- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-761-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15900-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- UAB „Neapolis“
- Atsakovas
- UAB „Lituka“, Ko
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-761-265/2011
Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr.2-06-3-15900-2009-7) Procesinio sprendimo kategorijos:
35.4; 35.5.; 42.6; 42.10; 42.11.1.;
44.2.; 44.5; 50.5; 121.21 .
NUTARTIS
2011 m. spalio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Neapolis“ ir atsakovo UAB „Lituka“ ir Ko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Neapolis“ ieškinį atsakovui UAB „Lituka“ ir Ko dėl netesybų ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 25496,l0 Lt netesybas už anksčiau termino nutrauktą nuomos sutartį, 80000,00 Lt nuostolių kompensavimui. Nurodė, kad 2007-07-02 ieškovas ir atsakovas sudarė preliminariąją būsimų negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pagal šią sutartį šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios sąlygos šalių nustatytos preliminariosios sutarties priede – šalių suderintoje nuomos sutartyje. Kadangi atsakovas atsisakė pasirašyti pagrindinę patalpų nuomos sutartį, UAB „Neapolis" ieškinio pagrindu Klaipėdos m. apylinkės teismas 2009-01-22 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-736-637/2009 pripažino 2007-07-02 šalių pasirašytos preliminariosios sutarties priede esančią pagrindinę negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį sudarytą nuo 2008-02-26 ir faktiškai galiojančia. Klaipėdos apygardos teismas 2009-10-29 nutartimi paliko nepakeistą 2009-01-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo sprendimą. 2009-02-27 raštu Nr.LK9-02/7 atsakovas informavo ieškovą, kad vienašališkai nutraukia patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nuomą ir patalpas grąžins nuomotojui 2009-06-01. UAB „Neapolis" 2009-06-01 parengė patalpų perdavimo priėmimo aktą, tačiau atsakovo atstovai atsisakė pasirašyti dėl patalpų perdavimo nuomotojui. Atsakovo iniciatyva 2009-06-01 antstolis A.Selezniovas konstatavo faktines aplinkybes apie nuomininko nuomotojui perduodamų patalpų (duomenys neskelbtini), faktinę padėtį (2009-06-08 protokolas Nr.45). Nuo 2008-02-26 tarp šalių galiojančioje ginčo patalpų nuomos sutarties 8.7 punkte šalių susitarta, kad jeigu nuomininkas anksčiau laiko vienašališkai be sutartyje nurodytų pagrindų nutraukia nuomos sutartį, jis įsipareigoja sumokėti nuomotojui 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą ir atlyginti nuostolius, padarytus sutarties nutraukimu, t.y. kompensuoti nuomotojui patalpų įrengimo pagal nuomininko reikalavimus išlaidas įvertinant patalpų įrengimo nusidėvėjimą. Nuomininkui anksčiau laiko vienašališkai be sutartyje nurodytų pagrindų nutraukus sutartį nuomininkas mokama kompensacijos mokestį, priklausantį nuo sutarties nutraukimo laiko. Laiku nesumokėjus nuomininkui skaičiuojamos netesybos – 0,5 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovas, vadovaudamasis sutarties 8.7 punkto nuostatomis, iš atsakovo reikalavo sumokėti 25 496,10 Lt netesybas už anksčiau termino nutrauktą nuomos sutartį ir 80 000 Lt kompensuoti nuomotojui patalpų įrengimo pagal nuomininko reikalavimus išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 28000,00 Lt nuostolių, tai yra 80 procentų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys žinojo apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-736-637/2009, kuriuo 2007-07-02 šalių pasirašytos preliminariosios sutarties priede esanti pagrindinė ginčo patalpų nuomos sutartis pripažinta sudaryta ir faktiškai galiojančia nuo 2008-02-26, o atsakovas toliau naudojosi ieškovui priklausančiomis patalpomis ir mokėjo pagrindinėje nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį bei siekė sumažinti nuomos mokesčio dydį, padarė išvadą, kad tarp šalių nuo 2008-02-26 iki 2009-06-01 galiojo UAB „Neapolis“ ir UAB „Lituka“ ir Ko preliminariosios sutarties priede esanti pagrindinė ginčo patalpų nuomos sutartis. Todėl atsakovas, nutraukdamas nuomos santykius su ieškovu, turėjo vadovautis šios sutarties nuostatomis. