- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Bylos Nr.
- 2A-482-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- L. N.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo atsakoves L. N. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo civilineje byloje pagal iekovo M. N. iekini atsakovei L. N. del santuokos nutraukimo del sutuoktinio kaltes ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Iekovas M. N. kreipesi i teisma su iekiniu, praydamas nutraukti su atsakove L. N. sudaryta santuoka, iregistruota 1984 12 22 Vilniaus rajono civilines metrikacijos skyriuje, akto irao Nr. 723, del sutuoktines atsakoves L. N. kaltes, po santuokos nutraukimo pakeisti jos pavarde i „(duomenys neskelbtini)“, priteisti atsakoves asmeninen nuosavyben vieno kambario buta su rusiu, esanti (duomenys neskelbtini), ipareigojant ja per 30 dienu po teismo sprendimo isiteisejimo imoketi iekovui 111 000 Lt kompensacija.
Nurode, kad su atsakove santuoka sudare 1984-12-22. Laikui begant paaikejo, kad skiriasi po˛iuris i bendra gyvenima, nuolat kildavo konfliktai, del ko kartu bendras gyvenimas tapo neimanomas, atsakove negerbia bendro gyvenimo taisykliu, vartoja alkoholi, buvo neitikima, ka negincijo pati atsakove, todel prae santuoka nutraukti del atsakoves kaltes. Nurode, kad santuokoje kartu su atsakove igijo vieno kambario buta, kuris turetu buti padalintinas lygiomis dalimis, kadangi vieno kambario bute gyventi del nuolatiniu barniu nera galimybes, prae atsakovei priteisti asmeninen nuosavyben vieno kambario buta su rusiu, adresu (duomenys neskelbtini), ipareigoti iekove sumoketi iekovui 111 000Lt kompensacija u˛ jai atitenkancia didesne turto dali.
Atsiliepimas
Atsakove L. N. su iekiniu nesutiko, prae tenkinti prieiekini, kuriuo atsakove prae santuoka nutraukti del atsakovo kaltes, padalinti vieno kambario buta, esanti Vilniuje (duomenys neskelbtini), priteisiant ji iekovo asmeninen nuosavyben, o jai – 111 000 Lt pinigine kompensacija. Nurode, kad santuokoje nepavyko sukurti darnios eimos. aliu santuoka iiro del iekovo kaltes, nes jis piktnaud˛iauja alkoholiu, smurtauja atsakoves at˛vilgiu, toks jo elgesys neigiamai atsiliepe eimos santykiams.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimu iekini ir prieiekini tenkino i dalies. Santuoka, iregistruota 1984 12 22 Vilniaus rajono civilines metrikacijos skyriuje, akto irao Nr.723 tarp M. N. ir L. N. nutrauke del abieju sutuoktiniu kaltes. Nutraukus santuoka iekovei paliko pavarde – (duomenys neskelbtini). Padalino santuokoje igyta nekilnojamaji turta - vieno kambario buta (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos verte 222 000 Lt, lygiomis dalimis, kas pinigine verte sudaro alims po 111 000 Lt. Pripa˛ino, kad butas nera dalus. Priteise atsakovei L. N. vieno kambario buta adresu Buivydikiu g. 16-75, Vilniuje, unikalus Nr. 1099-0001-3014:0068. Ipareigojo atsakove sumoketi iekovui 111 000 Lt kompensacija u˛ jai tenkancia didesne turto dali. Nustate kompensacijos sumokejimo tvarka: atidejo kompensacijos mokejima dvieju metu laikotarpiui, ipareigojo atsakove, suejus dvieju metu laikotarpiui, sumoketi atsakovui kompensacija ne veliau laike triju metu, per pirmus du metus sumoketi ne ma˛iau kaip 60 000 Lt kompensacijos. Dvieju metu termina pradeti skaiciuoti nuo io sprendimo isiteisejimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprende, kad santuoka, sudaryta tarp aliu, nutrauktina del abieju sutuoktiniu kaltes, nesant byloje itikinamu irodymu del santuokos nutraukimo del atsakoves ar iekovo kaltes, alims nesiekiant gincu spresti geruoju bei isaugoti eima.
