Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-191-347/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
1-191-347/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Nukentėjusysis
V. M.
Kaltinamasis
Š. S., A. S.
Kategorijos
Baudž. byla Nr.1-191-347/2014Teism. proc. Nr.1-20-9-00398-12-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.4 1.2.5.4;1.2.26.2.1 1.1.7.2.4;1.1.8.1.2 2.1.3.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei,gynėjui adv. Artūrui Andriukaičiui,nukentėjusiajai V. M.,nukentėjusiosios atstovui adv. Mantui Mikalopui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2d., ir

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) vadybininke ir pagal patentą, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2d., ir 284 str.1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S. ir A. S. buvo kaltinami tuo, kad jie, bendrai veikdami, naudodami psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją V. M., tai yra 2012 m. rugsėjo 24 d. A. S. socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) parašė V. M. asmeninį laišką, kuriame nukentėjusiąją įžeidinėjo ir baugino, tą pačią dieną 17.25 val. jis iš savo asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) parašė nukentėjusiajai V. M. į asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) laišką, kuriame įžeidinėjo ir baugino nukentėjusiąją, grasino paskleisti neigiamą informaciją apie nukentėjusiąją, 2012 m. rugsėjo 25d. A. S. socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) parašė V. M. asmeninį laišką, kuriame grasino nukentėjusiąją sumušti, tą pačią dieną jis savo asmeniniame viešame internetiniame tinklaraštyje (duomenys neskelbtini) parašydamas straipsnį „Kaip „vagys“ tampa „aukom“ arba kaip mūsų intrigantė biuro administratorė visus „išdūrė“, paskleidė apie nukentėjusiąją V. M. tikrovės neatitinkančią šmeižiančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiąja, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2d.

Be to, A. S. buvo kaltinama ir tuo, kad 2012 m. spalio 20d. apie 16.00 val. prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – koridoriuje, įžūliai elgdamasi ir demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, išplūdo nukentėjusiąją V. M. necenzūriniais žodžiais ir sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajai į kairį skruostą, tuo padarydama nukentėjusiajai V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d.

Kaltinamasis Š. S. paaiškino, jog apie V. M. kėslus nieko nenutuokė iki paskutinės dienos. Konfliktų neturėjo. Jis jai leido mokytis, todėl ji lankė visokius kursus, bet žinių nerealizavo. Kai pareiškė norą išeiti iš darbo, jis ją suprato, nes ji ruošėsi išvykti į užsienį. Išeidama iš darbo atsinešė net tortą darbuotojams atsisveikinimui. Paskutinę jos darbo dieną ji ėmė kandžiai replikuoti skype programoje. Ji atsiuntė jam jo pokalbius su broliu apie atlyginimo pakėlimą. Paviešintos citatos iš susirašinėjimo su draugu M. M.. Iš to jis suprato, kad kol jo nebuvo – atostogavo, ji tuo pasinaudojo ir išgavo visą informaciją. Informacija buvo pasisavinta iš jo ir iš jo brolio kompiuterio. Tai buvo privati informacija, asmeninė. Ji buvo pavogta. Buvo trijų metų asmeniniai susirašinėjimai su klientais. Ji paskelbė visiems, kad jis jai nesumokėjęs pinigų. Darbo inspekcija patikrino ir rado, kad yra sumokėta. Iš darbo ji išėjo išsinešdama atsišvietusi informaciją, ją rodė visoms institucijoms: darbo inspekcijai, mokesčių inspekcijai, FNTT. Pripažino: „Mes bauginimą atlikom vieną kartą ir tą pačią dieną su žmona. Nors mes nesitarėme“. Teigia, jog jo grasinimas buvo, kad jei ji nesiliaus, jie kreipsis į policiją ir jei bus teismas, ji negalės išvažiuoti į užsienį. Jokių grasinimų nebuvo. Teigia parašęs subjektyvią nuomonę, kokia buvo situacija, aiškino, kad administratorė išėjusi iš darbo nori apšmeižti, vardo ir pavardės neminėjo. „Ji piešė kitokią situaciją“. Kadangi buvo šokiruotas, kad taip įvyko, tai pavadino „vagis“. Jei ją tuo įžeidė, atsiprašo. Dėl informacijos vagystės vyksta ikiteisminis tyrimas. Žmona suprato, kad V. „naudojasi“ jų pokalbiais, draugas parodė, kokiu „tonu šneka V.“, tada žmona parašė jai baigti, „tik kitokiais žodžiais“. Praėjus geram mėnesiui po to pamatė prekybos centre V. su draugu Markevičium. Žmona nuėjo paklausti, kodėl ji taip daro. „Tai – šeimos įžeidimai“. Jis stovėjo šalia, stengėsi išlikti nešališkas. Priėjęs G. M. pasivedė į šalį ir pasakė: „Jūs, verslininkai nelaimingi“ ir davė suprasti, kad „nešit duoklę“. Išsigandęs jis apie tai parašė pareiškimą policijai. Buvo grasinama ir jam, ir broliui. Teigia, jog smurto „(duomenys neskelbtini) nebuvo. „Fizinio kontakto tarp jų nemačiau“. Tik jį buvo užsipuolęs M., kuris stovėjo tarp jo ir merginų. Teigė, jog jie su žmona įbėgo į banką, žinodami, kad ten filmuoja. Kai jie (V. M. ir G. M.) išėjo, jie taip pat išėjo ir išvažiavo namo. Išsireiškimu „tulžį išliesiu“ jis norėjo pasakyti, kad energiją išlies, imsis veiksmų, kad būtų nubausta. Teigia fiziniu susidorojimu V. negrasinęs.