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas praleido CK 1.125 str. 5 d. numatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 25496,10 Lt netesybų už anksčiau laiko nutrauktą nuomos sutartį išieškojimo pareikšti, nes su ieškiniu kreipėsi tik 2009-12-23, nors ieškinio senaties terminas baigėsi 2009-12-01, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 80 proc. patalpų įrengimo išlaidų vadovaudamasis sutarties 8.7 punktu, nes nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta 2008-02-26, atsakovo buvo vienašališkai be sutartyje nurodytų pagrindų nutraukta 2009-06-01, t.y. antraisiais nuomos sutarties galiojimo metais. Tačiau remdamasis šalių derybiniais dokumentais, kuriuos viena šalis adresavo kitai šaliai derybose dėl sutarties pasirašymo bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas padarė išvadą, jog ne 100 000 Lt, bet 35 000 Lt laikytini patalpų įrengimo kaina, dėl kurios abi šalys sutiko derybų metu dėl pagrindinės sutarties pasirašymo 2008 m. vasario – gegužės mėnesiais. Todėl, vadovaujantis nuomos sutarties 8.7 p., atsakovui neteisėtai nutraukus terminuotą nuomos sutartį, ieškovui iš atsakovo priteisė 28000,00 Lt (35000,00 x 80 proc.=28000,00 Lt) nuostolių, t.y. 80 procentų ginčo patalpų įrengimo išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir šis terminas baigėsi 2009-12-01, pagrindo atnaujinti senaties terminą nėra ir ieškovas tokio prašymo nėra pateikęs. Mano, kad senaties terminas netesyboms skaičiuoti turi būti skaičiuojamas nuo 2009-10-29, t.y. kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog šalių pasirašytos preliminariosios sutarties priede esanti pagrindinė sutartis laikoma sudaryta nuo 2008-02-26 ir yra faktiškai galiojanti, nes iki to laiko nebuvo galimybių reikalauti netesybų, kadangi atsakovė nepripažino, jog šalis sieja sutartiniai santykiai, įskaitant ir susitarimą dėl netesybų taikymo. Be to, ieškovas neturi pareigos reikšti prašymo dėl praleisto senaties termino atnaujinimo ar senaties termino netaikymo. Nurodo, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog sutartyje šalių laisva valia nustatyta, kad ginčo patalpų įrengimo nuomininko veiklai kaina yra 100 000 Lt ir nurodyta, kad ši suma yra laikoma nuomotojo išlaidomis, patirtomis įrengiant patalpas pagal nuomininko pageidavimus ir taikoma sutarties 8.7 punkto atveju. Ieškovas įrodė sutarties pažeidimo ir nutraukimo faktus, todėl teismas be pagrindo sumažino sutartyje nustatytą kainą ir atsakovo nenuginčytą nuostolių dydį. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šalių derybiniais dokumentais, kuriuos viena šalis adresavo kitai šaliai derybose dėl sutarties pasirašymo, ir padarė išvadą, jog 35 000 Lt laikytini patalpų įrengimo kaina, dėl kurios abi šalys sutiko derybų metu, nes bet kokie derybiniai dokumentai negali būti laikomi šalių valią patvirtinančiu faktu, šalis siejant sutarčiai.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 sprendimo dalį dėl 28 000 Lt nuostolių atlyginimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Neapolis“ ieškinį dalyje dėl nuostolių atlyginimo atmesti bei panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2010-04-30 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Lituka“ ir Ko. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas nuostolių klausimą, pagrįstai nustatė, jog patalpų įrengimo kaina lygi 35 000, tačiau neteisingai išaiškino nuostolių sąvoką, numatytą nuomos sutarties 8.7 punkte. Teigia, kad ieškovas prašomų priteisti minimalių nuostolių dydį apskaičiavo pagal sutarties 8.7 punktą, kurio turinys prilygsta susitarimui dėl baudos. Šiame punkte įtvirtintas ieškovo minimalių nuostolių atlyginimo mechanizmas, kaip ir netesybos, yra skirtas kompensuoti kreditoriaus būsimus praradimus, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius savo prievoles. Aplinkybė, kad ieškovas prašė priteisti būtent netesybas, patvirtina jo elgesys proceso metu: ieškovas neįrodinėjo žalos fakto, nuostolių dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl šių aplinkybių sutarties 8.7 punkte nustatytiems minimaliems nuostoliams, kurie traktuotini kaip netesybos, turi būti taikomas šešių mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas, analogiškai, kaip ir ieškovo reikalavimui dėl baudos, kurį teismas atmetė. Priešingu atveju, jeigu laikyti sutarties 8.7 punktą šalių susitarimu dėl nuostolių, o ne