Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: D. P., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. vasario 21 d., apie 17.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia metė stiklainį į galvą savo šeimos narei - sutuoktinei D. P., taip smurtaudamas dėl odos nubrozdinimo ir pjautinės žaizdelės galvos plaukuotoje dalyje, epidermio įbrėžimo srityje tarp antakių, padarė nukentėjusiajai D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. vasario 22 d., apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., tyčia smogė su galva vieną kartą į nosį savo šeimos nariui – sūnui D. P., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su D. P. susituokę 34 metus, veda bendrą ūkį. Gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Su D. turi penkis bendrus vaikus, kurie yra jau pilnamečiai. Keturi vaikai gyvena atskirai, o kartu su jais gyvena vienas sūnus D. P.. 2024-02-21 dienos metu, jis vartojo alkoholį, išgėrė du ar tris, tiksliai neatsimena butelius alaus, talpos po 1 litrą. Jis du mėnesius atgal visiškai nevartojo alkoholio, todėl išgėręs alaus jis labai apgirto ir ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Alų gėrė rūsyje. Atsimena, kad jam atėjus iš rūsio, virtuvėje tarp jo ir sutuoktinės D. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl kokių priežasčių neatsimena. Taip pat neatsimena kelinta buvo valanda, laikas gali būti, kaip nurodytas įtarime. Konflikto metu, jis labai supyko ant sutuoktinės D. ir paėmęs ant stalo stovėjusį stiklainį, jį metė į D.. Pataikė į galvą. Ar stiklainis sudužo neatsimena. Po to, jis apsisuko ir nuėjo į rūsį, kuriame prieš tai gėrė alų. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai. Dėl to, kad smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi. Tai pirmas kartas, kad jis smurtautų prieš sutuoktinę.

2024 m. vasario 22 d. apie 17.00 val., jis taip pat buvo neblaivus namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs du butelius alaus, po 1 litro talpos, 5 laipsnių stiprumo. Jam sėdint namo virtuvėje, į namus grįžo sūnus D. P.. Sūnui atėjus į virtuvę, kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių, kurio metu, jis atsistojęs ir priėjęs prie sūnaus su galva trenkė vieną kartą jam į galvą ir pataikė į nosį. Po suduoto smūgio sūnui į nosį, pastarajam pradėjo bėgti kraujas. Prieš sūnų, jis smurtavo pirmą kartą, anksčiau nėra smurtavęs. Dėl to, kad smurtavo sūnaus D. atžvilgiu nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06872-24 pagal BK 140 str. 2 d., gavus D. P. pareiškimą. Pareiškime nurodyta, kad 2024-02-21 adresu (duomenys neskelbtini)., apie 17.20 val., būnant namuose kilo žodinis konfliktas tarp jos ir neblaivaus sutuoktinio D. P. (nustatytas 2,12 promilių girtumas). Konflikto metu D. P. su stiklainiu 1 kartą sudavė į galvą šį sudaužydamas, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos paimtos stiklo duženos.

Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos stiklo duženos, ant kurių fiksuotos galimai kraujo žymės. Stiklo duženos, pakvitavimu grąžintos D. P..

Nukentėjusioji D. P. nurodė, kad duoti parodymus sutinka. D. P. yra sutuoktinis, santuokoje gyvena 34 metus, veda bendrą ūkį. Turi 5 bendrus vaikus. Vaikai yra visi pilnamečiai. Kažkur apie du mėnesius atgal yra laikinai grįžęs sūnus D. P. gyventi kartu, kiti vaikai gyvena atskirai. Namas, kuriame gyvena yra sutuoktinio D. tėvų. Anksčiau su sutuoktiniu yra buvę žodinių konfliktų, tačiau jis niekada nėra prieš ją smurtavęs. 2024-02-21 vakarop, jai gaminant maistą, į namus grįžo neblaivus sutuoktinis D.. Grįžus sutuoktiniui ji jam pasakė, kad reikia gyvuliams sumalti miltų. Matė, kad D. tai nepatiko. Dėl to kilo žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis paėmė ant stalo stovėjusį stiklainį su pienu ir metė į ją, pataikydamas į galvą. Kada stiklainis pataikė jai į galvą, jis sudužo, pradėjo bėgti kraujas, juto stiprų fizinį skausmą. Ji nesitikėjo jo tokio sutuoktinio elgesio. Įvykio metu sūnus D. P. buvo namo antrame aukšte ir nieko nematė. Jis atėjo tada, kai išgirdo virtuvėje triukšmą ir stiklainio dūžį. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, civilinio ieškinio sutuoktinio D. atžvilgiu neteiks. 2024-02-22 dieną, jai būnant pas mamą (duomenys neskelbtini), apie 18 val. 30 min., sulaukė skambučio iš sūnaus D. P.. Sūnus paskambinęs pasakė, kad tėvą išsivežė policijos pareigūnai, nes sukonfliktavus žodžiu su tėvu, tėvas iš galvos trenkė jam į nosį. Nosį prakirto, bėgo kraujas. Grįžusi tą patį vakarą į namus pamatė, kad sūnui D. yra patinusi nosis, matėsi ant nosies nedidelė žaizdelė. Sūnus pasakojo, kad nesitikėjo tokio tėvo elgesio. Nieko daugiau paaiškinti neturi.