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. S. parodė, jog (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje jam reikėjo firmos administratoriaus, todėl parašė skelbimą internete apie tai, kad ieško darbuotojo. Pagal šį skelbimą į pokalbį dėl darbo atėjo tuo metu nepažįstama V. M.. Tai galėjo būti 2011 metų lapkričio mėnuo, tikslios datos neprisimena. Pokalbio metu išsiaiškino, kad su V. M. turi bendrų pažįstamų, kurie vėliau V. apibūdino kaip gerą ir perspektyvų darbuotoją. Dėl minėtos priežasties, pasitikėdamas V. M. draugų rekomendacijomis, priėmė ją į darbą administratorės pareigas. Praėjus pusei metų, V. prašė padidinti jos atlyginimą, tačiau tuo metu firma neturėjo galimybių ir jis jai paaiškino, kad kol kas atlyginimas nebus didinamas. 2012 metais rugsėjo mėnesį V. M. parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Iki tol su V.jokių konfliktų nebuvo. Ji sakė, kad nori važiuoti į užsienį, todėl išeina iš darbo. Paskutinę V. darbo dieną su ja bendravo per internetinę programą (duomenys neskelbtini). Jis su savo darbuotojais dažniausiai taip ir bendrauja. V. jam pradėjo rašyti piktas žinutes. Vienoje jos žinutėje buvo įdėta citata iš jo asmeninio pokalbio su broliu - bendrovės akcininku T. S.. Tai jį labai sukrėtė, kadangi prie jo kompiuterio niekas daugiau prieiti negali. Tada suprato, kad Vesta dirbdama jo vadovaujamoje bendrovėje, iš jo kompiuterio nusikopijavo jo asmeninius pokalbius su kitais žmonėmis, darbuotojais ir netgi pokalbius su žmona A. S.. Taip pat V. galėjo nusikopijuoti iš jo darbo kompiuterio ir kitus bendrovės duomenis, kadangi kaip vėliau paaiškėjo, bendrovės darbuotojams, tai yra A. A., V. Š. ir E. Š., buvo pateikiama konfidenciali bendrovės informacija ir jo asmeniniai pokalbiai su T. S. ir A. S.. Kiek vėliau sužinojo, kad V. bendraudama su savo draugais (duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinklapyje, šaiposi iš jo, jo žmonos ir vis įterpia į privačias žinutes jo asmeninių pokalbių ištraukas. Šią informaciją sužinojo iš bendro pažįstamo M. M.. Jis supyko ant V.. Bandė su ja susisiekti ir ją perspėti, kad taip elgtis negalima, kad tai jo asmeniniai pokalbiai ir jo konfidencialumo pažeidimas. Tačiau V. nepaisė jo žodžių ir toliau viešino jo asmeninius pokalbius bei konfidencialią įmonės informaciją. Jo žmona A. yra rašiusi keletą asmeninių žinučių (duomenys neskelbtini) tinklapyje V., kadangi norėjo ją sudrausminti dėl jo asmeninių pokalbių viešinimo. Aistė tikrai nesiekė įbauginti ar įžeisti V.. Tačiau V. nenutraukė savo rašinėjimo, o tik šaipėsi iš A. prašymų. Jis jai yra rašęs į jos asmeninį elektroninį paštą laišką, kuriame išreiškė savo emocijas ir taip pat norėjo V. sudrausminti, tačiau niekada negalvojo V. bauginti, įžeidinėti ar kitaip jai pakenkti. Internete jis turi savo asmeninį tinklaraštį, kuriame paaiškino visą susiklosčiusią situaciją bendrovės darbuotojams, partneriams, draugams bei kitiems žmonėms, kurie susiję su jo vadovaujama bendrove. Kadangi V. prieš tai buvo visaip apšmeižusi bendrovę, todėl turėjo prieš visus žmones parašyti tiesą. Jo viešai parašytame tekste nebuvo paminėtas V. M. nei vardas, nei pavardė, o tiesiog buvo išreikšta jo asmeninė nuomonė apie susidariusią situaciją. Parašytu tekstu nenorėjo viešai įžeisti, pažeminti ar kitaip pakenkti V. M.. 2012-10-20 apie 16 val. jis kartu su žmona A. vaikščiojo po prekybos centrą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pamatė stovinčią V. M. kartu su savo draugu G. M.. G. M. pažinojo kaip V. M. draugą, kadangi jį keletą kartų yra matęs bendraujantį su V.jo vadovaujamos bendrovės patalpose, kol V. dar dirbo bendrovėje. Kadangi norėjo išsiaiškinti, ko V. M. ir G. M. siekia viešindami jo asmeninius pokalbius ir bendrovės informaciją, todėl jis kartu su A. priėjo prie jų pasikalbėti. Jis mandagiai užkalbino G. M., tada jis pradėjo jam grasinti susidorojimu, sakė, kad turės mokėti duoklę, kadangi V. turi daug informacijos apie jo bendrovę. Jeigu aplink juos nebūtų buvę žmonių, G. M. tikriausiai būtų puolęs jį mušti, tačiau tą kartą nepradėjo muštynių, o tik grasino su juo susidoroti sekančią dieną. Tuo metu, kol jis kalbėjosi su G. M., jo žmona A. kalbėjosi su V.. Apie ką jos kalbėjo, jis negirdėjo, kadangi jie su G. M. buvo per kelis žingsnius nuo jų ir kalbėjosi. Jeigu A. V. būtų sudavusi smūgį į veidą, jis tikrai būtų pastebėjęs, tačiau jokio smūgio A. nesudavė, o tik kalbėjo su V.. Kadangi jis kreipėsi į policiją dėl grasinimo, todėl V., sužinojusi, kad G. M. buvo nubaustas, parašė pareiškimą dėl jo ir jo žmonos. Dėl jo vadovaujamos bendrovės konfidencialios informacijos bei asmeninių pokalbių paviešinimo ketina kreiptis į policiją ir prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą. (b.l.64-65, 87-88).