dėl netesybų, atsiranda būtinybė nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo manymu, byloje nėra jokių įrodymų dėl dviejų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. dėl žalos ir nuostolių atsiradimo ieškovui bei dėl priežastinio ryšio tarp nuomos santykių nutraukimo ir patalpų įrengimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB „Neapolis“ ir atsakovas UAB „Lituka“ ir Ko 2007-07-02 sudarė preliminariąją būsimų negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su priedais. Šalys 2008-02-26 pasirašė Negyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo aktą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-22 sprendimu pripažino minėtos preliminariosios sutarties priede esančią pagrindinę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudarytą nuo negyvenamųjų patalpų perdavimo UAB „Lituka“ ir Ko dienos, t.y. nuo 2008-02-26 ir faktiškai galiojančia. Klaipėdos apygardos teismas 2009-10-29 nutartimi ši sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas, įspėjęs ieškovą, nuomos sutartį nutraukė nuo 2009-06-01. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino, kad nuomos sutartį atsakovas nutraukė vienašališkai, nepasibaigus nuomos terminui ir nesant sutarties 9.4 punkte numatytų pagrindų, t. y. nesant ieškovo (nuomotojo) kaltei. Šalys šios aplinkybės apeliaciniais skundais neginčija, tačiau ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu senaties terminu reikalavimui priteisti netesybas bei nustatyta mažesne patalpų įrengimo kaina, o atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistus 28 000 Lt nuostolių atlyginimui, mano, kad sutarties 8.7 punktas turėjo būti vertinamas kaip netesybos ir šiam reikalavimui turėjo būti taikomas senaties terminas.
Ginčijama sutartimi abiem šalims numatyta vienašališko sutarties nutraukimo galimybė ir aptartos tokio nutraukimo pasekmės. Ginčo sutarties 8.7 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas anksčiau laiko vienašališkai be sutartyje nurodytų pagrindų nutraukia nuomos sutartį, jis įsipareigoja sumokėti nuomotojui 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą ir atlyginti nuostolius, padarytus sutarties nutraukimu, t.y. kompensuoti nuomotojui patalpų įrengimo pagal nuomininko reikalavimus išlaidas, įvertinant patalpų įrengimo nusidėvėjimą. Kompensacijos mokestis nustatomas atsižvelgiant į sutarties nutraukimo laiką. Todėl ieškovas, vadovaudamasis šiuo sutarties punkto nuostatomis, iš atsakovo reikalauja sumokėti 25 496,10 Lt netesybas už anksčiau termino nutrauktą nuomos sutartį ir 80 000 Lt kompensuoti nuomotojui patalpų įrengimo pagal nuomininko reikalavimus išlaidas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimui dėl 25 496,10 Lt netesybų už anksčiau laiko nutrauktą nuomos sutartį taikytinas CK 1.125 str. 5 d. numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurio pradžia nagrinėjamu atveju sietina su nuomos santykių nutraukimo diena, t.y. 2009-06-01, o ne su ieškovo nurodoma 2009-10-29 data, kai įsiteisėjo teismo spendimas dėl nuomos sutarties pripažinimo sudaryta ir faktiškai galiojančia nuo 2008-02-26 (CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju svarbi ta aplinkybė, kad teismo sprendimas dėl nuomos sutarties pripažinimo sudaryta ir faktiškai galiojančia nuo 2008-02-26 Klaipėdos apylinkės teismo buvo priimtas 2009-01-22, UAB „Neapolis“ šio sprendimo neginčijo, nes laikėsi ieškinyje savo išreikštos pozicijos, kad nuomos sutartis buvo sudaryta būtent nuo 2008-02-26. Be to, nepaisant 2009-01-22 sprendimo neįsiteisėjimo, atsakovas toliau naudojosi ginčo patalpomis, mokėjo ieškovui pagal ieškovo pateiktas sąskaitas pagrindinėje nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį, šalys vykdė susirašinėjimą (derybas) dėl nuomos mokesčio dydžio, todėl laikytina, kad UAB „Neapolis” pripažino, jog šalių nuomos santykiai buvo reguliuojami ginčo sutartimi ir šalys buvo saistomos šios sutarties sąlygomis, numatančiomis šalių tesisės, pareigas bei atsakomybę dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas praleido ieškinio dėl netesybų išieškojimo senaties terminą, kuris baigėsi 2009-12-01, svarbių priežasčių dėl šio termino praleidimo nenustatyta ir tai sudaro pagrindą ieškinį šioje dalyje atmesti (CK 1.126 str., 1.131 str.).
