų daryti bent prielaidą, jog lenkų tautybės asmenų teisės turėtų būti ribojamos, su jais tam tikrose analogiškose situacijose turėtų būti elgiamasi kitaip nei su kitų tautybių asmenimis (ko būtent ir reikalauja žodžio „diskriminacija“ sąvoka) ar būtų pritarta lenkų tautybės asmenų diskriminacijai.

Atmetant pareiškėjo skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad analizuojamo vaizdo įrašo turinys yra akivaizdžiai humoristinis, kas plačiąja prasme suvokiama kaip pasakojimas apie tam tikrus reiškinius, įvykius, vaizduojant juokingas situacijas, išryškinant komiškuosius reiškinio bruožus. Tuo tarpu tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar užgauliai pažeminti asmenį, LR BK 170 str. 2 d. prasme laikytina tokia informacija, kuri diskredituoja žmogų, yra prasimanyta ar klaidinga, kas nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta nebuvo. Šių aplinkybių kontekste, neabejotinai sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginiais, kad visiems yra suprantama, jog analizuojamame vaizdo įraše vaizduojama situacija realybėje yra neįmanoma, vaizduojami veiksmai nenulemia ir negali nulemti vaizduojamų pasekmių. Toks vaizdo įrašo turinys neabejotinai atskleidžia ne asmens siekį žeminti atitinkamos tautybės asmenis, jų garbę bei orumą, o labiau liudija nebrandų asmens požiūrį į visuomenėje vykstančius reiškinius, todėl nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad vaizdo įrašą atitinkamuose internetiniuose portaluose patalpinęs asmuo turėjo tikslą pasityčioti, paniekinti, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės.

Nors pareiškėjo skunde teigiama, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neatlikus visų prašomų tyrimo veiksmų, nesurinkus bylai reikšmingų duomenų, šie argumentai atmestini. Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, netikslinga atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip ekspertizės skyrimas, vaizdo įrašą patalpinusio, komentarą parašiusio asmens nustatymas, apklausa ir pan. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina, kad tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, analizuojant M. C. C. pareiškime pateiktus duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. egzistavimą. Vien tai, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, buvo priimtas pareiškėjo netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos LR BPK 2 str. įtvirtintos nuostatos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokios išvados pagrįstai konstatuotos ir skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti pareiškėjo Mariusz C. C. skundo ir palikti galioti 2015 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.