Teismas, spresdamas reikalavima del santuokoje igyto turto padalijimo, buta, esanti (duomenys neskelbtini), aliu igyta santuokoje, padalijo lygiomis dalimis, o atsi˛velgdamas i tai, kad butas yra nedalus, kad iekovas turi nuosavybes teise i vieno kambario buta pagal paveldejima, taip pat gali gyventi pas mama, nes daugiau seseru, broliu nera, buta priteise atsakovei, o iekovui i atsakoves 111 000 Lt kompensacija u˛ iekovei tenkancia didesne turto dali, nustates, kad ginco del turto vertes (222 000 Lt) tarp aliu nebuvo.
Nustates, kad abieju aliu materialine padetis yra tokia, kad ne vienas neturi galimybes kompensacija imoketi, nes iuo metu atsakoves priskaiciuotas atlyginimas – 900 Lt i menesi, iekovas gauna 800 Lt pensija, kompensacijos mokejima atidejo dvieju metu laikotarpiui. Suejus iam laikotarpiui atsakove ipareigojo kompensacija sumoketi laike triju metu, per pirmus du metus sumoketi ne ma˛iau kaip 60 000 Lt. Dvieju metu termina skaiciuoti nuo io sprendimo isiteisejimo dienos.
Atsakove L. N. apeliaciniu skundu prao skund˛iama teismo sprendima panaikinti dalyje del santuokos nutraukimo del abieju sutuoktiniu kaltes ir priimti nauja sprendima nutraukiant santuoka del iekovo kaltes, pakeisti teismo sprendima del buto padalijimo, padalinant santuokoje igyta nekilnojamaji turta – vieno kambario buta, esanti (duomenys neskelbtini), rinkos verte 90 000 Lt, lygiomis dalimis, kas pinigine verte sudaro po 45 000 Lt; del kompensacijos priteisimo: priteista iekovui i atsakoves turto dalies pinigine kompensacija 111 000 Lt suma˛inti iki 45 000 Lt, pakeisti ipareigojima ir ipareigojima atsakovei per pirmus 2 metus sumoketi ne ma˛iau kaip 60 000 Lt suma˛inti iki 25 000 Lt, priteisti i iekovo atsakovei 302,50 Lt patirtas turto ivertinimui ilaidas.
Apeliacinis skundas grind˛iamas tuo, kad teismas, neivertines visu raytiniu irodymu, patvirtinanciu iekovo kalte del santuokos nutraukimo (2002-02-06 Vilniaus miesto 6-ojo PK rato bei nutarimo apie ivykusi konflikta, teismo medicinos specialisto ivados, 2007-11-27 Vilniaus miesto 6-ojo PK rato bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2007-11-27 nutarimo), nepagristai nutrauke santuoka del abieju sutuoktiniu kaltes, todel teismo sprendimas ioje dalyje naikintinas del netinkamo materialines teises normu taikymo.
Teismas, siekdamas nustatyti teisinga dalintino turto verte, nevykde Civilinio proceso kodekso 376 str. 1 d. nuostatu, todel ginco buto verte 222 000 Lt yra neadekvati dabartinei rinkai yra neadekvati, todel i atsakoves priteista kompensacija iekovui 111 000 Lt yra per didele ir pa˛eid˛ia protingumo, teisingumo ir sa˛iningumo principus. Apeliante nurodo, kad siekdama nustatyti tikraja buto verte 2009 m. spalio 22 d. atliko buto, esancio (duomenys neskelbtini), ivertinima pagal dabartineje rinkoje galiojancias kainas ir nustate turto verte – 99 000 Lt, todel teismo sprendimas ioje dalyje yra keistinas.
Atsiliepimas
Iekovas M. N. atsiliepimu i apeliacini skunda prao skund˛iama teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad apeliante nepaneige teismo ivados del sutuoktiniu abipuses kaltes. Apeliante netinkamai aikina teises normas, susijusias su dalintino turto vertes nustatymu. Dalintinio turto kainos turi buti nustatomos iekinio pateikimo diena.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kolegija, ivertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo i apeliacini skunda argumentus, byloje esancia med˛iaga, pateiktus irodymus, sprend˛ia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima, i dalies netinkamai vertino byloje pateiktus irodymus spresdamas klausima del vieno ar abieju sutuoktiniu kaltes nutraukta santuoka, del santuokoje igyto ir dalintino turto vertes bei kompensacijos dyd˛io, tokiu budu pa˛eide procesines teises normas, reglamentuojancias irodymu vertinima (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis), materialines teises normas, reglamentuojancias iuos klausimus (Civilinio kodekso 3.60-3.61 straipsniai, 3.119 straipsnis), todel tokie pa˛eidimai sudaro pagrinda pakeisti teismo sprendima. Kadangi apeliante nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nutraukta santuoka tarp aliu del abieju sutuoktiniu kaltes, taip pat su nustatyta tarp aliu padalinto santuokoje igyto ir dalintino turto verte bei kompensacijos dyd˛iu, todel kolegija, nenustaciusi absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu, pasisako tik del skund˛iamos sprendimo dalies.