Kaltinamoji A. S. paaiškino, jog kalta neprisipažįsta, jog V. pirmą kartą matė (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad vyko konkursas. Vyras pasirinko V., kadangi ji studijavo ESM mokykloje. Jos draugės mokėsi kartu. Kelios merginos sakė, kad ji - šauni studentė, bet atsiliepimai buvo ne kokie. Ji pasakė tai vyrui. V. buvo sudarytos geros darbo sąlygos. Ji atvažiuodavo septintą valandą, o išeidavo anksčiau. V. atlyginimas buvo normalus, t.y. toks, koks jos atlyginimas kitoje įmonėje. Ji pati toje įmonėje nedirbo. Vyras pasakė, kad pavogta informacija ir kad sunaikinta sutartis. Tuomet kai V. galimai įvykdė informacijos vagystę, buvo atostogų laikas, jie buvo išvykę į kelionę. Kai vyras pradėjo sekti ar buvo pasisavinta informacija, nustatė, kad informacija buvo pasisavinta ryte, apie septintą valandą.. Iš draugų rato pasiekė informacija, jog ji paskleidė jų šeimos intymius reikalus. Ji žinodavo, ką jie kalba, ką veikia, kur eis. Jos pirmoji žinutė, jog ,,tu nepraslysi”. Kaltinamoji pripažino, jog rašė vulgarias žinutes, jai tai-nemalonu, tačiau tuo metu negalvojo, jog jas daugiau kas nors perskaitys. V.gąsdino tuo, jog kreipsis į policiją. Jai rašė, kad duos į ,,snukį”. Bet realiai to nedarė. (duomenys neskelbtini) V.ir jos draugą pamatė stovinčius prie bankomato. Ji yra mačiusi ją iš nuotraukų ir norėjo prieiti bei sudrausminti. Priėjo prie jos, M. ją pasivedė į šoną. Jie stovėjo toliau ir tikrai žodžių ,,kekše, kurva”, nevartojo. Buvo svetimų žmonių. V. nemiegojo su jos vyru, todėl vadinti tokiais žodžiais nebuvo pagrindo. Ji kalbėjo ramiu tonu. Žmonės neatkreipė dėmesio, todėl apsauga neįsikišo. Ką sakė M., negirdėjo. Priėjo ir pasakė, kad malonu matyti žmogų, kuris juos šmeižia. V. iš pradžių tylėjo, daugiau kalbėjo ji. M. grasino vyrui, bet ji asmeniškai to negirdėjo. Vyras nusivedė ją į banką, nes ten filmuojama, palaukė, kol jie nuėjo ir ramiai išėjo. Pirmadienį V. atėjo su abdukcijos išvada į jos darbovietę. Darbdaviai tą pačią dieną neinformavo, jog buvo atėjusi M.. Ji po to atakavo darbdavius laiškais. Jai parodė abdukciją, kad yra kraujosruvos, nors ant žmogaus kraujosruvų nesimatė. Suprato, jog susidūrė su problemišku žmogumi. Tai, jog V. žinutės negąsdino, rodė jos dedamos šypsenėlės. Vyras jai parašė laišką 24 dieną, o ji rašė 20 dieną. Nebuvo susitarimo, kad rašys jai žinutes. Paėmė pyktis, todėl ir parašė tas žinutes. Žino, jog (duomenys neskelbtini) - viešas tinklapis. Ji rašė jai privačias žinutes. Apie žinutes sužinojo M.Jis buvo V. artimas draugas ir jos vyro brolio draugas, taip pat dar kelios merginos, kurių nenori velti į bylą. Ji atrašydavo jai į žinutes ir dėjo jai šypsenėles: „Pasakyk, ką norėjai, tave suprantu, tu gini savo vyrą ir tą patį daryčiau aš“. Atrodė, jog priima normaliai. Ji irgi dėjo šypsenėles, kad neatrodytų agresyviai. Jai nebuvo reikalo liesti V., nes matė žmogų pirmą kartą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad V. M. pažįsta, ji anksčiau dirbo jos vyro Š. S. firmoje administratore. Jos vyro firmoje V. išdirbo apie metus laiko. V. M. pareiškė, kad nori iš darbo išeiti. Tada vyras pastebėjo, kad V. firmos konfidencialią informaciją kopijuoja ir savinasi, taip pat ji nusikopijavo ir jų su vyru asmeninius susirašinėjimus programoje (duomenys neskelbtini). Iš firmos V. išėjo su dideliais konfliktais. Nei ji, nei jos vyras dėl V. M. elgesio į teisėsaugos įstaigas nesikreipė, norėjo viską išspręsti taikiai, tačiau ruošiasi kreiptis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ją labai papiktino V. elgesys, kadangi juos pasiekė informacija iš draugų ir kolegų apie viešinamus privačius jos iš Š. pokalbius, todėl ji supykusi internete privačiomis žinutėmis su V. bandė išsiaiškinti, kodėl ji taip elgiasi. Tinklapyje (duomenys neskelbtini) ji turi paskyrą savo vardu: „A. S.“. Minėta paskyra naudodamasi ir susirašinėjo su V.. Savo parašytomis frazėmis niekada nenorėjo pakenkti V. M., tai buvo tik žodžiai. Susirašinėdama su V., niekada neturėjo tikslo ją įžeisti, bauginti ar grasinti susidorojimu. Be to iš V. reakcijos į jos žinutes, suprato, kad V. jos žinutes priima kaip juokavimą, kadangi atsakydama į jos žinutes, ji siuntė „šypsenėles“. Rašydama V. žinutes, taip pat į tekstą įterpdavo „šypsenėles“, kadangi nenorėjo jos įbauginti. 2012-10-20 apie 16.00 val. ji kartu su vyru Š. vaikščiojo po prekybos centrą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jos vyras prie (duomenys neskelbtini) bankomato pamatė V. M. ir jie nutarė prieiti bei su ja išsiaiškinti bei paprašyti, kad ji liautųsi viešinusi jos ir Š. privačius pokalbius. Jos su V. apsižodžiavo, ji pyko, kad ji platina ir manipuliuoja iš vyro firmos gauta informacija. Ji V. tikrai nemušė. (b.l.100-101, 110-111).

