Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., neteistas, 2016-05-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, susitaikius su nukentėjusiaisiais, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. 2017-01-15, apie 2.10 val., viešoje vietoje, ties Rotušės a. namu Nr. 23, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, sustabdė pravažiuojantį taksi automobilį, iš kurio išlipusiam E. M. be jokios priežasties kumščiu sudavė smūgį į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosyje, dešinio viršutinio žandikaulio abiejų kandžių lūžimą, kraujosruvą viršutinėje lūpoje.

Tokiais savo veiksmais L. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

L. B. 2016-05-17, apie 21.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilės girtumas), prie namo Nr.19, Lukšinės g., Kaune, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių T. D. ir M. M. reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį asmens tapatybei ir blaivumui nustatyti, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – sudavė ranka Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui M. M. į petį ir jėga pastūmęs jį, ėmė bėgti, tačiau buvo sulaikytas Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. D., kuriam du kartus sudavė alkūne į krutinę, o spec. priemonių - dujų, panaudojimo metu, toliau aktyviais veiksmais sulaikomas priešinosi ir sudavė patruliui T. D. į ranką, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-1343-923/2016, 2016-05-25 nuosprendis).

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2017-01-15, apie 0.20 val., jis su savo draugais atvyko į naktinį klubą „Dejavu“, esantį Rotušės a. 2, Kaune. Būnant klube, kilo konfliktas. Jis pastebėjo, kad keli vaikinai pradėjo tarpusavyje šnabždėtis, rodyti į jį pirštais. Jis suprato, kad šie vaikinai galimai jį puls, todėl savo draugę perspėjo, kad reikia iš klubo išeiti. Jis, išbėgęs iš klubo, bandė nuo jam grasinusių jaunuolių pasislėpti. Tada jis bėgo per visą Rotušės aikštę link Pilies, atsisukęs matė, kad jį vejasi du ar trys asmenys, bet jis nuo jų pabėgo į Jakšto gatvę, po to įbėgo į Raguvos gatvę. Čia bandė prisiskambinti savo draugei, tačiau nepavyko. Šioje gatvėje jis stovėjo apie 15 minučių, sušalo, kadangi buvo be striukės, tik su bliuzonu. Po to jis nuėjo prie Rotušės a. ir Jakšto g. sankirtos. Tada pamatė atvažiuojantį taksi automobilį, kuri sustabdė, nes norėjo taksi vairuotojo paprašyti, kad jis iškviestų policiją. Automobilyje pamatė sėdinčius du vaikinus, kurie pasirodė panašus į jo užpuolikus. Tarp jo ir šių vaikinų kilo konfliktas, kurio metu jis vienam iš vaikinų sudavė kumščiu į veidą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, iš dalies surinka atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamajam L. B. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Iš nukentėjusiojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-01-15, apie 2 val., jis su draugu J. J. važiavo taksi automobiliu. Ties Rotušės a. pastatu Nr. 23, Kaune, ant taksi automobilio priekinio dangčio, rankomis atsirėmė kaltinamasis ir susistabdė taksi automobilį. Tada kaltinamasis atsidarė priekines automobilio duris ir pradėjo traukti J. J. iš automobilio. Kai jis išlipo iš automobilio padėti J. J., kaltinamasis, būdamas agresyviai nusiteikęs, nieko nesakydamas, jam vieną kartą kumščiu trenkė į veidą ir išmušė du priekinius dantis. Tada jis apie užpuolimą pranešė policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams minėtas kaltinamasis buvo sulaikytas. Jaunuolis pasivadino L. B. (b. l. 17).

Iš liudytojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-01-15, apie 2.05 val. atvažiavo į Rotušės aikštę, prie klubo „Dejavu“ jo iškviestas taksi automobilis. Jis su draugu E. M. įsėdo į šį automobilį. Jis įsėdo į priekį, o E. M. įsėdo į galą. Automobiliui pradėjus važiuoti, prie Rotušės a. pastato Nr. 23, Kaune, ant variklio dangčio užšoko jaunuolis raudonu megztuku. Taksi automobilis sustojo. Jis (J. J.) atidarė langą, o minėtas jaunuolis atidarė duris, liepė lipti iš automobilio ir ėmė jį traukti lauk. Ištraukti nepavyko, nes jis buvo prisisegęs saugos diržą. E. M. išlipo iš automobilio ir gavo nuo šio jaunuolio smūgį į veidą. Išlipęs iš automobilio jis kartu su E. M. bandė jaunuolį sulaikyti ir apraminti. Jaunuolis šaukė „kvieskit policiją“. E. M. paskambino 112. Kol atvyko policija, jie stebėjo po Rotušės aikštę vaikštantį juos užpuolusį jaunuolį. Atvykusi policija jaunuolį sulaikė. Jis prisistatė L. B.. E. M. buvo išmušti du priekiniai dantys (b. l. 42).