Nustatyta, kad M. N. ir L. N. 1984-12-22 sudare santuoka Vilniaus rajono civilines metrikacijos skyriuje (irao santuokos aktu registracijos knygoje Nr. 723) (b.l. 8). Santuokoje alims gime du sunus, kurie bylos nagrinejimo metu yra pilnameciai. Santuokos metu alys igijo vieno kambario buta adresu Buivydikiu g. 75-16, Vilniuje (b.l. 12), pagal nekilnojamojo turto ivertino ataskaita Nr. 2847, atlikta 2008-07-31, buto rinkos verte 222 000 Lt, o atlikus jo pakartotini vertinima – 90 000 Lt.
Del santuokos nutraukimo del sutuoktinio kaltes.
Kolegija sprend˛ia, kad yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas klaidingai, neivertines visu raytiniu irodymu, neteisingai nurodydamas sprendime, kad nepateikti irodymai del sutuoktinio kaltes nutraukiant santuoka, prieme neteiseta sprendima, kad santuoka iiro del abieju sutuoktiniu kaltes.
Pa˛ymetina, kad Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo del vieno ar del abieju sutuoktiniu kaltes salygos. Sutuoktinio kalte yra specifine, palyginus su kitais asmens kaltes civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripa˛istamas kaltu del santuokos iirimo, jeigu jis i esmes pa˛eide savo kaip sutuoktinio pareigas ir del to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos ivardytos daugelyje Civilinio kodekso straipsniu (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralines bei materialines paramos, visapusiko rupinimosi vaikais ir eima, kitos pareigos. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme esminiu santuokiniu pareigu pa˛eidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teises, bet ir morales po˛iuriu. Vienas sutuoktinis, pareikes iekini pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsni, privalo irodyti kito sutuoktinio kalte del santuokos iirimo, t. y. privalo irodyti, kad kitas sutuoktinis del subjektyviu prie˛asciu i esmes pa˛eide savo pareigas ir kad del tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pa˛ymetina, kad Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kalte yra preziumuojama, tai reikia, kad, irod˛ius viena ar kelis istatymo normoje paminetus faktus, pripa˛istama, kad sutuoktinis yra kaltas del santuokos iirimo. Sutuoktinis, kuriam pareiktas iekinys del santuokos nutraukimo, gali prietarauti del savo kaltes ir nurodyti faktus, patvirtinancius, kad santuoka iiro del kito sutuoktinio kaltes (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukciausiasis Teismas 2007 m. gegu˛es 2 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-117/2007, iaikino, jog Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno i sutuoktiniu kaltes del santuokos iirimo prezumpcija yra nugincijama, taciau kaltinamas del santuokos iirimo sutuoktinis turi irodyti, kad nebuvo aplinkybiu, lemianciu kaltes del santuokos iirimo prezumpcija, arba kad yra kitu aplinkybiu, kurios paneigia jo kalte arba rodo esant ir kito sutuoktinio kalte. Lietuvos Aukciausiojo Teismo teises aikinimo ir taikymo praktikoje pa˛ymeta, kad, teismui nustatant, kokios prie˛astys leme santuokos iirima, taip pat turi buti atsi˛velgta i sutuoktiniu tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iirimo, kiekvieno i sutuoktiniu elgesi santuokai isaugoti tarpusavio santykiu pablogejimo metu ir kitas reikmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. bir˛elio 20 d. nutartis ˇ. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).