Nukentėjusioji V. M. parodė, jog ji įsidarbino pagal skelbimą pas pažįstamo T. S. brolį. Buvo priimta trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui. Žodžiu buvo žadamas atlyginimo kilimas, bet per devynis mėnesius jis nepakito. Nors dirbo administratore, tačiau buvo ir vertėja, dirbo su projektais, kartu tvarkė buhalteriją. Atlyginimo nekėlė, nes neturi resursų. „Tada prasidėjo visas tas karnavalas“. Ji parašė prašymą išeiti iš darbo ir buvo apkaltinta dokumentų vagyste. Reikalaujama pasiaiškinti. Teigė: „iki atleidimo iš darbo ne viskas buvo gerai. Š. S. ir T. S. padirbinėjo dokumentus ir mane vertė padirbinėti dokumentus – sutartis, liepė pasirašyti sąskaitas-faktūras dėl dalyvavimo projektuose. Aš atsisakydavau, bet dokumentus padirbinėjau, nes bijojau, kad atleis. Mane mokė e-mail‘e siųsti atbuline data“. Nurodė, jog įmonėje nebuvo sutvarkyta darbų sauga, ji neturėjo darbini ų pareigų aprašymo. Nepamena, ar pasirašė. Jai buvo daromas spaudimas. Teigė: „Aš mačiau dokumentus ir jie buvo nuolatos redaguojami“. Jos specialybė yra vadybos ir ekonomikos bakalauras. Įmonėje „ką liepė, tą darė“. Dėl komercinės paslapties, tai buvo konfidencialumo sutartys, bet jos nebuvo registruotos, numeriai nesutapo. Ji tokią sutartį pasirašė darbo pradžioj. Teigė, jog parašius prašymą dėl atleidimo iš darbo, buvo reikalaujama rašyti pasiaiškinimus dėl pavogtos jos medicininės knygelės, skype, e-mail‘ų. Tvirtino tokios informacijos neturėjusi ir nekopijavusi. Prie kompiuterio galėjo prieiti bet kuris darbuotojas, nes nebuvo slaptažodžio. Jai kompiuteris nebuvo priskirtas, todėl galėjo naudotis bet kuriuo. Teigė, jog neteko naudotis S. kompiuteriu. Pripažino, jog kreipėsi dėl įmonės veiklos į mokesčių inspekciją, FNTT, bet jie atsakė, kad trūksta įrodymų. Buvo pasakyta, kad reikia nufilmuoti, kaip Š. S. arba T. S. moka pinigus vokeliuose. Bet ji to padaryti negalėjo. FNTT pasakė pateikti dokumentus, bet ji dokumentų išnešti negalėjo. Todėl jos prašymai buvo atmesti. Taip pat nurodė, jog dėl dokumentų padirbinėjimo nesikreipė, nes tie dokumentai buvo projektiniai ir „nenorėjo turėti problemų su didesnėm įmonėm“. Teigė atgaline data dokumentų nepasirašinėjusi, nors S.„juos kišo“. Nurodė: „Po visko aš susisiekiau su advokatu B., jis padėjo parašyti pasiaiškinimus“. Teigė direktoriaus žmonos nematė iki užpuolimo (duomenys neskelbtini) jog pastarosios žinutėse buvo parašyta, kad „tu dar su manim susipažinsi, kad tau blogai baigsis, kad turi pažįstamų, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (...) pradėjo grasinti, kad man trenks, kad manęs patykos.“ Teigė bijojusi išeiti, kad kokios rūgšties neužpiltų. Grasinimai atrodė realūs. Susirašinėjime dėjo „šypsenėles“, nes nenorėjo pasiduoti spaudimui, parodyti, kad ji jų bijo, norėjo pasirodyti stipri. Užblokuoti nebandė (duomenys neskelbtini), nes norėjo žinoti, ką jie apie ją toliau rašys. Per bendrus pažįstamus pradėjo šmeižti, rašyti, kad ji „vargšė, ubagė, kad prasiskolinusi“. Nurodė, jog dėl straipsnio „Kaip vagys tampa aukom“ patyrė žalos, negalėjo įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad teisinga informacija tik ta, kad S. ją išleido atostogų. Visa kita informacija neteisinga. Aiškino, jog (duomenys neskelbtini) S. atpažino iš nuotraukų (duomenys neskelbtini). Ji stovėjo prie bankomato ir norėjo nusiimti pinigų. S. ateidinėjo. Ji nusisuko, bet S. apsikabino ją ir sakė: “Einam į lauką pasišnekėti“. M. neleido išsivesti. Tada ji pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, rėkti ant jos, kad pasiėmė paskolą SMS kredite. Ji atsisuko ir pasakė S.: „Gal galit baigti?“ S. tada jai trenkė jai dešine ranka į kairį žandą. Vėliau patikslino: „Buvo perbraukta per skruostą. Aš nemačiau jos trenkimo. Ji su nagais gal nubraukė. Kad kietu buku daiktu tai padaryta, aš tokios informacijos neturiu“. Sakė: „Tu ubage, kekše“. Aplinkui buvo žmonių, stebėjo situaciją. Kai sudavė, S. pradėjo bėgti ir pabėgo iš (duomenys neskelbtini)“. Dėl grasinimų kreipėsi į policiją po dešimties minučių po įvykių (duomenys neskelbtini). Po įvykio (duomenys neskelbtini) dėmės ant veido išnyko gal po savaitės. Buvo nagų žymės. Teigė po įvykio važiavusi į traumatologinį punktą ir gavo išrašą, kad „įvertintas nežymus sveikatos sutrikdymas“.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. parodė, apie tai, kad nuo 2011-11-25 iki 2012-08-29 ji dirbo (duomenys neskelbtini) (vėliau bendrovės pavadinimas buvo pakeistas – (duomenys neskelbtini) administratore. Darbo sutartį pasirašė su bendrovės direktoriumi Š. S.. Su direktoriumi buvo kalbėjusi apie tai, kad jai kažkiek laiko padirbus, bus pakeltas atlyginimas. Dirbdama bendrovėje atliko visus vadovo pavedimus, nors ne visi pavedimai buvo nurodyti jos pareigybinėse instrukcijose. Dirbo sąžiningai ir nė vieno pavedimo neatsisakė vykdyti. Tik pradėjusi dirbti bendrovėje, pastebėjo, kad daug bendrovės dokumentų sutvarkyta netinkamai arba visai nėra reikiamų dokumentų, kad slepiami mokesčiai, dalis atlyginimų mokama „vokeliuose“, o oficialūs darbuotojų atlyginimai minimalūs. Vėliau, kai jau nebedirbo bendrovėje, apie šiuos pažeidimus pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pastebėjusi tokio pobūdžio pažeidimus ir, kad net nesistengiama pažeidimus ištaisyti, apie tai pasakė Š. S.. Sakė, kad bendrovė gali turėti nemalonumų, jeigu kas nors patikrintų. Š. S. jai sakė, kad nesikištų ir dirbtų savo darbą. Su Š. S. dėl minėto pokalbio nesusipyko, ji tiesiog draugiškai jį įspėjo apie galimas problemas. Ateidama dirbti į (duomenys neskelbtini), nežinojo kiek laiko ten dirbs, kadangi planavo išvykti dirbti į užsienį. Pamačiusi, kad bendrovėje betvarkė, apsisprendė išeiti iš darbo ir vykti į užsienį. Prieš parašydama pareiškimą atleisti iš darbo, dar pasikalbėjo su Š. S. apie atlyginimo pakėlimą, kaip buvo kalbėta jos darbo pradžioje. Š. S. nenorėjo girdėti apie jokį atlyginimo padidinimą, todėl dar ir tai pagreitino jos apsisprendimą išeiti iš darbo. Kai ji parašė prašymą atleisti iš darbo, tada Š. S. pradėjo jai daryti spaudimą, reikalauti kažkokių pasiaiškinimų. Kiek vėliau, kai jau nedirbo bendrovėje, socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) Š. S. ir jo žmona A. S. pradėjo ją šmeižti viešai. Taip pat į asmeninį elektorinį paštą gavo Š. S. laišką, kuriame jis atvirai grasino susidorojimu. Visos žinutės ir laiškai pridėti prie jos advokato rašyto pareiškimo. Kai Š. S. su žmona atvirai jai pradėjo grasinti ir visaip šmeižti, ji pradėjo bijoti ir galvojo, kad savo grasinimus jie gali įvykdyti. 2012-10-20 apie 16 val. kartu su savo draugu G. M. buvo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kur norėjo (duomenys neskelbtini) bankomate nusiimti nuo savo sąskaitos pinigų. Jai stovint prie bankomato, prie jos priėjo A. S. ir paėmusi jai už rankos sakė, kad einam į šalį pasišnekėti. Su A. kartu buvo Š. S., kuris su ja nekalbėjo. Ji su A. eiti atsisakė, tada A. ją išplūdo necenzūriniais žodžiais: „ubage, vargše, kurva, kekše“. Taip pat jai sakė, kad sumuš ją. Ji su A. atsisakė kalbėti, sakydama, kad neturi ką jai pasakyti. Š. S. tuo metu stovėjo šalia A. S. ir nepasakė nei žodžio. Ji pasisuko į Š. S., tada A. S. jai ranka sudavė vieną kartą į kairį skruostą. Nuo jos suduoto smūgio liko žymių, todėl kreipėsi į teismo medicinos ekspertus medicininei apžiūrai, kur buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po suduoto smūgio, A. pradėjo bėgti nuo jų, tačiau ji ją sulaikė ir klausė, ko ji bėga. Kadangi ji Aistės jėga nelaikė, tai A. S. su vyru išbėgo iš prekybos centro. Po sužalojimo abu Straševičiai toliau ją įžeidinėjo ir jai grasino internete. (b.l.56-57).