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 80 000 Lt, kaip kompensacijos nuomotojui už patalpų įrengimą pagal nuomininko reikalavimus, priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 28 000 Lt nuostolių atlyginimui, t.y. 80 procentų patalpų įrengimo kainos, kurią teismas, atsižvelgdamas į šalių derybų dėl pagrindinės nuomos sutarties pasirašymo metu sutartą kainą, laikė 35 000 Lt. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka ir teigia, kad šalių derybiniai dokumentai nėra jų valią patvirtinantis faktas, šalis siejo preliminarioji negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios Priede Nr. 2 nustatyta, kad patalpų įrengimo nuomininko veiklai verslo centre Neapolis kaina yra 100 000 Lt ir ši suma laikoma išlaidomis, patvirtintomis įrengiant patalpas pagal nuomininko pageidavimus bei taikoma sutarties 8.7 punkto atveju.
CK 6.193 str. 2 d. įtvirtintas sisteminis sutarčių aiškinimo principas įpareigoja teismą visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 str. 5 d. nustatytą taisyklę teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, turi analizuoti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktines aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu. Siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, būtina aiškintis faktinius šalių veiksmus, atliktus vykdant sutartį. Dėl to atsižvelgtina į šalių pasirašytus dokumentus ir tarp jų susiklosčiusius santykius. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sistemiškai ir teisingai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, t.y. 2008-05-06 ieškovo raštą Nr.5-1265 atsakovui „Dėl pagrindinės sutarties pasirašymo“, ieškovo atsakovui pateiktą 2008-02-26 „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.08/02-26(2), atsakovo ieškovui rašytą 2008-05-08 raštą Nr.LK8-05 „Dėl pagrindinės sutarties pasirašymo“, todėl vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais padarė pagrįstą išvadą, kad tikroji ginčo patalpų įrengimo kaina, kaip sutarties 8.7 punkte numatytas kompensacijos mokestis, dėl kurio šalys išreiškė savo valią, yra 35 000 Lt, o ne 100 000 Lt.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino nuostolių sąvoką, numatytą nuomos sutarties 8.7 punkte, ir pažymi, jog sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą, netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 str., 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjau atveju buvo nustatyta, jog atsakovas nutraukė nuomos sutartį be teisėto pagrindo. Kadangi atsakovas yra verslo atstovas, jo civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto nuomos sutarties nutraukimo) ir pasekmių (nuostolių ieškovui), yra priežastinis ryšys, nes ieškovas iš sutarties negavo to, ko tikėjosi. Nuostoliai yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl kai neįvykdoma prievolė ar ji įvykdoma netinkamai, t.y. esant sutartinės prievolės pažeidimui, nuostolių atlyginimas padeda kompensuoti kreditoriaus patirtą žalą. Tuo atveju, kai nuostolių dydis apibrėžtas sutartyje, kreditoriui nereikia įrodinėti jų dydžio. Nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios dėl nuostolių, kuriuos turi atlyginti be teisėto pagrindo nuomos sutartį nutraukęs nuomininkas, dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2010-12-20 sprendimą, teisingai išaiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl šio sprendimo naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-21 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio už ieškovo apeliacinį skundą sumokėjimas. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas už jį į valstybės biudžetą įpareigotinas sumokėti 2325 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 4 d., 84 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Įpareigoti ieškovą UAB „Neapolis“ į valstybės biudžetą sumokėti 2325 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.