Teiseju kolegija, ivertinusi irodymus, susijusius su iekovo ir atsakoves irodinejamomis aplinkybemis, kurios, ju teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kalte del santuokos iirimo, sprend˛ia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nusprende nutraukti tarp aliu sudaryta santuoka del abieju sutuoktiniu kaltes. Atsi˛velgiant i tai, kad asmuo, praantis nutraukti santuoka del kito sutuoktinio kaltes, turi pareiga irodyti, kad kitas sutuoktinis del subjektyviu prie˛asciu i esmes pa˛eide savo pareigas ir kad del tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas, kolegija konstatuoja, kad teismas padare klaidinga ivada, kad abi alys, kaltindamos viena kita, irodymu, patvirtinanciu nurodomas aplinkybes, nepateike, iskyrus liudytojo, aliu sunaus parodymus, ir konstataves, kad byloje nera itikinamu irodymu del santuokos nutraukimo del vieno ar kito sutuoktinio kaltes, ja nutrauke del abieju kaltes. Kaip matyti i bylos med˛iagos, iekovas, irodinedamas, kad santuoka iiro del atsakoves kaltes, nurode iekinyje, kad skiriasi aliu po˛iuris i bendra gyvenima, del ko jie pradejo nuolat konfliktuoti, atsakove negerbia bendro gyvenimo taisykliu, todel santuoka turi buti nutraukta del jos kaltes (b.l. 2), atitinkamai atsakove, irodinedama, kad santuoka iiro del iekovo kaltes, prieiekinyje nurode tokias aplinkybes kaip tai, kad iekovas piktnaud˛iaudavo alkoholiu, keldavo skandalus, smurtaudavo atsakoves at˛vilgiu ir vaiku akivaizdoje ja mudavo, ˛iauriai su ja elgesi, kad del tokiu iekovo veiksmu ji kreipesi i policija (b.l. 41-43), o tokioms aplinkybems pagristi ji pateike i byla Vilniaus miesto 6-ojo PK Savivaldybiu policijos ekines policijos nuovados 2002-02-06 rata, kuriame nurodyta, kad jos pareikimas inagrinetas (b.l. 46) bei 2002-02-06 nutarima atsisakyti kelti baud˛iamaja byla (b.l. 47), Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2007-11-27 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, kuriame, be visa ko, nurodyta, kad ianalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis galima daryti pagrista ivada, jog M. N. veiksmai jo sutuoktines L. N. at˛vilgiu atitinka baud˛iamojo nusi˛engimo, numatyto Baud˛iamojo kodekso 140 straipsnio 1 d. (Fizinio skausmo sukelimas ar ne˛ymus sveikatos sutrikdymas), po˛ymius (b.l. 50). Tokiu budu, atsi˛velgiant i tokias byloje esancias aplinkybes ir jas pagrind˛iancius irodymus apie sutuoktinio M. N. pareigu esmini pa˛eidima kito sutuoktinio at˛vilgiu, paties iekovo pripa˛inima, kad kartais jis naudodavo fizine jega prie atsakove (b.l. 88), ir nebuvima irodymu, pagrind˛ianciu sutuoktines L. N. pareigu nevykdyma ir netgi netinkama ju vykdyma, yra pagrindas pripa˛inti, kad santuoka iiro del iekovo M. N. kaltes, atitinkamai keiciant sprendima dalyje, kurioje santuoka tarp aliu nutraukta del abieju sutuoktiniu kaltes.
Del santuokoje igyto ir dalijamo turto vertes.