2012-11-26 V. M. pareiškime ji pranešė apie tai, kad buvęs darbdavys Š. S. ir jo žmona A. S. sistemingai ją baugina ir terorizuoja asmeninėmis elektroninėmis žinutėmis ir socialiniame tinklapyje. 2012-10-20 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ją išplūdo ir sudavė į veidą A. S.. (b.l.7-49).

Liudytoja M. G. parodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) su A. Ji buvo jų darbuotoja. Jos viena kitai nepavaldžios. Vieną dieną pas juos atvyko nukentėjusioji M.. Ji atvyko lydima draugo ar vyro, buvo pikta ir kaltino jų darbuotoją S., kad ši atskleidė konfidencialią informaciją apie klientus. Pasakė, kad ją vakar sumušė prekybos centre. Paprašė jos palikti telefono numerį. Pakalbėjo su direktoriumi. Jis nurodė kreiptis į tam tikras institucijas. V. pasakė, kad išvyksta į (duomenys neskelbtini). A. nebedirba jų darbovietėje, tačiau tai nesusiję su tuo įvykiu. V. M. buvo atėjusi vieną kartą, skambino keletą kartų, klausė ar nubaudė Aistę už konfidencialių duomenų atskleidimą. Negali pasakyti, ką Aistė paaiškino dėl informacijos atskleidimo, tai buvo labai seniai. To skundo nepriėmė kaip oficialaus dalyko. A. V. M. veido nesimatė jokių įbrėžimų.

Liudytojas G. M. parodė, kad yra nukentėjusios vaikinas. V. M. dirbo S. įmonėje. Jai išėjus prasidėjo grasinimai internete (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu. Prasidėjo grasinimai tuomet, kai V. neva paviešino pokalbius. Jis apie tai nieko nežinojo. Sakė, kad ji neturi jokios informacijos apie tai, ką jie kalba. (duomenys neskelbtini) ėjo išsiimti pinigų iš bankomato ir pamatė, kad stovi S.. V. bandė pasislėpti. Jis ją prisispaudė šalia. S. bandė ją išsivesti. Buvo daug žmonių, buvo judėjimas, vieša vieta. S. priėjo, griebė už rankos M., pasakė ,,einam”. Jis pasakė, kad ji niekur neis. Prasidėjo žeminimas, įžeidinėjimas jo, V., V. mamos. Smogė V. į veidą. Sakė, kad jie - varguoliai, pasiėmę SMS kreditą. Toliau prasidėjo V. įžeidinėjimai. S. sudavė ranka, tačiau smūgis buvo toks, lyg būtų suduota kumščiu. Yra padaryta ekspertizė. Buvo suduota į skruostą. Sužalojimas išryškėjo vėliau, iš karto paraudo, o paskui pamėlynavo. Ji pudravo. Po smūgio neatsimena ar konfliktas tęsėsi. Smogė ir nuėjo. S. nusivedė S.. Jis bandė ją išsivesti. Buvo įžeidinėjimai necenzūriniais žodžiais. V. nieko nėra pasakojusi apie informacijos paviešinimą. V. jam pasakė, kad rašė jai laiškus ir reiškė pretenzijas. (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia V.. Jis negrasino S.. Negrasino broliui. Buvo sutikęs brolį, jis sakė, jog turi pažinčių, jog kreipsis į teismą ir jiems nieko blogo nebus. Tas pokalbis buvo prieš visas aplinkybes. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu ir buvo nutrauktas. Buvo pradėtas, neva jis grasino S.. V.yra nervinga, bijo išeiti viena, kankina nemiga. Ją užpuolusi didelė depresija, yra pastovioje įtampoje. Tai buvo realūs grasinimai, pamatė po įvykių (duomenys neskelbtini). Suprato, jog tai realūs grasinimai. (duomenys neskelbtini) galėjo girdėti aplinkiniai žmonės, buvo pakeltas moters tonas. V. anksčiau neturėjo problemų su teisėsauga. Žino, kad V.pareikšti įtarimai kitoje byloje dėl dokumentų pasisavinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. parodė , kad V. M. yra jo draugė, šiuo metu jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Š. S. pažįsta kaip buvusį V. M. darbdavį. Kol V. dirbo (duomenys neskelbtini), jis dažnai atvažiuodavo pas V. į darbą ir taip susipažino su Š. S.. Kai V. išėjo iš bendrovės, žinojo, kad Š. S. pradėjo V. grasinti už neva kažkokią paviešintą informaciją. Taip pat žinojo, kad Š. S. ir jo žmona A. S. socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) įžeidinėja jo draugę. 2012-10-20 apie 16.00 val. kartu su V. M. buvo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kur V. prie (duomenys neskelbtini) bankomato nusiiminėjo pinigus. Prie jų priėjo Š. S. ir A. S.. A. priėjo prie V.ir paėmusi jai už rankos, sakė „einam pasikalbėti“. A. V. norėjo išsivesti iš prekybos centro. Jis V. išsivesti neleido ir V. pasakė, kad neturi ką pasakyti. A. pradėjo plūsti V.necenzūriniais žodžiais. Jis matė, kaip A. S. sudavė ranka V. į veidą. Tada jis sugriebė A. ranką, kad nesuduotų daugiau smūgių. Š. S. sugriebė jam už rankos, jie susistumdė. Visą tą laiką Š. S. stovėjo netoliese. Kol jis A. nesugriebė už rankos, Š. S. tiesiog šalia stovėjo. Taip pat jis girdėjo, kaip A. S. grasino V.tokiais žodžiais: „Apsižiūrėk, kai išeini iš laiptinės, nes negali žinoti, kas tavęs gali laukti, ar kokia mašina gali pervažiuoti“. Tikslių A. žodžių neprisimena. Jis V. bandė ginti. Po to abu S. iš prekybos centro pabėgo. Po šio konflikto V. parašė pareiškimą policijoje. Internete S. ir toliau įžeidinėjo V.(b.l.59).

Liudytoja R. M. paaiškino, jog dukra buvo nepatenkinta vertimu dirbti daugiau nei nurodyta pareigybinėse instrukcijose. Dirbdavo net namuose. Vesta pasakojo, jog yra kaltinama dokumentų vagyste. Prasidėjo grasinimai. Grasinimai tęsėsi dėsningai. Dukra pradėjo bijoti išeiti iš namų. Pakriko jos sveikata. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). V. su savo draugu ėjo į bankomatą, o ji nuėjo į parduotuvę. Po kiek laiko įlėkė dukra. Ji verkė, buvo raudonas jos skruostas. Sakė, kad jai buvo grasinta. Dukra kreipėsi į gydytojus. Nuvažiavo į traumatologinį, po to, atlikti abdukcijos. Girdėjo ką sakė gydytojai. Atsimena, kad dukra sakė, jog jai trenkė į veidą, griebė už plaukų. Sakė, jog jai buvo suduota į veidą ranka. Buvo ant veido nagų žymės, buvo nubrozdinta. Jai buvo pasakyta: ,,šavalka”. (duomenys neskelbtini) tą dieną buvo žmonių. Ji buvo priėjusi prie (duomenys neskelbtini) pardavėjos. Klausė jos, ar galės paliudyti. Buvo žmonių, buvo dienos metas. Dukra pasakojo apie grasinimus: ,,nežinai, kas išlįs iš kokio krūmo, žiūrėk, kai išeini į gatvę, laiptinę, nežinai kas tavęs laukia, nežinai, mergyt, prieš ką šokinėji.” Pati negirdėjo, dukra pasakojo. Tą pačią dieną kreipėsi į policiją. Apie paviešinimus nieko nežino. (duomenys neskelbtini) buvo grasinimai dukrai. Dėl ko buvo grasinta dukrai, nežino. Namuose buvo atliekamos kratos.