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint D. P. užfiksuota kairėje viršugalvio dalyje kirstinė žaizda. Daugiau vizualiai matomų smurtinių sužalojimų nefiksuota.

Gautoje specialisto išvadoje Nr. G 389/2024 (02), nurodyta, kad D. P. dėl odos nubrozdinimo ir pjautinės žaizdelės galvos plaukuotoje dalyje, epidermio įbrėžimo srityje tarp antakių, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07032-24 pagal BK 140 str. 2 d., gavus tarnybinį pranešimą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-02-22 apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus tėvas D. P., kuriam nustatytas 1,99 promilių girtumo laipsnis, sumušė savo blaivų sūnų D. P.. Tėvas vieną kartą iš galvos trenkė savo sūnui į nosį, dėl to, ją prakirto ir sukėlė fizinį skausmą savo sūnui.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Nukentėjusysis D. P., nurodė, kad duoti parodymus sutinka. Nori paaiškinti, kad D. P. yra jo tėvas. Su tėvais kuris laikais jis negyveno, dabar, jau apie porą mėnesių jis gyvena kartu su jais. Jo ir tėvo santykiai nėra labai geri, tėvas dažniausiai kelia konfliktus. 2024-02-22 apie 16.55 val., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs į namus nuėjo į virtuvę, nes norėjo pasidaryti kavos. Virtuvėje buvo tėvas D. P., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Atėjęs į virtuvę ir darantis kavą, tėvas pradėjo kelti žodinį konfliktą dėl visko, tiesiog nereikėjo jam jokios priežasties. Jis tėvui liepė nurimti, tačiau pastarasis rėkdamas priėjo prie jo ir trenkė iš savo galvos vieną kartą jam į nosį, dėl to, ją praskėlė. Pradėjo bėgti kraujas. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nosį skauda dar ir dabar. Jis gindamasis atstūmė tėvą nuo savęs, dėl to, tėvas nugriuvo ant grindų. Kada jam tėvas trenkė vieną kartą iš galvos į nosį, jis paskambino 112 ir pranešė kas įvyko. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė tėvą ir išsivežė. Įvykio metu mamos namuose nebuvo. Kai tėvą išsivežė policijos pareigūnai, jis paskambino mamai ir papasakojo kas nutiko. Užduotis nuvykti pas teismo medicinos ekspertus jam buvo įteikta, tačiau dėl laiko stokos nenuvyko. Šio įvykio metu, kada tėvas naudojo jo atžvilgiu smurtą, juto fizinį skausmą. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, civilinio ieškinio tėvo atžvilgiu nereikš. Nurodo, kad 2024-02-21 dieną, kada tėvas naudojo smurtą mamos D. P. atžvilgiu, jis buvo namo antrame aukšte, įvykio nematė, tačiau girdėjo triukšmą ir nusileidęs į apačią pamatė, kad mamai iš galvos bėga kraujas ir mėtosi ant grindų stiklo šukės. Mama jam pasakė, kad tėvas metė jai į galvą stiklainį, kuris po smūgio sudužo.

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint D. P. užfiksuota ant nosies prakirtimas, paraudimas. Daugiau vizualiai matomų smurtinių sužalojimų nefiksuota.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl smurtavimo nukentėjusiųjų atžvilgiu patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Tai yra kaltinamasis D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. vasario 21 d., apie 17.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia metė stiklainį į galvą savo šeimos narei - sutuoktinei D. P., taip smurtaudamas dėl odos nubrozdinimo ir pjautinės žaizdelės galvos plaukuotoje dalyje, epidermio įbrėžimo srityje tarp antakių, padarė nukentėjusiajai D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. vasario 22 d., apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., tyčia smogė su galva vieną kartą į nosį savo šeimos nariui – sūnui D. P., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narius – sutuoktinę ir sūnų, jų atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą ir sukeldamas skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamasis turi būti nubaustas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, Psichikos sveikatos grupėje, Priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas. Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomas laisvės apribojimo bausmes, mažesnio nei vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 punkte: pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, bei draudimą numatytą BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sutuoktinę ir sūnų, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Stiklo duženas, apžiūrėtas ir pakvitavimu gražintas D. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti jo žinioje.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo - palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti D. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Stiklo duženas, apžiūrėtas ir pakvitavimu gražintas D. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti jo žinioje.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.