Lietuvos Aukciausiasis Teismas yra pa˛ymejes, kad dalytino sutuoktiniu turto vertes nustatymas yra viena esminiu teisingo turto padalijimo garantiju, todel svarbu, jog butu nustatyta tikra ir teisinga dalijamo turto verte. Pagal Civilinio kodekso 3.119 str. dalijamo turto verte nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes pabaigoje. Remiantis Civilinio kodekso 3.100 straipsniu bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe baigiasi istatyme ivardytais pagrindais, tarp ju - nutraukus santuoka ar teismo sprendimu padalijus bendra turta. Kasacinio teismo praktikoje del iu istatymo nuostatu taikymo iaikinta, kad dalijant bendra sutuoktiniu turta turetu buti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo diena galiojancios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinejama apeliacines instancijos teisme – tai io teismo sprendimo (nutarties) priemimo diena galiojancios kainos, nes tik isiteisejus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe; teismas turi atsi˛velgti i bylos nagrinejimo metu ivykusius dalijamo turto kainu pokycius. Sprendima del sutuoktiniu bendro turto padalijimo teismas gali priimti tik isitikines, kad turtas ivertintas teisingai. Tokias teismu praktikos nuostatas salygoja eimos bylu nedispozityvus pobudis ir su tuo susijuse ju nagrinejimo ypatumai bei aktyvesnis teismo vaidmuo (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. baland˛io 10 d. nutartis, priimta civilineje A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. rugsejo 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegu˛es 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. ˇ. v. D. ˇ., bylos Nr. 3K-3-222/2009).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesieke nustatyti teisingos ginco buto vertes, tokiu budu nevykde Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalies nuostatu, numatanciu, kad teismas eimos bylose turi buti aktyvus, su tokiais argumentais kolegija sutinka i dalies. Atkreiptinas demesys, kad bylose del santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesine pareiga pateikti informacija apie dalijamo turto verte turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178, 382 straipsnio 4 punktas), ir, kaip matyti i bylos med˛iagos, iekovas ja tinkamai ivykde pateikdamas teismui 2008-07-31 atlikta nekilnojamojo turto ivertinimo ataskaita, kurioje turto verte nustatyta 220 000 Lt, o atsakove del tokios dalijamo nekilnojamojo turto vertes pirmosios instancijos teisme neprietaravo, su ja sutiko. Tuo paciu pa˛ymetina, kad teismui eimos bylose suteiktas aktyvus vaidmuo (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis) ir teismas, spresdamas toki abiems alims svarbu klausima del santuokoje igyto turto padalijimo vienam i sutuoktiniu priteisiant turta natura, o kitam – pinigine kompensacija, atsi˛velgdamas i visuotinai ˛inoma aplinkybe, kad nekilnojamojo turto rinkos verte teismo sprendimo priemimo metu gali buti gerokai suma˛ejusi del alyje pablogejusios ekonomines situacijos lyginant su verte, buvusia bylos ikelimo metu (beveik prie metus), galejo pasiulyti alims pasinaudoti procesine teise pateikti irodymus apie sprendimo priemimo metu esancia dalijamo nekilnojamojo turto verte. Teismui to nepadarius, o atsakovei apskundus teismo sprendima ir prie apeliacinio skundo pateikus irodymus apie pasikeitusia teismo sprendimu padalinto nekilnojamojo turto verte, kuri nuo 222 000 Lt suma˛ejo iki 90 000 Lt, kolegija sprend˛ia, kad toks apeliantes pateiktas i byla irodymas turi buti priimtas siekiant tinkamai ispresti klausima del tikrosios nekilnojamojo turto vertes ir kompensacijos dyd˛io priteisimo. Tokio naujo irodymo priemimas apeliacines instancijos teisme nelaikytinas Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje itvirtinto draudimo teikti naujus irodymus pa˛eidimu atsi˛velgiant i tai, kad tokio irodymo pateikimo butinybe ikilo veliau, be to, byla turi buti nagrinejama vadovaujantis teisingumo, sa˛iningumo ir protingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), juo labiau, kad teismui suteiktas aktyvus vaidmuo eimos bylose ir teise savo iniciatyva rinkti irodymus, kuriais alys nesiremia (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis).
Del aukciau nurodytu aplinkybiu, taip pat atsi˛velgiant i tai, kad iekovas nepateike jokiu svariu argumentu, kodel neturetu buti vadovaujamasi atsakoves pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kolegija sprend˛ia, kad yra pagrindas vadovautis nauja, tikraja situacija atspindincia dalijamo nekilnojamojo turto verte, kuri, kaip nurodyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, atliktoje netrukus po teismo sprendimo priemimo, t.y. 2009-10-21, yra 90 000 Lt. Kolegija pa˛ymi, kad teismo sprendimas, kuriuo padalintas santuokoje igytas turtas ir i atsakoves priteista iekovui pinigine kompensacija u˛ jai tenkancia didesne turto dali, nera isiteisejes, taigi nustatytos nekilnojamojo turto vertes pakeitimas neapsunkins io teismo sprendimo vykdymo, nepa˛eis aliu teisiu ir teisetu interesu.
Kadangi teismo sprendimas dalyje del turto rinkos vertes nustatymo ir kompensacijos dyd˛io yra keistinas, nustatant, kad turto rinkos verte yra 90 000 Lt vietoje ankstesnes 220 000 Lt, atitinkamai iekovui i atsakoves priteistina 45 000 Lt vietoje 111 000 Lt, yra pagrindas pakeisti teismo sprendima dalyje del kompensacijos mokejimo idestymo terminu, o butent, nurodyti, kad kompensacijos mokejimas idestytinas 12 (dvylikai) menesiu, ja mokant lygiomis dalimis kiekviena menesi, termina skaiciuojant nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.