Liudytojas T. S. parodė, kad apie pokalbių paviešinimą girdėjo iš pažįstamų. Peržiūrėjus kompiuteryje matosi, kad ji tuo metu galėjo būti ofise, visos valandos ir minutės atitinka, kada ji ateina į darbą. Jos atmintinės pavadinimas atitinka- V. usb. Prasidėjo viskas tuo, jog M. jo broliui atsiuntė išklotinę, ką kalbėjo. Ji pasakė, kad žino, kas yra kalbama. Buvo paimti ir jo pokalbiai. Nežino, kokius pokalbius ji paėmė. Neprisimena kas tame išraše buvo. Buvo paimta darbinio, jo asmeninio (duomenys neskelbtini), jo brolio darbinio (duomenys neskelbtini) pokalbiai. Kai buvo paviešinti pokalbiai, jautėsi blogai. Buvo įdarbinta jo gera pažįstama, ja visi pasitikėjo. Jų kompiuteriai tuo metu nebuvo rakinami slaptažodžiu ir buvo prieinami visiems. Tuo metu jo ir jo brolio kompiuteriai buvo be slaptažodžių. O prie (duomenys neskelbtini) reikia slaptažodžio. (duomenys neskelbtini) pokalbius ji parsisiuntė su specialia programa. Bendrauti jo ar jo vardu ji per (duomenys neskelbtini) negalėjo, ji galėjo tik pažiūrėti istoriją. M. parsisiuntė programą, pas ją kompiuteryje buvo rasta ta programa. Į kiekvieną kompiuterį buvo kištas raktas vardu V. usb. Gal jos kompiuteriu kas naudojosi. Jos kompiuteryje buvo rasta programa, per jos atmintinę buvo įeinama. Kas konkrečiai naudojosi ta programa, negali pasakyti. Nėra filmuotos medžiagos. Nebuvo filmuojama ta patalpa. Iš brolio žino nuogirdas, kad įvyko konfliktas. Skaitė tinklalapyje straipsnį. Buvo parašyta kaip buvo, nebuvo iškraipymo. Virtualaus susirašinėjimo turinio nežino.

Liudytojas V. Š. parodė, jog žino, kad buvusi darbuotoja pykstasi su darbdaviu. Žino, kad pykosi S. su M.. Jis davė M. nuorodą, kaip paimti iš (duomenys neskelbtini) tam tikrus duomenis. Tarp informatikų tokie pokalbiai - įprasti pokalbiai. Su M. buvo (duomenys neskelbtini) inovacijos bendradarbis. Vadovas buvo Š. S.. Jis yra programuotojas. V. paklausė ar įmanoma tai padaryti, t.y. nulaužti (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad įmanoma ir surado paieškoje. Davė jai nuorodą. Į tai neatkreipė dėmesio. Juokais pakalbėdavo, kaip nulaužti, rimtai neatkreipė į tai dėmesio. Ji paklausė, o jis nesidomėjo kokiu tikslu jai reikalinga. Kai prašė M., atrodė, kad santykiai normalūs. Kai jis atėjo dirbti, ji jau dirbo. Žinojo, kad dingo dokumentai. Neatsimena ar M. buvo ofise. Jis ir toliau sėkmingai dirba firmoje. Internete vadovo straipsnio neskaitė. Neatsimena jokios diskusijos. Kai paėmė dokumentus, vyko garsus monologas iš Š. pusės. Vėliau buvo visokių piktumų. Girdėjo kalbas, jog V. pavogė kažką, lindo prie duomenų. Vėliau sužinojo, kad konfliktai vyko tarp V. su S.. V. jam buvo atsiuntusi algų suvestinę. (duomenys neskelbtini) ji jo buvo klaususi ką jis ketina teisme sakyti. Ji išsigando jo parodymų.

Iš 2011-11-25 sutarties matyti, jog (duomenys neskelbtini) su V. M. sudarė darbo sutartį (1 t., b.l. 13-14), (duomenys neskelbtini) pakeitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 3).

Šalies argumentai

2012-08-29 V. M. pateikė prašymą UAB ,,Media inovacijos” direktoriui dėl atleidimo iš biuro administratorės pareigų (1 t., b.l. 22).

Iš 2012-09-13 dokumentų dingimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini), po dokumentų audito pastebėta, jog yra dingę dokumentai: biuro administratorės pareiginiai nuostatai, V. M. konfidecialumo sutartis (t. 1 , b.l. 4).

V. M. 2012-09-19, 2012-09-17 pateikė pasiaiškinimus dėl dokumentų dingimo (t. 1, b.l. 18, 21).

Iš 2012-09-17 (duomenys neskelbtini) akto dėl konfidencialumo sutarties punktų pažeidimo matyti, kad įmonės direktoriaus ir įmonės akcininko kompiuteriu naudojosi biuro administratorė V. M., naudojant programinę įrangą (duomenys neskelbtini), skirta nelegaliam programos skype pokalbių susisteminimui ir pasisavinimui (1 t., b.l. 19).

Iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, jog rugsėjo 20 d. – rugsėjo 25 d. vyko asmeniniai susirašinėjimai tarp A. S. ir V. M., kuriuose A. S. rašo: ,,negalvok, kad taip praslysi su savo darbeliais”, ,,visada kelis žingsnius pamatuok į priekį, nes nuo šiol tavo gyvenimas taps labiau sudėtingu”, ,,kiekviena sykį išeidama iš laiptinės gerai apsidairyk, nes negali žinot, kas tavęs laukia kokiam krūme:)”, ,,tu dabar ramiai nemiegok, nest u mano galvoje”, ,,mes susitiksim ir as tau pisiu į snukį” (1 t., b.l. 23-26).

2012-09-24 internetiniame laiške V. M. Š. S. rašo: ,,aš ant tavęs visą savo gyvenime sukauptą tulžį išliesiu”, ,,ir taip-aš tave gąsdinu”, ,,užsidarys tavo visi užsieniai, tu čia ne tiems žmonėms kandi…” (1 t., b.l. 27).

Iš 2012-09-25 Š. S. internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) matyti, jog įkeltas straipsnis pavadinimu ,,kaip ,,vagys” tampa ,,aukom” arba kaip mūsų intrigantė biuro administratorė visus ,,išdūrė” bei komentarus (1 t., 29-37).