Iš liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis dirba UAB „Greičiau“, taksi vairuotoju. 2017-01-15, apie 2 val. jis gavo iškvietimą paimti klientus Kaune, nuo Rotušės a. ir Vilniaus g. sankirtos. Jis labai greitai privažiavo į šią nurodytą vietą, kur taksi automobilio laukė ir prie jo priėjo du nepažįstami vaikinai, kurie įsėdo į jo automobilį, pasisakė, kad tai jie buvo iškvietę taksi. Paėmęs vaikinus jis važiavo Rotušės a., kai nuo šaligatvio staiga nepažįstamas vyriškis šoko priešais jo vairuojamą automobilį, griuvo ant automobilio variklio dangčio, taip jį visai sustabdydamas. Tada vyriškis greitai pribėgo prie priekinių jo automobilio keleivio durų, jas atidarė ir iš automobilio ištraukė priekyje sėdėjusį vaikiną. Kitas jo keleivis, sėdėjęs gale, matydamas, kad jo draugas yra velkamas iš automobilio, išlipo iš automobilio. Tada užpuolikas paleido pirmąjį vaikiną ir šiam antrajam vaikinui, išlipusiam iš jo automobilio galo, staiga sudavė smūgį į veidą. Vyras, kuris sudavė smūgį, šaukė „kvieskite policiją“. Jis atrodė kaip paklaikęs, ar neblaivus, ar ko pavartojęs, nesiorientavo aplinkoje. Jis šiam vyriškiui tik pasakė, kad jis nusiramintų, paklausdamas, kas jam yra. Jis matė, kad nukentėjusiajam vaikinui iš burnos bėga kraujas, vaikinas pasakė, kad jam išmušė dantis. Šis vaikinas skambino ir išsikvietė policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Vyras pasivadino L. B. (b. l. 44).

Iš specialisto išvados Nr. G139/2017(02) matyti, kad E. M. padaryta poodinė kraujosruva nosyje, dešinio viršutinio žandikaulio abiejų kandžių lūžimai, kraujosruva viršutinėje lūpoje. E. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvardinti sužalojimai E. M. padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi į veidą. Sužalojimas E. M. padarytas vienu trauminiu poveikiu. Išvardinti sužalojimai E. M. galėjo būti padaryti 2017-01-15, ir galėjo gautis suduodant kumščiu (b. l. 21).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.

Išklausius teisme nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis L. B., būdamas neblaivus, be jokios priežasties, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sustabdė pravažiuojantį taksi automobilį, iš kurio išlipusiam E. M. be jokios priežasties kumščiu sudavė smūgį į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosyje, dešinio viršutinio žandikaulio abiejų kandžių lūžimą, kraujosruvą viršutinėje lūpoje.

Nusikalstamą veiką L. B. įvykdė viešoje vietoje – miesto aikštėje, įvykį matė taip pat ir liudytojai J. J. ir E. M., dėl to buvo sutrikdyta kasdienė rimtis, sukeltas išgąstis ir sumaištis, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Taigi, L. B. tokiais, ankščiau aptartais veiksmais, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nurodytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

L. B. neteistas, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, administracine tvarka baustas, psichiatrijos ir priklausomybės ligų centrų įskaitose neįrašytas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, L. B. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami, nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė.

Aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

Civilinis ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis E. M. pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos 1000 eurų neturtinės ir 1338,24 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 26-29). Baigiamųjų kalbų metu jo atstovė advokatė Gitana Butrimienė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 500 eurų.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu asmens sveikatai, asmens gyvybės atėmimas ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. M. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai, svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, ne tik įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, bet ir kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Teismas atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei vertina kaltinamojo amžių, šeiminę, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą ir mano, kad nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą ir nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, todėl vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais priteisia nukentėjusiajam 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovui padarytą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota ir su sveikatos sugrąžinimu turėtos išlaidos.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatai, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų buvęs sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sutrikdyta sveikata. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sutrikdymo, skirtumas. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (LAT nutartis Nr. 2K-12/2005).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog E. M. nuo 2017-01-16 iki 2017-02-06 dėl sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas, turėjo neapmokamas atostogas. Dirbdamas D. S. įmonėje, E. M. per mėnesį uždirbdavo 190 eurų, t. y. 8,64 eurus per dieną. E. M. buvo nedarbingas ir negalėjo vykdyti savo darbinių pareigų 16 dienų, todėl jo negautos pajamos už nedarbingumo laikotarpį sudaro 138,24 eurus.

Teismas sprendžia, kad išlaidos už gydymą UAB (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikoje yra realios ir įrodytos, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai, turtinė žala ir negautos pajamos priteistinos iš kaltinamojo L. B., kadangi žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo padarytais nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Proceso išlaidos.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis E. M. pateikė duomenis, jog jis teisinėms paslaugoms ikiteisminiame tyrime ir teisme išleido 700 eurų, todėl prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš kaltinamojo. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo turėtos teisinių paslaugų išlaidos, tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, buvo pagrįstos, todėl proceso išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – vokas su 3 CD vaizdo įrašais (b. l. 13), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 312 – 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 286 straipsnyje ir nuteisti:

pagal BK 286 straipsnį 5 MGL (188.30 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 9 MGL (338.94 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 MGL (225.96 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto a) papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti vieną dieną jo išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-01-15 iki 2017-01-16, ir paskirti L. B. galutinę bausmę 4 MGL (150.64 eurų) baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo L. B. nukentėjusiajam E. M. 1256 eurus (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) turtinei, 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai ir 700 eurų (septynis šimtus eurų) proceso išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – voką su 3 CD vaizdo įrašais (b. l. 13), įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (Laisvės al.103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.