Del bylinejimosi ilaidu priteisimo.
Kadangi teismo sprendimas yra keistinas, atitinkamai turi buti pakeiciamas bylinejimosi ilaidu paskirstymas remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, numatancia, jog iekini patenkinus i dalies, bylinejimosi ilaidos priteisiamos iekovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu reikalavimu daliai. Kadangi pakeitus teismo sprendima buvo atmestas iekovo iekinio reikalavimas del santuokos nutraukimo del vieno sutuoktinio kaltes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria i L. N. M. N. priteista 60 Lt ˛yminio mokescio, naikintina, nes patenkintas prieiekinio reikalavimas santuoka nutraukti del M. N. kaltes.
Apeliacines instancijos teisme u˛ apeliacini skunda turejo buti sumoketa 2 111 Lt ˛yminis mokestis (131 Lt u˛ neturtini reikalavima del santuokos nutraukimo ir 1 980 Lt u˛ turtini reikalavima (111 000 Lt– 45 000 Lt = 66 000 Lt * 3 %) , taciau atsakove yra atleista nuo ˛yminio mokescio sumokejimo 100 procentu vadovaujantis Vilniaus valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendimu del antrines teisines pagalbos teikimo. Patenkinus jos apeliacini skunda, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, numatancia, kad bylinejimosi ilaidos, nuo kuriu mokejimo iekovas buvo atleistas, iiekomos i atsakovo i valstybes biud˛eta proporcingai patenkintai iekinio reikalavimu daliai, yra pagrindas nurodyto dyd˛io bylinejimosi ilaidas priteisti i M. N. i valstybes biud˛eta. Be to, i iekovo i valstybes biud˛eta priteistina 240 Lt u˛ atsakovei suteikta valstybes garantuojama teisine pagalba apeliacines instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 96 str., 98 str. 1 d.) bei ilaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme i valstybes biud˛eta, kurios sudaro 5,70 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).
Atsakove apeliacines instancijos teisme turejo 302,50 Lt ilaidu u˛ nekilnojamojo turto vertinimo atlikima, todel patenkinus jos apeliacinio skundo reikalavima del nekilnojamojo turto vertes nustatymo, atsi˛velgiant i tai, kad santuokoje igytas turtas buvo padalintas lygiomis dalimis tarp aliu, atsakovei i iekovo priteistina puse iu ilaidu, t.y. 151,25 Lt.
Patenkinus apeliacini skunda iekovo patirtos bylinejimosi ilaidos – 200 Lt u˛ teisine pagalba i atsakoves nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutare:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendima pakeisti dalyje del santuokos nutraukimo ir santuokoje igyto turto rinkos vertes bei kompensacijos dyd˛io.
Santuoka, iregistruota 1984-12-22 Vilniaus rajono civilines metrikacijos skyriuje, akto irao Nr. 723 tarp M. N. ir L. N. nutraukti del sutuoktinio M. N. kaltes.
Vieno kambario buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos verte 222 000 Lt, suma˛inti iki 90 000 Lt, o buto pinigine verte alims nuo po 111 000 Lt suma˛inti iki po 45 000 Lt.
Priteista i L. N. M. N. 111 000 Lt kompensacija u˛ jai tenkancia iekovo turto dali naturoje suma˛inti iki 45 000 Lt. Priteistos kompensacijos mokejima idestyti taip: „ imoketi ja per 12 (dvylikai) menesiu, mokant lygiomis dalimis kiekviena menesi, termina skaiciuojant nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.
Panaikinti sprendimo dali, kuria i L. N. M. N. priteista 60 Lt ˛yminio mokescio u˛ reikalavima nutraukti santuoka del kito sutuoktinio kaltes.
Kita sprendimo dali palikti nepakeista.
Priteisti i M. N. atsakoves L. N. naudai 151,25 Lt ilaidu u˛ nekilnojamojo turto ivertinima.
Priteisti i M. N. 2 116,70 Lt bylinejimosi ilaidu apeliacines instancijos teisme i valstybes biud˛eta.