Iš 2012-10-25 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2012-10-22 Kauno apskrities VPK Kauno mieso Santakos PK buvo gautas V. M. pranešimas apie tai, jog elektroninėje erdvėje pastebėjo jos vardu paviešintus šmeižiančius ir grasinančio pobūdžio komentarus. Patikrinimo metu nustatyta, jog elektroninėje erdvėje paviešintus komentarus patalpino Š. S. bei A. S.. Paaiškino, jog komentarai buvo surašyti tikslu sudrausminti V. M., komentarai- jų tarpusavio konflikto su V. M., paskemė, komentarai realaus pagrindo ir grėsmės neturi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuota, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 154 str. 1 d., tačiau vadovaujantis LR BPK 407 str., tokio pobūdžio baudžiamosios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 39).

Iš 2012-10-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos tiesingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, jog V. M. nustatyta kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu trijų parų bėgyje iki tiriamosios teismo medicininės apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog V. M. buvo skirtas medikamentinis gydymas (1 t., b.l. 12-14).

Pateikiami susirašinėjimai tarp V. M. ir M. M. socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) (1 t., 71-73).

Pateikiamos pokalbių išklotinės internetine programa (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 79-83).

Š. S. administracine tvarka baustas, neteistas (1 t., b.l. 90-92), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 94), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 96).

A. S. administracine tvarka bausta, neteista (1 t., b.l. 114), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 116, 117), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 118).

Iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad V. M. yra jo draugė, šiuo metu jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Š. S. pažįsta kaip buvusį V. M. darbdavį. Kol V. dirbo (duomenys neskelbtini) jis dažnai atvažiuodavo pas V. į darbą ir taip susipažino su Š. S.. Kai V. išėjo iš bendrovės, žinojo, kad Š. S. pradėjo V.grasinti už neva kažkokią paviešintą informaciją. Taip pat žinojo, kad Š. S. ir jo žmona A. S. socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) įžeidinėja jo draugę. 2012-10-20 apie 16.00 val. kartu su V. M. buvo (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), kur V. prie (duomenys neskelbtini) bankomato nusiiminėjo pinigus. Prie jų priėjo Š. S. ir A. S.. Aistė priėjo prie V. ir paėmusi jai už rankos, sakė „einam pasikalbėti“. A. V. norėjo išsivesti iš prekybos centro. Jis V.išsivesti neleido ir V. pasakė, kad neturi ką pasakyti. A.pradėjo plūsti V. necenzūriniais žodžiais. Jis matė, kaip A. S. sudavė ranka V. į veidą. Tada jis sugriebė A.ranką, kad nesuduotų daugiau smūgių. Š. S. sugriebė jam už rankos, jie susistumdė. Visą tą laiką Š. S. stovėjo netoliese. Kol jis A. nesugriebė už rankos, Š. S. tiesiog šalia stovėjo. Taip pat jis girdėjo, kaip A. S. grasino V. tokiais žodžiais: „apsižiūrėk, kai išeini iš laiptinės, nes negali žinoti, kas tavęs gali laukti, ar kokia mašina gali pervažiuoti“. Tikslių A. žodžių neprisimena. Jis V. bandė ginti. Po to abu S. iš prekybos centro pabėgo. Po šio konflikto V. parašė pareiškimą policijoje. Internete S. ir toliau įžeidinėjo V. (b.l.59).

Iš 2014-03-04 civilinio ieškinio matyti, jog civilinė ieškovė-nukentėjusioji V. M. prašo priteisti iš Š. S. ir A. S. 10 000,00 Lt (dešimt tūsktančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 37, 38).

Iš 2014-06-17 nukentėjusiosios V. M. prašymo matyti, jog prašo priteisti 2420,00 Lt proceso išlaidų už teisines paslaugas (2 t. b.l. 88-89).

Dėl iš dalies pasitvirtinusio kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos

BK 145 str. 2d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis: nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimų pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs. Žmogaus terorizavimas taip pat gali pasireikšti ir sistemingais - ne mažiau 3 kartus pasikartojančiais įvairiais grasinimais, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą nerimą, baimę ir nori taip veikti.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimo panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytus grasinimus susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.

Kaltinime nurodoma, kad Š. S. ir A. S. veikdami bendrai, naudodami psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją V. M..

Kaltinime nurodomas bauginimas pasireiškė tuo, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. A. S. socialiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) parašė V. M. asmeninį laišką, kuriame nukentėjusiąją įžeidinėjo ir baugino.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, 2012 m. rugsėjo 24 d. tarp V. M. ir A. S. vyko susirašinėjimas. Susirašinėjimo metu tiek A. S., tiek V. M. viena kitai rašė ir siuntė įžeidžiančio turinio žinutes su šypsenėlėmis. Nukentėjusioji V. M. suvokė tai kaip įžeidinėjimą, kadangi taip pati parašė savo 2012 m. rugsėjo 24 d. dienos žinutėje: „A. nesileisiu i įžeidinėjimus visokius", pati A. S. rašydama: „ Nu matosi kad išsilavinimas nekažką pas tamsta :-) neturiu kiemo mergaičių lygio kalbomis laiko užsiimti :-) as neskaičiau jokiu pokalbiu. Pasakyk tam savo lepsiui, kad aš gavau screenshota pokalbio (...)"

Susirašinėjimui tęsiantis A. S. V. M. rašė jau aiškiai grasinančio pobūdžio sekančius teiginius: "(...)uz ta lepsi as pati asmeniskai tau pazadu susitikima, jis zinoma ivyks kai tu maziausiai tuo tikesies, taip kad kiekviena syki iseidama is laiptines gerai apsidairyk nes negali zinot kas taves laukia kokiam krume :-) (...) o tu nemiegok dabar ramiai, nes tu mano galvoje (...)" . Sekančią dieną - rugsėjo 25d. ji vėl rašė V. M.: "mes susitiksim ir as tau pisiu i snuki (...) uzbridai mergaite uzbridai..."

Šie teiginiai vertintini kaip bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas.. Grasinimo sudėčiai, kaip jau buvo minėta, pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Ir šie teiginiai jau buvo parašyti be šypsenėlių, verčiant tai vertinti rimtai ir bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs padariniai.

Tokiu būdu, sprendžiama, kad A. S. veika teisingai kvalifiluojama pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2d.

Kadangi teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 255 str. nenagrinėja bylos dėl galimo šmeižimo ar įžeidimo ir nesprendžia atsakomybės klausimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. ar 155 str.

Kaltinime nurodyta, kad Š. S. iš savo asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) parašė nukentėjusiajai V. M. į asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) laišką, kuriame įžeidinėjo ir baugino nukentėjusiąją, grasino paskleisti neigiamą informaciją apie nukentėjusiąją.

Susipažinus su minimo laiško turiniu, matyti, jog Š. S. įspėja nukentėjusiąją: "(...)Dabar manes paklausyk, jeigu as dar suzinosiu is ko nors, kad tu kazkokios pokalbius spausdintus nesiojies ir visiems duodi skaityti (...), as tau sakau, tai viskas peraugs i asmeniskumus, jau nebus kazkokios imones reikalu o bus tik as ir tu... ir as ant taves visa savo gyvenime sukaupta tulzi isliesiu. Taip, kad (...) siulau tau uzciaupt liezuvi ir pries kazka sakant simta kartu pagalvoti". Nors sekančiu teiginiu Š. S. ir sako: "Ir taip - as tave gasdinu", tačiau šie jo teiginiai nevertintini kaip asmens terorizavimas ar gąsdinimas, nes tuo duodama suprasti, jog nesiruošiama imtis veiksmų, jei nukentėjusioji pati nesilegs jo atžvilgiu nederamai.

Apie jokį grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, dėl ko numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 145 str., Š. S. nekalba.

Be to, nors kaltinamieji sutuoktiniai Š. S. ir A. S. yra kaltinami veikę susitarę, iš surinktų rašytinių įrodymų bei kaltinamųjų ir liudytojų parodymų matyti, jog Š. S. nėra rašęs V. M. jokių žinučių, kurios galėtų būti suvoktos, kaip grasinimai panaudoti bet kokį fizinį smurtą. Taip pat nėra surinkta jokių objektyvių, neginčytinų įridymų, kad jis dalyvavo (buvo šalia) A. S. rašant nukentėjusiajai. Todėl iš kaltinimo aplinkybė, kad kaltinamieji veikas padarė veikdami bendrai, iš kaltinimo šalintina.

Š. S., be to, kaltinamas 2012 m. rugsėjo 25 d. savo asmeniniame viešame internetiniame tinklaraštyje (duomenys neskelbtini) parašęs straipsnį „Kaip „vagys" tampa „aukom" arba kaip mūsų intrigantė biuro administratorė visus „išdūrė". Tokiu būdu, Š. S. kaltinamas paskleidęs apie nukentėjusiąją V. M. tikrovės neatitinkančią šmeižiančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiąja.

Kaip matyti iš paties kaltinimo turinio, šioje dalyje kaltinime netgi nekalbama apie asmens bauginimą ar terorizavimą, o aprašytoji veika atitiktų Lietuvos Respublikos BK 154 str. numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas privalo vadovautis BPK 255 str. nuostatomis ir neturi teisės nagrinėti bylą dėl veikų, dėl kurių padarymo kaltinamieji nebuvo perduoti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžiama, jog Š. S. veikoje nėra nusikaltimo, kuriuo jis buvo kaltinamas - t.y. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2d. sudėties ir jis išteisintinas.

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos

BK 284 str. 1 d.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis LR BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Kaltinime nurodyta, kad 2012 m. spalio 20 d. apie 16.00 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - koridoriuje, įžūliai elgdamasi ir demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, A. S. išplūdo nukentėjusiąją V. M. necenzūriniais žodžiais ir sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajai į kairį skruostą, tuo padarydama nukentėjusiajai V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš aukščiau detaliai parašytų kaltinamųjų A. ir Š. S., nukentėjusiosios V. M. ir vienintelio, beje, taip pat suinteresuoto, liudytojo G. M. parodymų, o taip pat kaltinamosios mamos liudytojos M. parodymų, konflikto – pasakytų teiginių ir net sužalojimo atsiradimo aplinkybės ir mechanizmas yra nurodomi skirtingai. Skirtingai yra aiškinamos paties konflikto aplinkybės, pasakyti žodžiai, išsireiškimai, konfliko esmė netgi tų pačių liudytojų, juos apklausus ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nenurodyta, kas iš pašalinių asmenų matė konfliktą ir kuo pasireiškė įžūlus elgesys bei nepagarba aplinkiniams. Nepateikta jokių įrodymų, filmuotos vaizdo medžiagos, kuri galėtų padėti patvirtinti ar paneigti skirtingus parodymus duodančių asmenų parodymų teisingumą.

Baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada, kurioje V. M. nustatyta kraujosrūva kairio skruosto srityje remiasi vien tik tiriamosiosios V. M. paaiškinimais, kad jai buvo suduota į veidą kaire ranka trijų parų bėgyje (tyrimas pradėtas 2012-10-22). Specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyta netaisyklingos formos 3X3 cm kraujosruva kairio skruosto srityje ir tai padaryta buku daiktu. Pažymėtina, jog nukentėjusioji teigė, kad sužalojimas galimai paliktas nagais ir jog “nematė jos trenkimo”.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek įkaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas.

Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, tai yra aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodoma įrodymų analizė visais klausimais, kurie privalo būti išspręsti nuosprendyje. Teisėjai turi laisvai vertinti įrodymus ir nuteisti tik tuomet, kai ištyrus įrodymus įsitikina kaltinamojo kaltumu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš Š. S. ir A. S. solidariai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5295 Lt ( 2875 Lt ir 2420 Lt pagal pateiktus dokumentus -t.2, b.l.70-76, b.l.88-94) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. nurodyta, jog neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš pateiktų medicininių dokumentų (t.1, b.l.12-13) matyti, jog V. M. išrašyti vaistai dėl susirgimo 2012-10-20 (Alprazolam). O receptas vaistams Sedatif nenurodyta, kokiam pacientui skirtas, kada ir nėra gydytojo, skyrusio šį vaistą, parašo.

Vertinant neturtinės žalos dydį, kaip jau buvo minėta, atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, kuris šioje byloje turi didelės reikšmės.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo Š. S. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, iš jo nei neturtinė žala, nei išlaidos už advokato darbo apmokėjimą neišieškotinos.

Sprendžiama, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis iš A. S. mažintinas iki 1 000Lt, o advokato darbo apmokėjimas priteistinas sumažinant dydį iki 2000 Lt. (BPK 105 str., 106 str. 2d.)

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1d. 6p.)

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji yra ne tik neteista, bet ir nebausta administracine tvarka, nėra duomenų apie žalingus įpročius ar priklausomybes, kad jos padaryta veika yra nepriskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei (BK 11 str.), kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, oficialų pragyvenimo šaltinį, tvirtus socialinius ryšius, taip pat atsižvelgiama į tai, kad straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, numatyta BK 41 str. 2d., skirtina švelnesnė bausmė – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 105-106 str.str.,115 str., 297-308 str.str., CK 6.250 str.,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2d. ir nuteisti 25 MGL (3250 Lt) bauda.

Įpareigoti nuteistąją baudą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajai, kad sumokėjusi baudą ji privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. A. S. išteisinti (BPK 3 str. 1d.1p.), nenustačius, kad jos veiksmais buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Š. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2d. išteisinti (BPK 3 str. 1d.1p.), nenustačius, kad jo veiksmais buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš A. S. V. M. naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Ozolinia